Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Šiaulių vyskupijos Vadaktų Šv. Agotos parapijos atstovui klebonui R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (data neskelbtina), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, (gimnazijos) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (15 nusikalstamų veikų), 63 str. 1, 4 d., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 64¹ str., galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius LR BK 92 str. 1, 2 d., bausmės vykdymą atidedant 1 metams 3 mėnesiams, paskiriant auklėjamo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose ir tęsti mokslą, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

2) Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-03-12 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius LR BK 64¹ str., galutine bausme laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., padarymu;

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (data neskelbtina), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-07-14 nuosprendžiu pagal LR BK 235 str. 1 d. 3 mėnesiais viešųjų darbų po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-11-26 nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6 d., 300 str. 2 d., 300 str. 2 d., 63 str. 1, 4 d. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant tęsti mokslą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

3) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (17 nusikalstamų veikų), 187 str. 1 d., 187 str. 3 d., 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1, 2 p., laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis LR BK 64¹ str., galutine bausme laisvės atėmimu 2 metams;

4) Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-03-12 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos), 63 str. 4 d., laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius LR BK 64¹ str., galutine bausme laisvės atėmimu 8 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 159 str., padarymu;

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (data neskelbtina), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-06-12 nuosprendžiu pagal LR BK 246 str. 1 d. 32 MGL (4000 Lt) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą - 3 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones;

2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-08-04 nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant per nurodytą laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-21 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-16 nutartimi atleistas nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-21 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

4) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (13 nusikalstamų veikų), 187 str. 3 d., 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1, 2 p., laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 64¹ str., galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

5) Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-03-12 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos), 63 str. 4 d., laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius LR BK 64¹ str., galutine bausme laisvės atėmimu 8 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 159 str., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z., V. V. ir D. G. 2013 m. balandžio - gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 22 val. 30 min., (adresu duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iš bažnyčios varpinės pasikėsino pagrobti Šiaulių vyskupijos Vadaktų Šv. Agotos parapijai priklausantį, didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turintį, turtą – bronzinį varpą, pagamintą 1912 m., su tvirtinimo detalėmis ir metaliniu strypu, ant kurio varpas pakabintas, bendros 28 200 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes varpui nukabinti reikėjo raktų, kurių nebuvo atsivežę, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d.

Be to, E. Z., V. V. ir D. G. 2013 m. gegužės mėnesį, naktį iš 22 į 23 dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (adresu duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iš bažnyčios varpinės pagrobė Šiaulių vyskupijos Vadaktų Šv. Agotos parapijai priklausantį, didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turintį, turtą – bronzinį varpą, pagamintą 1912 m., su tvirtinimo detalėmis ir metaliniu strypu, ant kurio varpas pakabintas, bendros 28 200 Lt vertės, tuo Šiaulių vyskupijos Vadaktų Šv. Agotos parapijai padarydami 30 500 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 3 d.

Be to, V. V. ir D. G. 2013 m. balandžio - gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 22 val. 30 min., veikdami bendrininkų grupėje, įtikinėdami ir prašydami įtraukė vaiką E. Z., gim. (data neskelbtina), į nusikalstamą veiką – didelės istorinės ir kultūrinės vertės turinčio bronzinio varpo, priklausančio Šiaulių vyskupijos Vadaktų Šv. Agotos parapijai, pasikėsinimą įvykdyti vagystę iš bažnyčios varpinės, esančios (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. gegužės mėnesį, naktį iš 22 į 23 dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, įtikinėdami ir prašydami įtraukė vaiką E. Z., gim. (data neskelbtina), į nusikalstamą veiką – didelės istorinės ir kultūrinės vertės turinčio bronzinio varpo, priklausančio Šiaulių vyskupijos Vadaktų Šv. Agotos parapijai, vagystę iš bažnyčios varpinės, esančios (adresu duomenys neskelbtini) , t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 159 str.

Nepilnametis kaltinamasis E. Z. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai ir parodė, kad vogė varpą. 2013 metais, gali būti gegužės-balandžio mėnesiais, naktį, jis, V. ir G. važiavo į (rajoną), (kaimą), kur vykti pasiūlė G. Žinojo, kad važiuoja vogti, bet nežinojo, ką, sutiko, nes reikėjo pinigų. Nuvyko į (kaimą), prie negyvenamos sodybos pasistatė automobilį ir nuėjo prie bažnyčios. Bažnyčios vartai buvo atidaryti. Į (kaimą) vyko V. automobiliu. Nuėjo prie varpinės, nerado, kaip į ją patekti, tuomet iš koplyčios atsinešė kopėčias ir G. užlipo į viršų, prie varpo, o jie su V. laukė apačioje ir saugojo, kad kas neateitų. Pirmą kartą pavogti varpo nepavyko, nes reikėjo specialių raktų, kad atsukti varpą. Po to, gal po kokios savaitės laiko, jie vėl grįžo prie to pačio varpo, tąkart jau žinojo, kad vogs tą patį varpą, jau turėjo reikalingus raktus. Vėl automobilį paliko prie tos pačios negyvenamos sodybos ir nuėjo prie varpo. Antrą kartą prie varpo lipo V., o jis su G. liko apačioje saugoti. V. vienas negalėjo atsukti varpo, tai pakvietė ir jį. Jie atsuko varpą ir numetė ant žemės, nulipo patys ir varpą nusinešė kiek toliau. Varpą nešė visi trys. V. nuėjo atsivaryti automobilio, varpą pakrovė į jį ir grįžo pas V. į namus. Varpas galėjo sverti apie 80 kg. Kai grįžo pas V., varpą iškrovė, sukūrė laužą, įdėjo varpą į laužą ir kai šis įkaito, sudaužė. Sudaužytą varpą pardavė metalo laužo supirktuvėje. Kiek pamena, jam davė apie 100 litų, bet tiksliai nepamena. V. pažįsta 2-3 metai, G. - kiek ilgiau. Jie abu žinojo, kiek jam metų. Jam dabar yra 15 metų. Sudaužytą varpą jie pardavė (mieste). Labai gailisi padaręs nusikaltimus, pats to padaryti nebūtų sugalvojęs, tačiau jo įkalbinėti nereikėjo, pasiūlė – ir jis sutiko, nors galėjo ir atsisakyti. G. yra beveik kaimynas, gyvena netoliese, su jo dukra mokosi toje pačioje klasėje.

