Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Violetai Kazlauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Z. ieškinį atsakovui V. K., institucija, teikianti išvadą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo priteisimo ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei G. Z. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Priteisti iš ieškovės G. Z. atsakovo V. K. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį ir pagrįstumą pateiksime teismo posėdžio metu.

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. K. yra nepilnamečio A. Z. tėvas, todėl privalo savo sūnui teikti išlaikymą. Pažymėtina, kad A. Z. gimė (duomenys neskelbtini), o atsakovas pripažino tėvystę 2017-03-17 pareiškimu. Atsakovas pripažino, kad paskutinius trejus metus pastovaus išlaikymo neteikė, kad 2016 metais yra perdavęs ieškovei 100 eurų, tą patvirtino ir liudytojos R. Z. ir I. K.. Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovės ieškinys teisme įregistruotas 2017-11-27. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo 2014-11-27 iki 2017-11-27. Ieškovė prašo priteisti po 200 eurų už mėnesį. Tiek išlaikymo, tiek išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymas sietinas su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Atsakovo argumentas, kad ieškovė neregistravo sūnaus jo vardu, todėl jam nekilo pareiga išlaikyti sūnų atmestinas, nes, kaip teigė atsakovas, liudytoja I. K., niekada nebuvo abejota dėl atsakovo tėvystės, todėl atsakovas turėjo teisę ir pareigą pats kreiptis dėl tėvystės nustatymo. Nežiūrint į tai, kad tėvystė buvo pripažinta 2017-03-17, pareiga išlaikyti sūnų atsiranda nuo jo gimimo, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteisiamas daugiau nei už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Nustačius, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnui už ieškovės prašomą laikotarpį, analizuotina vaiko poreikiai, šalių turtinė padėtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Z. su ieškove gyvena Didžiojoje Britanijoje, lanko mokyklą, po pamokų lanko futbolo treniruotes (kursų kaina 42 DB svarai), papildomai mokosi lietuviškoje mokykloje (650 DB svarai per metus).

Ieškovė dirba naktinį darbą (duomenys neskelbtini), uždirba apie 1000 svarų per mėnesį, už 2016-2017 mokestinius metus gavo 11 560,94 svarų, gyvena nuomojamame būste, jame gyvena ieškovė ir jos brolis, nuomos kaina 1400 svarų, ieškovė moka 700 svarų. Iš pateiktų lėktuvo bilietų matyti, kad ieškovė su sūnumi grįžta į Lietuvą. Iš liudytojos R. Z. parodymų matyti, kad nuo liepos vidurio kas vasarą A. būna pas senelę iki rugsėjo pradžios. Ieškovei nepateikus teismo reikalaujamų dokumentų, t. y. ieškovės atstovui patvirtinus, kad ieškovė jokių kitų pajamų be darbinių pajamų, neturi, išmokų negauna, teismas vadovaudamasis liudytojos R. Z. parodymais daro išvadą, kad ieškovė dar gauna 200 svarų kompensaciją būstui ir 80 svarų pašalpą vaikui per mėnesį. Ieškovė neturi Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, neturi Lietuvoje nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

Iš atsakovo pateiktų duomenų apie turtinę padėtį matyti, kad jis nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (2017-03-30 buvo pakeistas automobilio savininkas/valdytojas), gyvena motinai priklausančiame bute, registruotas darbo biržoje, oficialių darbinių pajamų neturi, pragyvena iš atsitiktinių statybos darbų šiltuoju sezonu, socialinių išmokų negauna, kad jo oficiali darbinė veikla pasibaigusi 2012 metais. Atsakovo teigimu, kasmėnesines jo pajamas sudaro apie 250 eurų, kad butą išlaikyti padeda motina.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, turi tik vieną išlaikytinį, iš atsakovo priteistina po 200 eurų kasmėnesinių periodinių išmokų sūnaus išlaikymui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017-11-27) iki sūnaus pilnametystės.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Taikant ieškovės nurodytą įsiskolinimo sumos santykį su išlaikymo suma, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, kad atsakovas neteikė išlaikymo ir iki ieškinio teismui padavimo, iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 100 eurų už mėnesį, už 36 mėnesius, išminusuojant 100 eurų, kurią šalys pripažino, skolos suma sudaro 3500 eurų (CK 3.200 str.).

Tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistinos ieškovės reikalaujamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3500 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2017-11-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.71 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš 2018-01-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovė 2011-05-20 išsiuntė atsakovui žinutę, kurioje nurodė, jog atsakovui nerūpi sūnus, prašė su juo nebendrauti ir netraumuoti, nes vaikas viską supranta, ir, kad jai aišku, jog Aldas neturi nei tėvo, nei kitos močiutės.

Šalys, liudytojos, būtent, ir nurodo, kad nuo 2011 metų atsakovo ir nepilnamečio šalių sūnaus Aldo bendravimas praktiškai nutrūko. Atsakovas, liudytoja I. K. parodė, kad 2016 metų vasarą anūką Aldą pasiėmė į šeimos šventę, tačiau jis nesijautė pakankamai saugiai tiek su ja, tiek su atsakovu dėl nepakankamo bendravimo anksčiau.

Darytina išvada, kad tarp šalių kyla problemos dėl atsakovo bendravimo su vaiku, šalys problemas aiškina nevienodai, todėl nustatytina atsakovo ir sūnaus A. bendravimo tvarka. Atsakovas pateikdamas priešieškinį, nurodė norimą bendravimo tvarką, su kuria iš dalies sutinka ieškovė. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, institucijos išvadą, daroma išvada, kad reikalingas pereinamas laikotarpis, kai bendravimas nebūtų maksimalus tam tikrą laikotarpį, kol atsakovo ir A. santykiai pagerės. Taip pat nustatant bendravimo tvarką, sutiktina su šalių, institucijos atstovės nuomone, kad reikia siekti mažesnių sąnaudų šalims, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su sūnumi gyvena Didžiojoje Britanijoje. Kaip matyti iš liudytojos R. Z. parodymų, kuri patvirtino, kad ieškovė atvyksta į Lietuvą mažiausiai 2 kartus (ieškinyje rašė 4-5), A. kiekvieną vasarą liepos viduryje yra atvežamas į Lietuvą ir būna pas senelę iki rugsėjo pradžios, todėl yra tikslinga, būtent, ir šiais laikotarpiais nustatyti atsakovo ir A. bendravimo laiką.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, nustatoma tokia atsakovo V. K. ir jo nepilnamečio sūnaus A. Z. bendravimo tvarka:

