Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovui S. K., suinteresuotam asmeniui E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepilnametis O. V. 2021 m. gegužės 17 d. 9.30 val. Aniškio ežere, Alytaus r. sav. žvejojo penkiais draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais - statomais tinklais, turėjo sugavęs tris lynus, du karšius ir 150 g karosų. Kartu su O. V. žvejojo M. G.. Tokiais veiksmais O. V. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, 10.2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. V. apie šios bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai – teismo šaukimu. O. V. neatvyko į teismo posėdį, neatvykimo priežasčių nenurodė, taip pat nepateikė ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucijos) atstovas S. K. paaiškino, kad buvo vykdomas reidas, kurio metu buvo pastebėti du asmenys, žvejojantys draudžiamais žvejybos įrankiais – statomasi tinklais, kuriuos sulaikius, paaiškėjo, jog tai O. V. ir M. G., jie turėjo sugavę žuvų, sakė, kad iki nustatytos datos gamtai padarytą žalą atlygins geranoriškai, paskaičiavo gamtai padarytą žalą, tačiau O. V. jos iki šiol neatlygino, todėl jam buvo surašytas protokolas. Tuo metu draudžiami įrankiai ir valtis, kuria naudojosi žvejai, buvo sulaikyta. Valtis buvo medinė, neregistruota, ji laikoma saugojimo aikštelėje Lazdijuose. O. V. sakė, kad valtis - ne jo, tačiau kas antras pažeidėjas sako, kad valtis ne jo. Kam priklauso ta valtis, O. V. nenurodė. Pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį pažeidimo padarymo priemonės ir įrankiai yra konfiskuojami, todėl jis tą valtį sulaikė. Suinteresuoto asmens E. B. paaiškinimą jis matė, tačiau dokumentų įrodančių, kad ta valtis priklauso E. B., nėra, nebent jis pateiktų pirkimo sutartį. Mano, kad O. V. pasakymas, kad ne jam priklauso valtis, yra jo gynybinė pozicija. Nesant duomenų, kad valtis priklauso E. B., daro prielaidą iš darbinės patirties, kad valtis priklauso O. V.. M. G. irgi buvo surašytas protokolas. Prašo valtį konfiskuoti, valties savininkas nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad išvengti šio nusižengimo, taip pat prašo pripažinti O. V. kaltu padarius tą nusižengimą. Tinklai priklauso M. G..

ANK 291 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Žvejybos tvarką reglamentuoja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, kurių 10.2 punktas draudžia žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, tinkliniai žvejybos įrankiai laikomi ne mėgėjų žvejybos įrankiais. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 23¹ punktas numato, kad statomasis tinklas – verslinės žvejybos įrankis – iš vieno ar kelių ant vienos tinklo pavaros lygiagrečiai sukabintų tinklinio audeklo gabalų sudarytas tinklas, kurį vandenyje vertikaliai iš viršaus išlaiko plūdės ar plūduriuojanti virvė (pavara), o iš apačios – svarai ar nusverianti virvė (pavara), ir kuriuo sugaunamos į jį įsipainiojusios arba jo akyse sulaikytos žuvys.

Administracinio nusižengimo byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog O. V. žvejojo draudžiamais žvejybos įrankiais – statomais tinklais. Tokiais veiksmais jis padarė ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

O. V. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje surinktoje medžiagoje nėra fiksuota O. V. pozicija dėl kaltės (ne)pripažinimo, į teismo posėdį jis taip pat neatvyko, nors teismo šaukimas jam buvo įteiktas, todėl jo pozicija dėl kaltės padarius nusižengimą nėra žinoma. O. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnio 1 dalis). Administracinį nusižengimą O. V. padarė susitaręs su M. G., kas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas). O. V. yra nepilnametis buvęs baustas administracine nuobauda už KET pažeidimus, nuobauda galiojanti, duomenų apie teistumą teismas neturi. Įvertinus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis ANK 44 straipsnio nuostatomis, pažeidėjui, kaip nepilnamečiui, skirtina daugiau nei pusė baudos, lygios straipsnio sankcijoje numatytam minimalios ir maksimalios baudų dydžio vidurkiui.

Administracinio poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusižengimą formų, turinčios padėti įgyvendinti nuobaudos paskirtį. ANK 291 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnis). Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju iš O. V. paimta savaeigė vandens transporto priemonė – 4 m ilgio, 1 m pločio ir 50 cm aukščio valtis ir du irklai, kurie nugabenti saugoti (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), kuri yra nusižengimo padarymo priemonė. Šią aplinkybę patvirtina nusižengimo padarymo aplinkybės.

Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalį už ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Institucijos atstovas prašė konfiskuoti valtį, nes valties savininkas nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad išvengti šio nusižengimo, nurodė, kad paties sulaikymo metu O. V. sakė, kad valtis yra ne jo, tačiau tai jis laiko gynybine pažeidėjo pozicija, nes kam ji priklauso, jis nenurodė. E. B. nepateikė dokumentų, įrodančių, kad valtis priklauso jam pagal sutartį. Nesant duomenų, kad valtis priklauso E. B., darė prielaidą iš darbinės patirties, kad valtis priklauso O. V..

Teismas pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, negali vadovautis Institucijos atstovo daromomis prielaidomis dėl valties priklausomumo. Tuo labiau, kad tiek teismo posėdyje, tiek ir nusižengimo tyrimo institucijoje metu E. B. paaiškino, kad gegužės 17 d. buvo konfiskuota medinė valtis, esanti (duomenys neskelbtini) ežere, kuri priklauso jam, nes valtį įsigijo kartu su sodyba ((duomenys neskelbtini)) prieš du metus – šią aplinkybę patvirtina E. B. teismo posėdyje pateikta Pirkimo-pardavimo 2019 m. balandžio 5 d. sutartis, iš kurios matyti, kad M. K. ir E. B. iš Renatos ir P. G. nusipirko gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). E. B. nurodė, kad valtis yra savadarbė, todėl neturi registracijos numerio, ji nebuvo rakinama, o tik pririšama. Dėl valties naudojimo O. V. jo neatsiklausė, negavo jo leidimo, tad apie jos naudojimą neteisėtai veiklai E. B. nebuvo žinoma (b. l. 15). Tokių E. B. nurodytų aplinkybių nepaneigė nei institucijos atstovas, nei kiti byloje surinkti duomenys.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad E. B. nesuteikė teisės O. V. naudoti jam priklausančią valtį, pastarasis ją pasiėmė be E. B. žinios ir sutikimo, teismas sprendžia, jog nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos konfiskuoti ne nusižengimą padariusiam asmeniui priklausantį turtą, todėl valtis su dviem irklais nekonfiskuojama, ji turi būti grąžinta teisėtam jos savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 29 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

O. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 120 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų) dydžio baudą be administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo.

Iš O. B. paimtą valtį su dviem irklais, saugomą (duomenys neskelbtini), grąžinti jos teisėtam savininkui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.