Nepilnametis kaltinamasis E. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2013-05-22, apie 3 val., nuvažiavo su D. G. ir V. V. automobiliu VW, kuris priklauso V. V., į (kaimą). Iki to įvykio, prieš savaitę, jam D. G. siūlė vykti į (kaimą) kažką pavogti už tai žadėdamas atlygį. Tada trise nuvyko į (kaimą), vairavo V., paliko automobilį ir nuėjo link bažnyčios. Kai nuėjo prie bažnyčios, suprato, kad bus daroma vagystė. D. pasakė, kad turės pavogti varpą. D. kopėčiomis užlipo prie varpo, jį apžiūrėjo, nulipęs pasakė, kad neturi reikiamų raktų, ir jie išvyko namo. V. po savaitės pasakė, kad vyks vogti varpą. Jis važiuoti nebenorėjo, bet V. įkalbinėjo. Buvo 2013-05-22, apie 3 val. nakties, visi kartu nuvyko tuo pačiu automobiliu, pasistatė toje pačioje vietoje, nuėjo prie varpo. V. užlipo į viršų per D. nugarą ir su įrankiais nuėmė varpo šerdį, kad varpas neskambėtų. Kai nuėjo į vietą, D. jam liepė saugoti. Jis stovėjo nuo varpinės 3-5 žingsnių atstumu. Apšvietimo nebuvo, pirmą kartą švietė D., antrą kartą - V.. Kai nusukinėjo varpą, V. pats pasišviesdavo. Rankinė su raktais buvo V. Kur padėjo varpo šerdį, varžtus, nematė. Tada jis pats atsuko, nukėlė ir numetė varpą ant žemės. Pats nušoko ir kartu su D. nunešė varpą už kapinių. Jis turėjo saugoti. Jie buvo taip susitarę. D. buvo pasakęs, kad ką pamatęs sušuktų. Varpą iki mašinos atnešė V. su D., jis tik padėjo įkelti varpą. V. buvo atsivaręs automobilį prie kapinių tvoros. Įkėlė varpą į automobilį ir išvažiavo namo. Nuvažiavo pas V., iškraunant varpą nepadėjo. V. ir D. žinojo, kad jis yra nepilnametis. Bažnyčioje buvo du varpai. Pirmą kartą su V. saugojo. Kur varpas nežino, už tai gavo 130 Lt. V. padavė pinigus kitą dieną po vagystės. Varpas buvo aukso spalvos. D. D. su V. pakėlė tą varpą, jis svėrė apie 100 kg. Į bažnyčios teritoriją pateko pro nerakintus vartelius. Nuėjo į varpinę, ten yra nerakinamos durys. D. su V. buvo jo draugai. Santykiai ir dabar geri (t. 1, b.l. 178-180).