Atsakovas kiekvienų metų vasarą nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios (pradedant 2018 metų vasara), esant A. Z. Lietuvoje, pusę nurodyto laiko praleidžia su sūnumi A. (pirmą savaitę 2018 metų vasarą nurodytu ir suderintu su ieškove laiku su sūnumi bendrauja kas antrą dieną be nakvynės, antrą savaitę bendrauja ištisai be nakvynės, trečią savaitę su nakvyne), prieš dešimt dienų konkretų laiką suderinęs su ieškove G. Z.. Kiekvienais metais pamečiui (pradedant nuo 2018 metų Šv. Kalėdų) didžiųjų švenčių (Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų) dienomis, atsakovas praleidžia su sūnumi, konkretų laiką suderinęs su ieškove G. Z. (jeigu vienais metais sūnus buvo pas tėvą Šv. Kalėdų dienomis, tai kitais metais - Šv. Velykų dienomis). Jei ieškovė per minėtas šventes atvyks į Lietuvą (atsakovą informuoja prieš mėnesį) atsakovas ta pačia tvarka derins laiką su ieškove Lietuvoje, jei ieškovė neatvyks į Lietuvą per šventes (atsakovą informuoja prieš mėnesį), kai bus eilė atsakovui bendrauti su sūnumi, atsakovas turi teisę savo lėšomis sūnų aplankyti jo gyvenamojoje vietoje, ta pačia tvarka lankymo laiką, tvarką ir sąlygas suderinęs su ieškove. Sūnaus A. Z. mokymosi kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, tėvas V. K. turi teisę savo lėšomis paimti sūnų A. Z. su savimi iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauti pusę šių atostogų laiko (kuris turi būti vientisas, jei šalys iš anksto nesusitaria kitaip), o pasibaigus bendravimo laikui, įsipareigoja grąžinti sūnų į motinos ir sūnaus gyvenamąją vietą. Apie sūnaus A. Z. kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų pradžią G. Z. privalo informuoti V. K. prieš 7 kalendorines dienas nuo sužinojimo, šią informaciją V. K. pateikiant telefonu, SMS žinute, arba elektroniniu paštu. Apie pageidavimą ar galimybę bendrauti su sūnumi A. Z. jo kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, V. K., įsipareigoja informuoti G. Z. telefonu, SMS žinute, arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 7 dienas po ieškovės pranešimo. Visais atvejais V. K., ketindamas atvykti aplankyti sūnaus A. Z. į Didžiąją Britaniją ir turėdamas tikslą bendrauti su vaiku, privalo prieš 7 dienas pranešti ieškovei apie savo atvykimą ir išvykimą, o ieškovė turi sudaryti sąlygas bendrauti ir matytis tėvui su vaiku.Motina G. Z. įsipareigoja leisti ir netrukdyti tėvui V. K. ir sūnui A. Z. neribotą laiką bendrauti telefonu ir internetu bei kitomis komunikacijos priemonėmis (Facebook, Skype, Viber ir pan.).G. Z. įsipareigoja nedelsiant informuoti V. K. apie sūnaus A. Z. gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius telefono numerius ir elektroninio ryšio priemonių adresus, o šiems duomenims pasikeitus, apie tai nedelsiant informuoti telefonu, SMS žinute, arba elektroniniu paštu ir nurodyti naujuosius sūnaus kontaktinius duomenis.Bendravimui su sūnumi užtikrinti bei savo įsipareigojimams įvykdyti šalys pateikia viena kitai savo telefonų numerius bei elektroninių pašto adresus: ieškovės G. Z. mob. tel. Nr.: (duomenys neskelbtini), atsakovo V. K. mob. tel. Nr.: (duomenys neskelbtini). Šalys įsipareigoja nedelsdamos pranešti viena kitai apie bet kokius šiame punkte nurodytų rekvizitų pasikeitimus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnyje nurodyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nors šalys savo procesiniuose dokumentuose tokio reikalavimo nereiškė, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog yra nustatoma bendravimo tvarka su atsakovu, šalių sūnus A. faktiškai nuo gimimo gyvena su ieškove, kad neliktų neapibrėžtumo dėl gyvenamosios vietos ir ateityje nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, esant tarp šalių nesutarimams, nepilnamečio A. gyvenamoji vieta teismo iniciatyva nustatoma su ieškove G. Z. (CPK 376 str. 3 d.).

Nustatoma, kad buvo patenkinta po ½ ieškovės ir atsakovo reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.).

Šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui prašymo ir paskaičiuotų išlaidų paskaičiavimo, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 16,55 Eur, atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta po ½ ieškovės ir atsakovo reikalavimų, todėl pašto išlaidos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis po 8,28 Eur valstybei(CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Iš atsakovo priteisiama 72 eurų žyminis mokestis nuo metinės išlaikymo sumos (200x12x0.03) valstybės naudai (CPK 85 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės G. Z. ieškinį ir atsakovo V. K. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 eurų kas mėnesį nuo 2017-11-27 iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos vaiko motina G. Z. uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3500 eurų sūnaus A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3500 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2017-11-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatyti nepilnamečio A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. Z..

