- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-04
- Bylos Nr.
- 1A-60-290-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Evaldas Gražys, Algimantas Smolskas
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Nuteistasis
- R. Č.
- Civilinis ieškovas
- J. B.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė, Lina Gervelienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiajai J. B., jos atstovei advokatei Linai Gervelienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą dėl 2011 m. spalio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2010-02-12 iki 2010-02-13.
Iš nuteistojo R. Č. nukentėjusiajai civilinei ieškovei J. B. priteista 5000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 300 litų proceso išlaidų už jai suteiktą teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
R. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. vasario 10 d. apie 9.00 val. nukentėjusios J. B. namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, panaudojo fizinį smurtą - jėga parsigriovė nukentėjusiąją J. B. ant sofos-lovos, prievarta numovė jos sportines kelnes ir kelnaites, praskėtė jos kojas į šalis ir ją užgulė bei sudavė delnu du smūgius nukentėjusiajai į veidą, tokiu būdu palaužęs jos valią ir pasipriešinimą, atėmė galimybę priešintis, įvedė savo varpą į J. B. makštį ir atliko vieną prievartinį lytinį aktą prieš jos valią - ją išžagino.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011-10-04 nuosprendį ir jį išteisinti. Jis nurodė, jog teismas neišsamiai ištyrė visus įrodymus bei neteisingai juos įvertinęs, nepagrįstai pripažino jį kaltu, kadangi nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltė nuosprendyje grindžiama vien tik nukentėjusiosios J. B. parodymais, kuriuos teismas vertino kaip nuoseklius, nors nukentėjusioji buvo nenuosekli dėl lytinių santykių su juo, taip pat painiojosi dėl jai suduotų smūgių skaičiaus, be to, teismo medicinos ekspertas jokių sužalojimų ant jos kūno nekonstatavo. Jis paties smūgio fakto neneigia, tačiau būtent už jo sudavimą nukentėjusiosios atsiprašė. Jo nuomone, nukentėjusioji jį apkaltino išžaginimu tik siekia jį iškeldinti iš jai priklausančių namų, kuriuos jis savo lėšomis suremontavo. Nuteistasis savo skunde nurodė, kad nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik nukentėjusiosios parodymais, tai turi patvirtinti ir kiti įrodymai, tačiau byloje jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, nėra. Liudytojų V. K. ir I. S. parodymai negali būti pripažinti patikimais ir leistinais, nes šių liudytojų parodymai išvestiniai, jie vertintini kritiškai, nes įvykio jos nematė, be to, yra artimos nukentėjusiosios draugės. Specialisto išvada Nr. S93/10(01) dėl spermos pėdsakų taip pat negali būti pripažinta jo kaltę patvirtinančiu įrodymu, kadangi jis neneigė, kad įvykio dieną jis buvo atsigulęs į lovą prie J. B., kad lietėsi prie jos savo lytiniu organu, todėl ir buvo rastas jo DNR profilis ant nukentėjusiosios kūno. Teismas visas aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir paviršutiniškai, o jo parodymus nepagrįstai įvertino kaip melagingus ir jais nesirėmė. Nuteistasis pažymi, jog jis davė išsamius ir logiškus parodymus, tačiau yra nepagrįstai teismo pripažintas kaltu.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos prašymą apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios, jos atstovės ir prokuroro prašymus apeliacinį nuteistojo skundą atmesti bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo R. Č. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Apylinkės teismas ištyrė ir įvertino visas, tiek nuteistąjį kaltinančias, tiek jį teisinančias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai kvalifikavo R. Č. nusikalstamus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neanalizavo nuteistojo parodymų, nenustatė objektyvių ir neginčijamų jo kaltės įrodymų, kad rėmėsi vien tik nukentėjusiosios parodymais. Apeliantas nepripažįsta, jog įvykio dieną lytiškai santykiavo su J. B., teigia, tik atsigulęs į nukentėjusiosios lovą ir ją glamonėjęs, glamonių metu buvo nusismaukęs kelnes, lietėsi prie jos savo lytiniu organu, kad iš pradžių ji leidosi glamonėjama, bet paskui pašoko ir nubėgo į kitą kambarį. Jis, ją prisivijęs, apkabino iš už nugaros, ramino, bet ji rėkė, kad su juo negyvens. Jis suprato, kad ji nenori pasimylėti, todėl supykęs jai du kartus pirštų galais sudavė per veidą. Sudavė dėl to, kad ji buvo jam nedėkinga, o ne todėl, kad atsisakė mylėtis. Pažymėtina, kad nuteistasis minėtų aplinkybių dėl to, kad jis nukentėjusiąją lietė savo lytiniu organu, ikiteisminio tyrimo metu iš viso neparodė. Apeliantas ir apie kitas įvykio aplinkybes davė prieštaringus ir nevienodus parodymus - teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog nukentėjusiajai sudavė tik pirštų galais, vėlgi to paties teisiamojo posėdžio metu sakėsi sudavęs delnu. Be to, apelianto nurodytos įvykio aplinkybės yra visiškai paneigtos nukentėjusiosios J. B. parodymais, kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Įvertinus visą tai daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nesirėmė prieštaringais nuteistojo parodymais.