Kaltinamasis V. V. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai ir parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2013 metais, gali būti gegužės-balandžio mėnesiais, važiavo rinkti metalo laužo. Kas sugalvojo vogti varpą nepasakys, nes jo atžvilgiu pradėta labai daug ikiteisminių tyrimų, todėl gali ir suklysti. Kiek pamena, bažnyčia buvo (kaime), (rajone). Automobilį paliko prie negyvenamos sodybos ir ėjo ieškoti metalo laužo, buvo naktis. Ėjo per kaimą ir ieškojo metalo laužo, kai nieko nerado, grįždami pamatė varpą. Visų aplinkybių gerai nepamena. Važiavo jo automobiliu VW Golf, sidabrinės spalvos, vairavo jis, automobilį jau yra pardavęs. G. buvo gerokai išgėręs. Gal po savaitės laiko grįžo prie to pačio varpo, tąkart vyko vėl trise, G. automobilyje vartojo alkoholį. G. abu kartus važiavo su jais. Nežino, kodėl G. neigia savo kaltę. Nepamena, kieno buvo raktai. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Z. žino seniai. G. gyvena Z. kaimynystėje, todėl turėjo žinoti Z. amžių. Z. niekas nevertė nieko daryti, galėjo atsisakyti.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. V. parodė, jog (rajone) su D. G. ir E. Z. yra įvykdę ne vieną vagystę. Vagystes vykdyti sugalvojo D. G., kad jiems galėtų padėti E. Z., taip pat sugalvojo G. ir pasiūlė jam. 2013 m. gegužės ar balandžio mėnesį, D. G. pasiūlė važiuoti pavogti varpą į (adresu duomenys neskelbtini). Apie 22-23 val., jo automobiliu VW GOLF, valst. Nr. nepamena, sidabrinės spalvos, kurį vairavo jis, su D. G. nuvažiavo paimti E. Z.. E. jau laukė prie namų. Kad važiuos vogti, E. žinojo, bet kad būtent važiuos vogti varpą, nežino ar žinojo. Iš namų išvažiavo apie 22 val., o į (kaimą) nuvažiavo po 20-30 minučių. Nuo jo namų iki (kaimo) yra apie 18 km atstumas. Tą kartą jokių įrankių nesivežė. Turėjo prožektorių. Nuvažiavus prie (kaimo), prie apgriuvusios sodybos pasistatė automobilį, ir prie bažnyčios visi trys nuėjo pėsčiomis per kelią, o grįžo per lauką. Nuo bažnyčios iki tos vietos, kur pasistatė automobilį, buvo apie 500-600 metrų atstumas. Priėjus prie bažnyčios, pro nerakintus vartelius pateko į jos teritoriją. Iš karto nuėjo prie varpinės, kuri buvo šalia bažnyčios. Joje buvo du varpai, vienas - didesnis, kitas - mažesnis. Pamatęs varpinėje esančias duris iš teritorijos pusės, jas atidarė, nes durys buvo nerakintos, ir ten pamatė kopėčias. Jas išnešė iš varpinės ir pastatė atrėmęs į varpinę, kad būtų galima užlipti. Kopėčiomis prie varpo buvo užlipęs jis su D. Apžiūrėjo, kokiais varžtais varpas pritvirtintas. E. užlipęs nebuvo, stovėjo apačioje, saugojo. Saugoti liepė G.. Apžiūrėjęs pamatė, kad varpui nuimti reikia 22 dydžio rakto ir dar kažkokio kito. Apžiūrinėjo varpinės mažesnį varpą. Prie varpo užtruko apie valandą laiko, su savimi jokių raktų neturėjo. Jei būtų turėję reikiamus raktus, iš karto būtų jį pavogę, bet kadangi neturėjo kaip jį nuimti, nebuvo atsivežę raktų, tai ir nepavyko pagrobti. Kaip pamena, apžiūrėjęs varpą kopėčias atgal įdėjo jis. Po to, praėjus iki mėnesiui laiko, galimai gegužės 22 d., tačiau dienos tiksliai nežino, apie 22-23 val., nutarė važiuoti vogti to pačio apžiūrėto varpo. Priminė ir važiuoti vogti pasiūlė G., jis sutiko. E. važiuoti vogti pasiūlė jis arba abu. E. sutiko, neprieštaravo. Tuo pačiu jo automobiliu nuvažiavo į (kaimą), automobilį pasistatė ten pat. Prie bažnyčios ėjo per laukus visi trys. Įrankius jis pasiėmė iš namų, jie buvo sudėti į krepšį. Turėjo ir prožektorių. Priėjus prie varpinės, D. G. E. Z. liepė saugoti, kad niekas neateitų, jis stovėjo šalia varpinės. Tada jis su visais raktais, pasilenkus G. per jo nugarą, užlipo į varpinę. Užlipęs, pirma iš varpo nusuko viduryje jo esančią šerdį (skambinimo dalį), ir ją numetė į bažnyčios teritorijos pusę. Kur ji dabar yra nežino, G. kažkur ją padėjo, jos daugiau nematė. Mėgino varpą nusukti nuo metalinio laikiklio, bet nepavyko, pradėjo traškėti varžtai, todėl pasikvietė padėti E., jis užlipo į varpinę, G. jam padėjo užlipti. Abu su Z., nugaromis, su visu metaliniu laikikliu nukėlė varpą nuo šonuose buvusių medinių laikiklių ir pastatė jį varpinės viduje. Nukėlus varpą dar mėgino atsukti varžtus nuo metalinio laikiklio, bet nepavyko, tuomet varpą iš varpinės nustūmė ant žemės, į bažnyčios teritoriją ant žolės. Varpas krisdamas jokio garso neišleido. Numetus varpą, nušoko ir jie. Visą tą laiką G. laukė apačioje šalia varpinės, saugojo. Iš karto jis su E. paėmė varpą ir nešė jį iš teritorijos, o G. ėjo kartu. Išėjo pro vartelius. Varpo per tvorą nekėlė. Varpą nunešė prie šalia bažnyčios esančio medžio. Jis buvo toje bažnyčios gatvės pusėje, kaip ir bažnyčia. Varpas svėrė apie 60 kg. Jis su E. nuėjo atsivaryti automobilio, G. liko saugoti varpo. Atvarius automobilį, pagrobtą varpą įkėlė į automobilio bagažinę. Kėlė jis su E. Z.. Pamena, kad kai atsuko varpo skambinimo dalį, jį ir tvirtinimo detales numetė į žoles, kur jos vėliau dingo, nežino. Pagrobtą varpą iš karto parsivežė pas jį į namus. Iškėlė prie laužavietės už garažų. Iš karto į varpą pridėjo malkų, apdėjo šalia jo malkų, uždegė ir taip varpą kaitino, kad galėtų sudaužyti. Taip daryti patarė G., nes žinojo, minėjo, kad yra pavogęs dar varpų. Pakaitinus varpą kol pabalo, vienu kūju pakaitomis jį sudaužė, taip daužant varpas subyrėjo į dalis, kurias dar vėliau susmulkino. Varpą kaitino ir daužė visi trys, E. į namus neparvežė. Kitą dieną vėl visi trys varpą dalimis nuvežė parduoti į (mieste) esančią metalo supirktuvę. Už varpą gavo apie 400 Lt. Pats asmeniškai nesakė, iš kur gautas varpas. Priduoti sudaužytą varpą ėjo visi trys. Varpo duženas buvo sudėję į porą maišų. Pinigus pasidalino visi trys iš karto, jis gavo daugiau už kurą, nes buvo su automobiliu, o E. su G. gavo po lygiai, tačiau kiek, nežino. Varpinė, iš kurios pagrobė mažesnį varpą, buvo apie 3 metrų aukštyje, pagrobė varpą su metaliniu laikikliu, vidurinės varpo skambinimo dalies nepagrobė. Varpo metalinis laikiklis galuose buvo užkabintas ant medinių laikiklių. Varpas buvo žalvarinis. Kad E. Z. yra nepilnametis žinojo, G. taip pat žinojo. Z. į vagystes imti nenorėjo, bet prikalbino G. (t. 2, b.l. 30-34).