Nustatyti tokią atsakovo V. K. ir jo nepilnamečio sūnaus A. Z. bendravimo tvarką:

Atsakovas kiekvienų metų vasarą nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios (pradedant 2018 metų vasara), esant A. Z. Lietuvoje, pusę nurodyto laiko praleidžia su sūnumi A.(pirmą savaitę 2018 metų vasarą nurodytu ir suderintu su ieškove laiku su sūnumi bendrauja kas antrą dieną be nakvynės, antrą savaitę bendrauja ištisai be nakvynės, trečią savaitę su nakvyne), prieš dešimt dienų konkretų laiką suderinęs su ieškove G. Z.. Kiekvienais metais pamečiui (pradedant nuo 2018 metų Šv. Kalėdų) didžiųjų švenčių (Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų) dienomis, atsakovas praleidžia su sūnumi, konkretų laiką suderinęs su ieškove G. Z. (jeigu vienais metais sūnus buvo pas tėvą Šv. Kalėdų dienomis, tai kitais metais - Šv. Velykų dienomis). Jei ieškovė per minėtas šventes atvyks į Lietuvą (atsakovą informuoja prieš mėnesį) atsakovas ta pačia tvarka derins laiką su ieškove Lietuvoje, jei ieškovė neatvyks į Lietuvą per šventes (atsakovą informuoja prieš mėnesį), kai bus eilė atsakovui bendrauti su sūnumi, atsakovas turi teisę savo lėšomis sūnų aplankyti jo gyvenamojoje vietoje, ta pačia tvarka lankymo laiką, tvarką ir sąlygas suderinęs su ieškove. Sūnaus A. Z. mokymosi kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, tėvas V. K. turi teisę savo lėšomis paimti sūnų A. Z. su savimi iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauti pusę šių atostogų laiko (kuris turi būti vientisas, jei šalys iš anksto nesusitaria kitaip), o pasibaigus bendravimo laikui, įsipareigoja grąžinti sūnų į motinos ir sūnaus gyvenamąją vietą. Apie sūnaus A. Z. mokymosi kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų pradžią G. Z. privalo informuoti V. K. prieš 7 kalendorines dienas nuo sužinojimo, šią informaciją V. K. pateikiant telefonu, SMS žinute, arba elektroniniu paštu. Apie pageidavimą ar galimybę bendrauti su sūnumi A. Z. jo kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, V. K., įsipareigoja informuoti G. Z. telefonu, SMS žinute, arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 7 dienas po ieškovės pranešimo. Visais atvejais V. K., ketindamas atvykti aplankyti sūnaus A. Z. į Didžiąją Britaniją ir turėdamas tikslą bendrauti su vaiku, privalo prieš 7 dienas pranešti ieškovei apie savo atvykimą ir išvykimą, o ieškovė turi sudaryti sąlygas bendrauti ir matytis tėvui su vaiku.Motina G. Z. įsipareigoja leisti ir netrukdyti tėvui V. K. ir sūnui A. Z. neribotą laiką bendrauti telefonu ir internetu bei kitomis komunikacijos priemonėmis (Facebook, Skype, Viber ir pan.).G. Z. įsipareigoja nedelsiant informuoti V. K. apie sūnaus A. Z. gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius telefono numerius ir elektroninio ryšio priemonių adresus, o šiems duomenims pasikeitus, apie tai nedelsiant informuoti telefonu, SMS žinute, arba elektroniniu paštu ir nurodyti naujuosius sūnaus kontaktinius duomenis.Bendravimui su sūnumi užtikrinti bei savo įsipareigojimams įvykdyti šalys pateikia viena kitai savo telefonų numerius bei elektroninių pašto adresus: ieškovės G. Z. mob. tel. Nr.: (duomenys neskelbtini), atsakovo V. K. mob. tel. Nr.: (duomenys neskelbtini). Šalys įsipareigoja nedelsdamos pranešti viena kitai apie bet kokius šiame punkte nurodytų rekvizitų pasikeitimus.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72 eurų žyminį mokestį nuo metinės išlaikymo sumos ir 8,28 eurų pašto išlaidų valstybei, sumokant šias sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Priteisti iš ieškovės G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,28 eurų pašto išlaidų valstybei, sumokant šias sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.