Apelianto skunde nurodomi argumentai, jog nukentėjusioji, duodama parodymus, buvo nenuosekli dėl lytinių santykių su juo, taip pat painiojosi dėl jai suduotų smūgių skaičiaus, nesuteikia pakankamo pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu, kadangi jokių esminių prieštaravimų nukentėjusiosios parodymuose nėra, ji viso proceso metu nuosekliai pasakojo esmines įvykio aplinkybes. Apeliantas skundo argumentus grindžia teismo medicinos specialisto išvada, pagal kurią sužalojimo žymės ant nukentėjusiosios kūno nebuvo nenustatytos, tačiau ši išvada visiškai nereiškia nukentėjusiosios parodymų nepatikimumo ar smurto fakto nebuvimo, kadangi apelianto smūgiai nukentėjusiajai galėjo būti nestiprūs ir nepalikti žymių. Nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme išsamiai ir nuosekliai paaiškino, kad nuteistasis R. Č., 2010-02-10 apie 8.00 val. atėjo į vaiko kambarį, kur ji miegojo, apkabino ją iš nugaros ir pašnibždėjo, kad nori mylėtis. Ji atsakė, kad nenori, kad jai skauda ranką. Tačiau jis atvertė ją į save, pradėjo bučiuoti, glamonėti. Ji pasakė, kad nori į tualetą, kad jai skauda ranką įtvare ir nuėjo į saloną. R. Č. atbėgo iš paskos, paėmė už žąstų ir stipriai ją laikė. Jis vertė ją ant sofos per turėklą, todėl ji krito ant nugaros. Ji jam sakė, kad nenori mylėtis, prašė paleisti, bet jis griebė ją ir nutraukė viršutines kelnes, apsižergė ją, nutraukė kelnaites, praskėtė kojas ir pradėjo prievartauti. Tuomet ji pasakė, kad su juo daugiau negyvens ir jis pradėjo ją daužyti, sudavė per abu skruostus 4-6 kartus. Ji šaukė, kad ją gelbėtų, bet niekas neišgirdo. Visas aktas vyko apie 5 minutes. Spermą R. Č. jai išliejo ant pilvo, gal kažkiek buvo ir viduje. Po to ji nubėgo į vonią, kur švariais rankšluosčiais apsivalė pilvą ir lytinius organus.
Netikėti šiais nuosekliais nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo. Nors apeliaciniame skunde abejojant nukentėjusiosios parodymų teisingumu, apeliantas tvirtina, kad nukentėjusioji, siekdama jį iškeldinti iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų, kurias jis suremontavo savo lėšomis, nori apeliantą nekaltai apkaltinti išžaginimu, tačiau kolegija nesutinka su tokiais apelianto samprotavimais, jie atmestini kaip bylos įrodymais nepagrįstos prielaidos, kadangi jokių kitų duomenų, kad nukentėjusioji turėtų kokių nors motyvų apkalbėti nuteistąjį, byloje nėra. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų I. S. ir V. K., kurios, nors ir tiesiogiai nematė išžaginimo aplinkybių, tačiau apie išžaginimą sužinojo iš pačios nukentėjusiosios iš karto po nusikaltimo, nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitiems įrodymams, parodymai. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusioji apie tai, kad apeliantas ją išžagino, papasakojo savo iniciatyva, iš kart po to, kai tik apeliantas išvyko į darbą ir paliko nukentėjusiąją vieną. Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina specialisto išvada Nr. S93/10(01) (1 t., b.l. 95-97), dėl rastų DNR profilių priklausymo nuteistajam R. Č. ir nukentėjusiajai J. B. su 99,99999999% tikimybe, daiktų paėmimo protokolas, kuriuo buvo paimtas nukentėjusiosios telefonas bei nustatytos R. Č. žinutės, rašytos nukentėjusiajai (1 t., b.l. 74, 75-81). Teismas teisingai įvertino ir teismo psichologijos ekspertizės aktą NR. 84TPK-1261 (t., b.l. 64-66), kuriame konstatuota, kad iki 210-02-10 nukentėjusioji J. B. neturėjo psichikos sutrikimo, dėl kurio negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, tačiau įvykio metu buvo streso būsenoje, nes prievarta sukėlė didelę baimę, išgąstį dėl pasekmių sveikatai, veikė traumuojančiai, sutrikdė gebėjimą konstruktyviai mąstyti ir veikti.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, pagal kurią jis pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o visas padarytas savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., 301 str. 1 d.). Jokio pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusios teisėjos vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nėra. Nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą. Teismas laikėsi ir reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu, todėl šis nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę R. Č. už Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę ir tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo ir nėra.
Nukentėjusioji J. B. nagrinėjant šią bylą apeliacinėje instancijoje pagal nuteistojo R. Č. skundą turėjo 500 litų papildomų išlaidų (ją atstovavusios advokatės teisinių paslaugų apmokėjimas), kurias patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr.621637 ir kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str., priteistinos iš nuteistojo.
Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas, kad jam paskirta tinkama bausmė, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš R. Č. 500 litų J. B. jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.