Kaltinamasis D. G. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino ir parodė, jog 2013 m. gegužės 22-23 nakties metu pas jį atvyko V.. Jis jau buvo išgėręs. V. pasiūlė vykti metalo. Jis sutiko, V. dar pasikvietė ir Z. Vyko į (kaimą). N. V. paliko automobilį. Važiuojant automobiliu jis dar išgėrė alaus ir jiems pasakė, kad niekur neis, todėl Z. su V. išėjo dviese. Kol sėdėjo automobilyje, išgėrė dar alaus ir užmigo. Po kurio laiko prabudo, išlipo iš automobilio, bet Z. su V. niekur nematė. Dar po kurio laiko jie sugrįžo, kažką įdėjo į automobilį. V. pasakė, kad viskas normaliai, ir grįžo pas jį į namus. Jis dar išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. Ryte, apie 8 val., jie pažadino jį ir pasakė, kad (mieste) brangiau moka už metalo laužą. Nuvyko į supirktuvę, Z. su V. kažką ten nunešė ir grįžo su pinigais. Sustojo degalinėje ir tada jam pasakė, kad pavogė varpą. Pirmą kartą su Z. ir V. jis niekur nevyko. Nežino, kodėl jį apkalba, to varpo jis nevogė. Daryti vagystes daugiausia įkalbinėjo Z. Jo dukrai yra 15 metų ir Z. maždaug tiek pat. Taip pat parodė, jog žinojo, kad važiuoja vogti, tik nežinojo ko. Po to sužinojo, kad pavogė varpą.

Civilinio ieškovo Šiaulių vyskupijos Vadaktų Šv. Agotos parapijos atstovas klebonas R. K. parodė, jog jam pradėjo skambinti žmonės iš (kaimo) ir klausinėti apie varpą, po ko buvo kreiptasi dėl vagystės į policiją. Varpą įvertina 40 000 litų, nes jis pagal kunigo 1926 metų įrašus yra nukaldintas 1912 metais, galimai padarytas iš žalvario arba bronzos. (kaimo) bažnyčios varpinėje buvo du varpai - vienas didesnis, bet jis įskilęs, o tas, kurį pavogė, buvo mažesnis. Mažesnis varpas buvo geros būklės, gerai skambėjo. Pati varpinė nėra aukšta, joje yra kambarėlis, kuriame laikomi įvairūs rakandai, ten buvo laikomos ir kopėčios, jis nėra rakinamas. Žino, kad byloje varpas yra įvertintas 30 000 litų, tačiau tai tik paties daikto įvertinimas, kaip paveldo, o jis remiasi savo pateikta medžiaga, kad visiškas varpo atstatymas kainuos 40 000 litų ir gal daugiau, nes varpai Lietuvoje nėra liejami, tai daroma tik (užsienyje). Be to, reikia įvertinti visas transportavimo bei kitas išlaidas. Dėl vagystės nuskriausta visa parapija, įžeisti tikintieji. Kaimo parapija nėra tokia turtinga, kad pati galėtų surinkti tokias lėšas. Parapijos priklauso vyskupijoms, vyskupas skiria kleboną, kuris ir yra atsakingas už parapijos materialinį turtą. Turtas nebuvo draustas. Mano, jog varpas buvo įvertintas tik kaip daiktas, bet niekas neįvertino visiško jo atstatymo išlaidų. Prašo tenkinti civilinį ieškinį.

Gimimo liudijimo kopija įrodo, jog E. Z. tėvai yra E. Z. ir O. Z. (t. 1, b.l. 162).

Nepilnamečio kaltinamojo E. Z. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė O. Z. parodė, jog E. Z. yra jos sūnus, apie viską sužinojo tik iš policijos. Vaikas šiuo metu mokosi, jokio savo asmeninio turto jis neturi. Šeimoje iš viso auga keturi nepilnamečiai vaikai. Ji ir vyras dirba. Šeimos mėnesio pajamos yra 2000 Lt. Žino, kad padaryta didelė žala, bet kiek galės, tiek mokės. Ankščiau sūnus nebuvo padaręs jokių pažeidimų, nežino, kodėl jis taip pasielgė. G. gyvena netoliese, V. žino. Namuose sūnus yra geras, visiems padeda.

Nepilnamečio kaltinamojo E. Z. atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas E. Z. parodė, jog yra E. Z. tėvas. Viską sužinojo tik iš policijos. Sūnui 15 metų. Jis ir žmona yra dirbantys. Šeimą sudaro šeši asmenys. Šeimos pajamos yra apie 2000 litų. Turi keturis nepilnamečius vaikus - duktė vyresnė už E., o kiti du vaikai jaunesni. G. žinojo, kartais jis pas juos ateidavo. Nežino, kaip tai įvyko.

Liudytoja J. L. parodė, jog ji dirba UAB (pavadinimas neskelbtinas) vadybininke-apskaitininke, tai yra spalvotojo metalo laužo supirktuvė. Supirktuvė yra (mieste), įmonė kelis kartus keitė pavadinimą, bet tai yra ta pati įmonė. Ši įmonė yra tik filialas, centras yra (mieste). Ji išrašo sąskaitas, pirkimo-pardavimo sutartis, veda visą apskaitą ir duomenis perduoda į centrą (mieste). Pamena, kad į įmonę buvo atvykę policijos pareigūnai, bet pasakyti nieko negali, nes nieko nežino. Jų įmonė superka spalvotą metalą - daugiausiai aliuminį, žalvarį, varį. Superka iš gyventojų ir, surinkus reikiamą kiekį, panašiai kartą per mėnesį, supirktą metalo laužą išveža į (miestą). Kartu dirba ir jos vyras, kuris yra sandėlininkas. Dažniausiai jis bendrauja su metalo pardavėjais, ji - labai retai. Sandėlininkas pasveria metalą ir jei nėra jos, tai jis sudaro pirkimo-pardavimo sutartį, iš asmens kortelės nurašo asmens duomenis, metalo svorį ir kainą. Visi aktai yra pristatomi į centrą (mieste). P. G., V. jai nieko nesako. Yra draudžiamų supirkti daiktų sąrašas ir jeigu kyla abejonių, jie bendradarbiauja su policija. Parduodamą metalą įvertina pagal jo spalvą, nes nėra specialistai. Visada tikrina parduodamo metalo turinį.

