Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejo VšI „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus L. J. skunda del Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo 2011-07-15 nutarties, kuria netenkintas VšI „(duomenys neskelbtini)“ skundas del Vilniaus apygardos prokuraturos 2011-05-17 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo,

2011-03-28 Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnyboje buvo gautas R. I. ir VšI „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus L. J. pareiškimas del Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Teises departamento direktoriaus pavaduotojo S. M. ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisejo B. J. galimai padarytu nusikalstamu veiku. Pareiškime nurodyta, kad 2011-03-24 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos teises departamento direktoriaus pavaduotojas S. M. mobiliuoju telefonu per pertrauka teismo posedžio metu, teismo kiemelyje, su kažkuo kalbejo apie tai, kad „J. šalina teiseja, gal pasiulyti kiek pinigu“.

2011-04-12 Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus specialiste K. J., išnagrinejusi R. I. ir pareiškejo pareiškima, vadovaudamasi LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., prieme nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Pareiškejas, nesutikdamas su K. J. nutarimu, kreipesi i Vilniaus apygardos prokuratura su prašymu panaikinti nutarima. Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroras M. Barkauskas atmete pareiškejo skunda. Nesutikdamas su pastaruoju nutarimu, pareiškejas kreipesi i Vilniaus miesto 2 apylinkes teisma, prašydamas panaikinti nutarima. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011-07-15 nutartimi pareiškejo skundas atmestas.

Skundu VšI „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius L. J. prašo panaikinti apylinkes teismo nutarti ir priimti nauja sprendima: pradeti ikiteismini tyrima del galimai KAM atstovo S. M. ir teisejo B. J. padarytos nusikalstamos veikos del galimo S. M. kyšininkavimo bei del teisejo B. J. galimo kyšio emimo. Skunde pareiškejas nurodo, kad specialiste K. J. nepagristai nurode, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, nebuvo išreikalauti svarbus irodymai iš ryšiu operatoriaus. Net nepradejus ikiteisminio tyrimo, buvo atsisakyta tirti ivyki, o teisejas B. J., R. I. pateikus prašyma nusišalinti, to nepadare ir prieme palanku KAM sprendima.

Teismo posedyje prokuroras prašo skunda atmesti.

Pareiškejo VšI „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus L. J. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteismini tyrima organizuoja ir jam vadovauja, valstybini kaltinima baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras istatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenes bei valstybes teises bei teisetus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas, ir klauso tik istatymo. Ši konstitucine nuostata perkelta i LR BPK 164 str. 1 d.

Aukštesnes instancijos teismas pažymi, jog BPK 168 str. 1 dalyje nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, o reikiamais atvejais – ir ju patikslinima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo 12 str. 3 d. nustatyta, kad pradeti ikiteismini tyrima del prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras. Aukštesnes instancijos teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 isakymu Nr. I-110 patvirtintu „Rekomendaciju del ikiteisminio tyrimo pradžios ir ju registravimo tvarkos“ 29 punkte nustatyta, kad gaves skunda, pareiškima arba pranešima apie nusikalstama veika, kuria galimai padare asmuo, kurio atžvilgiu ikiteismini tyrima pagal istatymus gali pradeti tik generalinis prokuroras ar (ir) generalinio prokuroro pavaduotojas, prokuroras išnagrineja toki skunda ir nustates, kad yra pagrindas pradeti ikiteismini tyrima, visa surinkta medžiaga su išvada perduoda generaliniam prokurorui arba generalinio prokuroro pavaduotojui priimti sprendima del ikiteisminio tyrimo pradejimo. Prokuroras, nustates, jog tokiame skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstama veika nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnyje nustatytos aplinkybes, priima nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Iš pateiktu duomenu matyti, kad vienintele faktine aplinkybe, iš kurios pareiškejas daro išvada, kad padaryta nusikalstama veika, yra nežinomo turinio Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Teises departamento direktoriaus pavaduotojo S. M. pokalbio telefonu metu pasakyta ir R. I. nugirsta fraze „J. šalina teiseja, gal pasiulyti kiek pinigu“. Ši fraze neirodo, kad kalbama apie pinigu siulyma teisejui, ir, juo labiau, kad buvo duotas kyšis teisejui, kuri jis paeme. Be to, visiškai neaišku, ar nurodoma fraze „J. šalina teiseja, gal pasiulyt kiek pinigu“, kuri išgirsta klausantis privataus asmenu pokalbio, ir buvo tokia. O ikiteisminis tyrimas negali buti atliekamas remiantis tik niekuo nepagristomis prielaidomis. Taip pat aukštesnes instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog pareiškejo atžvilgiu priimtas nepalankus sprendimas byloje, dar nereiškia, kad teisejas, nagrinejes byla, buvo priemes kyši.

Skunde pareiškejas nurodo, kad byla nagrinejusiam teisejui B. J. pareiškus nusišalinima, pastarasis nenusišalino. Kaip numatyta LR BPK 59 str. 3 d., jeigu byla nagrineja vienas teisejas, del jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Abejoti teisejo priimto sprendimo pagristumu ir nešališkumu nera jokio pagrindo.

Pareiškejas skunde prašo išreikalauti S. M. mobiliojo telefono numeri bei iš ryšiu operatoriaus ryšiu duomenis pokalbio irašus ir nurodo, kad K. J. neteisetai neišreikalavo šiu duomenu. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai pažymejo, kad jokie Lietuvos Respublikoje galiojantys teises aktai nesuteikia teises jokiems fiziniams ar juridiniams asmenims, taip pat ir ryšiu reguliavimo tarnybai, be teismo leidimo, klausytis telefoniniu pokalbiu ir daryti ju garso irašus.

Iš pareiškejo skundo akivaizdžiai matyti, kad jis, nepateikdamas teismui jokiu objektyviu duomenu, reiškia deklaratyvius teiginius, vadovaudamasis tik subjektyvia savo nuomone.

Aukštesnes instancijos teismas, atsižvelgdamas i išdestytas aplinkybes, daro išvada, jog Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011-07-15 nutartis yra teiseta ir pagrista, naikinti šia nutarti nera pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

pareiškejo VšI „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus L. J. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011-07-15 nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.