Liudytojas R. L. parodė, jog apie viską sužinojo tik iš policijos tyrėjų, jis jokio varpo tikrai nematė, bet galėjo papulti tarp kito metalo laužo. Tuo metu dirbo UAB (pavadinimas neskelbtini), esančioje (adresu duomenys neskelbtini). Jo pareigos buvo sandėlininkas-apskaitininkas. Priimdavo metalą, surašydavo jį, pasverdavo, išmokėdavo pinigus. Kartais tą darbą atklikdavo jo žmona, kartais - kiti darbuotojai. P. G., V. jam nieko nesako. Metalą priima tik iš asmenų, kurie turi asmens dokumentus. Nepilnametis pats negali parduoti metalo, nebent kartu su suaugusiu asmeniu. Metalas surenkamas ir išvežamas į (adresu duomenys neskelbtini). Jis nei varpo, nei jo detalių nematė. Metalo laužas nėra konkretus daiktas, kartais jį atveža maišeliuose, tuomet tiesiog patikrina turinį. Metalo supirkimo kainą nustato pagrindinė įmonė, kuri yra (mieste). Jokių duomenų, kad buvo pavogtas varpas, neturėjo.

Liudytoja V. N. parodė, jog dirba UAB (pavadinimas neskelbtinas) (mieste), yra buhalterė. Buvo pakviesta į policijos komisariatą duoti parodymų, jai buvo nurodytos asmenų pavardės, pagal kurias buhalteriniuose dokumentuose rado, kad V. pavarde įmonės (filiale) buvo priduotas aliuminio ir vario laužas. Buhalteriniuose dokumentuose nurodyta, kad priduoti vario laužas-radiatoriai ir aliuminio laužas-buitiniai daiktai. Dokumentuose nurodoma metalo laužo rūšis ir kaina. Viską surašo sandėlininkas-apskaitininkas, jis užrašo visus duomenis - ką priima, kokia kaina.

Liudytoja J. K. parodė, jog kaltinamųjų nepažįsta, žino, kad dingo varpas, kuris buvo varpinėje, esančioje (kaime). Praeitais metais, gegužės mėnesį, tiksliai dienos nepamena, ėjo į kapines ir pamatė, kad nėra varpo. Tada kartu su kapinėse sutikta moterimi nuėjo apžiūrėti varpinės, nes galvojo, kad gal varpas nukrito ant žemės. Jo neradusios pranešė apie tai klebonui. Kiekvieną dieną eina į kapines, dieną prieš varpas buvo savo vietoje. Prie ąžuolo rado varžtus, o varpo šerdis buvo numesta kapinėse. Gyvena netoli bažnyčios, tačiau nieko įtartino negirdėjo ir nematė.

2013 m. gegužės 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas liudija, jog įvykio vieta (adresu duomenys neskelbtini), kur yra (kaimo) bažnyčia. Nuo bažnyčios 40 metrų į vakarų pusę yra mūrinė dviejų aukštų varpinė. Varpinėje, nuo gatvės pusės, antrame aukšte yra žalvarinis varpas, išlietas 1883 m. Varpinėje iš šiaurės pusės varpo nėra. Varpinės antras aukštas nuo žemės pakilęs 2,80 m. Varpinės perdengimas gelžbetoninis. Nuo grindų iki varpo laikiklio yra 1,30 m atstumas. Atstumas tarp medinių laikiklių yra 0,84 m. Varpinės pietinėje pusėje, nuo varpinės sienos 49 cm atstumu, ant žemės yra ovalus įspaudimas, už jo - pailgas įspaudimas. Įėjimas į varpinę yra iš rytinės pusės, durys medinės, nerakinamos. Patalpos viduje yra mediniai suoleliai. Įvykio vietos apžiūros metu nuo išlikusio varpo medinio tvirtinimo balkio paimti dažų pavyzdžiai (t. 1, b.l. 19-33).

2013 m. spalio 28 d. išvada dėl varpo piniginės vertės Nr. 8K-131 liudija, jog pagrobto varpo įvertinimas yra ne mažiau kaip 28 200 Lt (t. 1, b.l. 37).

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos raštas liudija, jog iš (miesto) varpinės pagrobtas varpas turi didelę materialinę, kultūrinę ir istorinę bei meninę vertę (t. 1, b.l. 38-39).

Šiaulių vyskupijos kurijos raštas įrodo, jog pagrobtas varpas nuosavybės teise priklausė Šiaulių vyskupijos Vadaktų Šv. Agotos parapijai, įm. k. 191262045) (t. 1, b.l. 42).

Iš 2013-12-11 civilinio ieškinio matyti, jog civilinis ieškovas Šiaulių vyskupijos Vadaktų Šv. Agotos parapija pareiškė 40 000 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 49).

2013 m. spalio 17 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas su priedais liudija, jog UAB (pavadinimas neskelbtinas) vyr. buhalterė V. N. pateikė šių dokumentų kopijas: pinigų išmokėjimo kvito, metalo laužo pirkimo – pardavimo sutarties – akto Nr. (duomenys neskelbtini), medžiagų sandėlio apskaitos knygos, iš kurių matyti, kad V. V., gim. 1988 m., 2013-06-03 į metalo supirktuvę pridavė buitinius puodus, radiatorių, jam išmokėta 152,83 Lt (t. 1, b.l. 74, 76-90).

2013 m. gegužės 22 ir 29 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolai bei apžiūros protokolas liudija, jog J. K. pateikė 2 vnt. tvirtinimo metalinių priemonių ir bažnytinio varpo skambinimo detalę. Pateikti daiktai apžiūrėti ir pridėti prie bylos (t. 1, b.l. 91-97, 99).

2013 m. rugsėjo 24 d. kratos ir 2013 m. spalio 9 d. daiktų apžiūros protokolai liudija, jog 2013-09-24 atlikus kratą V. V. gyvenamosiose patalpose, esančiose (adresu duomenys neskelbtini), pagalbiniuose ir ūkiniuose pastatuose, jos metu rasta ir paimta: krepšinio kamuolys, mėlynos spalvos pakelėjas, 2 vnt. plastmasinių baltų kanistrų, kūjis ilgu metaliniu kotu, metalinis kvadratinis strypas, automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, nulūžęs užvedimo raktelis su pakabuku. Minėti daiktai apžiūrėti kaip daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, padarytos reikiamos dokumentų kopijos. Kratos metu paimtas kūjis ir metalinis kvadratinis strypas pridėti prie bylos (t. 1, b.l. 119-122, 125-139).

2013 m. spalio 8 d. patalpų apžiūros protokolai liudija, jog apžiūrėtos patalpos ir teritorija, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 144-148, 149-153).

2013 m. rugsėjo 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas įrodo, jog E. Z. parodė vietą, kur varpo vagystės metu buvo palikę automobilį VW GOLF, vartelius, pro kuriuos pateko į teritoriją, varpinės sieną, pro kurią V. V. užlipo į varpinę, vietą prie varpinės, kurioje jis stovėjo vagystės metu, vietą, kur V. V. numetė varpą, vietą, kurioje pavogtą varpą įsidėjo į automobilį, vietą V. V. sodyboje, esančioje (adresu duomenys neskelbtini), kurioje pavogtą varpą iškrovė iš automobilio (t. 1, b.l. 187-193).

2013 m. spalio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas įrodo, jog E. Z. parodė vietą (adresu duomenys neskelbtini), kur su bendrininkais V. V. ir D. G. pardavė pagrobtą ir sudaužytą varpą (t. 2, b.l. 1-5).

2013 m. lapkričio 4 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas liudija, jog V. V. atpažino metalinį strypą Nr. 2 (2013-09-24 paimtas kratos namuose pas jį metu) kaip tą, ant kurio kabėjo pagrobtas bažnytinis varpas, kurį 2013 m. gegužės pabaigoje, kartu su D. G. ir E. Z. pagrobė. Jį atpažino iš formos, ilgio. Strypą įsidėmėjo gerai, nes pats nukabino varpą (t. 2, b.l. 40-43).

2013 m. rugsėjo 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas įrodo, jog V. V. parodė vietą negyvenamojoje sodyboje, esančioje prie (adresu duomenys neskelbtini), kurioje varpo vagystės metu buvo paliktas automobilis, bažnyčios vartelius (adresu duomenys neskelbtini), pro kuriuos pateko į bažnyčios teritoriją vogti varpo, bažnyčios varpinės sandėliuko nerakintas duris, pro kurias pasiėmė kopėčias, kada norėjo pavogti varpą, bet nepavyko, vietą sandėliuke, iš kur paėmė kopėčias, varpinės sieną, kuria, remdamasis koja į D. G. nugarą, užlipo į varpinę vogti varpo, vietą, kurioje varpo vagystės metu stovėjo bendrininkas E. Z., varpinės arką, iš kurios pavogė varpą, vietą, į kurią kartu su E. Z. iš varpinės numetė pavogtą varpą, vietą prie kapinių tvoros, į kurią atnešė pavogtą varpą ir įkrovė į automobilį, vietą savo sodyboje (adresu duomenys neskelbtini), kurioje degino ir sudaužė su bendrininkais pavogtą varpą, vietą sodybos garaže, kuriame laikė pagrobtus daiktus, metalo supirktuvę (adresu duomenys neskelbtini), kurioje pardavė sudaužytą vogtą varpą (t. 2, b.l. 44-51).

Teismas, apklausęs kaltinamuosius, kitus proceso dalyvius ir ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog E. Z., V. V. ir D. G. įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., o V. V. ir D. G. įvykdė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 str. Tokią teismo išvadą patvirtina kaltinamųjų E. Z. ir V. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duoti nuoseklūs parodymai, civilinio ieškovo atstovo R. K., liudytojų J. K., J. L., R. L., V. N. parodymai, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuota informacija, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Minėti duomenys yra pakankami E. Z., V. V. ir D. G. padarytoms nusikalstamoms veikoms įrodyti bei jų kaltei pagrįsti, kaltinamieji, darydami nusikalstamas veikas, suprato savo neteisėtus veiksmus ir pavojingą jų pobūdį, norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl teismas kaltinamuosius pripažįsta kaltais. Tiek V. V., tiek D. G. žinojo, kad E. Z. yra nepilnametis, juolab, kad D. G. penkiolikmetė duktė mokosi toje pačioje klasėje su E. Z., ir tai nesutrukdė prašyti E. Z. kartu su jais dalyvauti vagystėje, todėl jų veika pagal BK 159 str. kvalifikuota tinkamai.

Nors D. G. neprisipažino įvykdęs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodė, jog kaltinamieji E. Z. ir V. V. jį apkalba, tačiau tą paneigia byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys, be to, kaltinamasis nenurodė jokių priežasčių, dėl ko kiti kaltinamieji turėtų jį apkalbėti. Taigi, kaltinamojo D. G. veiksmai dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 159 str. yra įrodyti.

E. Z., V. V. ir D. G., turėdami tiesioginę tyčią, bendrininkų grupėje, pasikėsino įvykdyti ir įvykdė vagystę, kurios kvalifikuojantis požymis yra didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės pagrobimas, todėl pagrobto turto vertė įtakos veikų kvalifikacijai neturi. Viena vagystės nusikalstama veika yra baigta, nes kaltininkai užvaldė pagrobtą turtą ir įgijo galimybę šiuo turtu disponuoti pagal savo valią, t. y. pavogtą varpą suskaldė ir pridavė į metalo laužo supirktuvę, kita - nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes nusikaltimą sutrukdė padaryti tai, jog kaltininkai neturėjo pasiėmę reikiamų įrankių. Tokiu būdu kaltinamųjų veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. ir 178 str. 3 d. Tačiau mažintina pagrobto turto – varpo – kaltinime nurodyta vertė, nes byloje nustatyta, jog šio varpo vertė yra ne mažiau kaip 28 200 Lt, o tvirtinimo detalių vertė išvis nebuvo nustatinėjama, juolab, kad metalinis strypas yra rastas. Varpo vertės sumažinimas įtakos veikų kvalifikacijai neturi, nes, kaip minėta, nusikaltimą kvalifikuojantis požymis yra didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės pagrobimas, o ne pagrobto turto vertė pinigine išraiška.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII – sis skyrius, bei atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis E. Z. yra nepilnametis, ir taisyklėmis, kurias nustato XI skyrius, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus.

E. Z. ir V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jie prisipažino įvykdę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamas veikas kaltinamieji įvykdė bendrininkų grupėje.

Bausmės skyrimas nepilnamečiui E. Z.

Nepilnametis E. Z. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios įstatymų leidėjo priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.), viena nusikalstama veika yra baigta, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje. E. Z. iki šiuo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, tačiau 2014-02-20 ir 2014-03-12 jo atžvilgiu yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai dėl nusikaltimų nuosavybei, 2014-03-12 priimtas nuosprendis dar neįsiteisėjęs (t. 2, b.l. 6-10). E. Z. administracine tvarka nebaustas (t. 2, b.l. 11), iš VšĮ (rajono) savivaldybės poliklinikos medicininio pažymėjimo matyti, jog E. Z. Psichikos sveikatos centre nėra apskaitoje (t. 2, b.l. 12). E. Z. (rajono) K. M. A. gimnazijos charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b.l. 13-14), (rajono) savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pažymoje nurodyta, jog O. Z. šeima neįrašyta į (rajono) socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą (t. 2, b.l. 15). (rajono) savivaldybės administracijos (seniūnijos) charakteristikoje nurodyta, jog nusiskundimų arba blogos informacijos apie E. Z. seniūnijoje negauta (t. 2, b.l. 17). (rajono) Pedagoginės psichologinės tarnybos pažymoje nurodyta, jog E. Z. Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje vertintas nebuvo (t. 2, b.l. 19). Taigi, įvertinęs paminėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į nepilnamečio kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, bei į tai, jog LR BK 178 str. 3 d. sankcijoje vienintelė numatyta bausmės rūšis yra laisvės atėmimas, teismas E. Z. už įvykdytas nusikalstamas veikas skiria laisvės atėmimo bausmes, artimas straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams, kurios bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 straipsnio nuostatomis, ir bausmės vykdymą atideda, nes dėl paminėto teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai E. Z. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidedant bausmės vykdymą, E. Z. skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės. Kadangi E. Z. atžvilgiu 2014 m. vasario 20 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jis yra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio taisyklėmis, bendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės atlikimo laiką įskaitomas laikinąjame sulaikyme išbūtas laikas.

E. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinama.

Bausmės skyrimas V. V.

V. V. įvykdė tris tyčines nusikalstamas veikas, dvi iš kurių baudžiamojo įstatymo priskiriamos sunkių, viena – nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3, 5 d.). Dvi nusikalstamos veikos yra baigtos, viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. V. V. iki šiuo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas du kartus, tačiau teistumai išnykę, 2014-02-20 ir 2014-03-12 jo atžvilgiu yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai dėl nusikaltimų nuosavybei, 2014-03-12 priimtas nuosprendis dar neįsiteisėjęs (t. 2, b.l. 64-68), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b.l. 69-71), VšĮ (pirminės) sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, jog nuo 2005-05-30 iki 2006-12-07 buvo Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, jam diagnozuoti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, Priklausomybės ligų kabineto priežiūros grupėje nėra (t. 2, b.l. 72). Specialisto išvadoje Nr. 97 (duomenys neskelbtini)2013 nurodyta, jog V. V. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b.l. 74). (rajono) savivaldybės administracijos (seniūnija) charakterizuojančių duomenų apie V. V. neturi (t. 2, b.l. 76). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, V. V. už atskiras nusikalstamas veikas skiriamos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijose už įvykdytas nusikalstamas veikas numatyti bausmių vidurkiai. V. B. kodekso 63 straipsnio taisyklėmis, už minėtas atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos, ir V. V. skiriama subendrinta bausmė. Kadangi V. V. atžvilgiu 2014 m. vasario 20 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jis yra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio taisyklėmis, bendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl bausmės skyrimo D. G.

D. G. įvykdė tris tyčines nusikalstamas veikas, kurios baudžiamojo įstatymo priskiriamos sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3, 5 d.). Dvi nusikalstamos veikos yra baigtos, viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. D. G. iki šiuo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų padarymo buvo vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnį, teistas tris kartus, tačiau teistumai išnykę, 2014-02-20 ir 2014-03-12 jo atžvilgiu yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai dėl nusikaltimų nuosavybei, 2014-03-12 priimtas nuosprendis dar neįsiteisėjęs (t. 2, b.l. 96-102), baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (t. 2, b.l. 145-148), VšĮ (rajono) savivaldybės poliklinikos medicininiame pažymėjime nurodyta, jog Psichikos sveikatos centre apskaitoje nėra (t. 2, b.l. 119), (rajono) savivaldybės administracijos (seniūnija) D. G. elgesiu nusiskundimų neturi, nors yra nevedęs, tačiau su sugyventine augina tris nepilnamečius vaikus (t. 2, b.l. 120-121). Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, D. G. už atskiras nusikalstamas veikas skiriamos laisvės atėmimo bausmės, artimos straipsnių sankcijose už įvykdytas nusikalstamas veikas numatytiems bausmių vidurkiams. V. B. kodekso 63 straipsnio taisyklėmis, už minėtas atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos, ir D. G. skiriama subendrinta bausmė. Kadangi D. G. atžvilgiu 2014 m. vasario 20 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jis yra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio taisyklėmis, bendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Šiaulių vyskupijos Vadaktų Šv. Agotos parapija byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti 40 000 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, civilinio ieškinio klausimą išsprendžia remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Byloje civilinis ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jo turėtas išlaidas pavogto varpo atkūrimui, civilinio ieškovo atstovas teisiamojo posėdžio metu tik nurodė, jog varpas dar neatkurtas, ir pateikė duomenis, jog varpo atkūrimui reikės 36 000 Lt, bet jis mano, jog išleis ir 40 000 Lt, todėl ir reiškia tokio dydžio civilinį ieškinį (t. 2, b.l. 190-191). Tačiau konstatuotina, jog teismas priteisia tik nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kurią reikia pagrįsti ir įrodyti turėtomis išlaidomis, būsimosios išlaidos negali būti priteistos, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkinamas dalyje dėl pavogto varpo vertės (28 200 Lt). Kitoje dalyje – dėl varpo atkūrimo išlaidų – civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas, BK 72 str. nurodytas turtas konfiskuojamas, todėl kūjis, paimtas iš kaltinamojo V. V., konfiskuojamas ir sunaikinamas. Metalinis kvadratinis strypas grąžintinas savininkui. Žalsvos spalvos dažų pavyzdys ir banko sąskaitos sutartis paliekami saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., ir paskirti jam bausmes:

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., laisvės atėmimą vieneriems (1) metams aštuoniems (8) mėnesiams.

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., laisvės atėmimą dviems (2) metams dviems (2) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę E. Z. paskirti laisvės atėmimą trims (3) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu E. Z. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę E. Z. paskirti laisvės atėmimą trims (3) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1, 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str., E. Z. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviems (2) metams šešiems (6) mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą dvylikai (12) mėnesių, tuo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar sveikatos priežiūra, ir tęsti mokslą, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014-04-03.

Į bausmės atlikimo laiką E. Z. įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-09-18, 15 val. 30 min., iki 2013-09-20, 13 val., ir pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendį atliktą bausmę.

E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 159 str., ir paskirti jam bausmes:

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., laisvės atėmimą dviems (2) metams šešiems (6) mėnesiams.

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., laisvės atėmimą trims (3) metams šešiems (6) mėnesiams.

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str., laisvės atėmimą vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir subendrintą bausmę V. V. paskirti laisvės atėmimą ketveriems (4) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu V. V. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę V. V. paskirti laisvės atėmimą ketveriems (4) metams devyniems (9) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014-04-03.

Į bausmės atlikimo laiką V. V. įskaityti pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendį atliktą bausmę.

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 159 str., ir paskirti jam bausmes:

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., laisvės atėmimą laisvės atėmimą dviems (2) metams devyniems (9) mėnesiams.

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., laisvės atėmimą trims (3) metams devyniems (9) mėnesiams.

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str., laisvės atėmimą vieneriems (1) metams dviems (2) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir subendrintą bausmę D. G. paskirti laisvės atėmimą ketveriems (4) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu D. G. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę D. G. paskirti laisvės atėmimą penkeriems (5) metams keturiems (4) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014-04-03.

Į bausmės atlikimo laiką D. G. įskaityti pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendį atliktą bausmę.

Iš dalies tenkinti civilinio ieškovo Šiaulių vyskupijos Vadaktų Šv. Agotos parapijos pareikštą civilinį ieškinį, ir solidariai iš V. V., D. G. ir E. Z., o E. Z. neturint lėšų - iš jo atstovų pagal įstatymą O. Z. ir E. Z., priteisti 28 200 Lt (dvidešimt aštuoni tūkstančiai du šimtai litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo. Kitoje civilinio ieškinio dalyje civiliniam ieškovui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Nustatyti, jog E. Z. neturint lėšų ar turto, pakankamo žalai atlyginti, jo atstovai pagal įstatymą O. Z. ir E. Z. turi atlyginti 1/3 dalį priteistos turtinės žalos (28 200 Lt) civiliniam ieškovui Šiaulių vyskupijos Vadaktų Šv. Agotos parapijai. E. Z. atstovų pagal įstatymą pareiga atlyginti žalą pasibaigia E. Z. sulaukus pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kūjį konfiskuoti ir sunaikinti, metalinį kvadratinį strypą grąžinti savininkui Šiaulių vyskupijos Vadaktų Šv. Agotos parapijai, žalsvos spalvos dažų pavyzdį ir banko sąskaitos sutartis palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.