Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. S. atstovės advokatės D. L.-M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1993-457/2018 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei M. S., dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (šiuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusį ir 2017 m. rugsėjo 28 d. priimtą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą), bei atsakovės M. S. priešieškinį ieškovui G. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2018 m. sausio 9 d. priimtas ieškovo G. K. ieškinys ir iškelta civilinė byla dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 2018 m. vasario 12 d. teisme gautas ir priimtas atsakovės M. S. priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo.

2018 m. gegužės 8 d. nutartimi byloje mažamečiam šalių vaikui paskirta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė, o byla sustabdyta iki bus atlikta ekspertizė.

2018 m. birželio 6 d. teisme gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti vaiko K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu (ieškovu). Prašymą jis motyvavo tuo, kad atsakovė ketina išsigabenti jų vaiką, kuris šiuo metu leidžia atostogas su motina (atsakove), į Airijos Respubliką. Atsakovė ketina veikti priešingai nepilnamečio vaiko interesams, tyčia išplėšdama jį iš jo socialinės aplinkos, nutraukdama susiklosčiusius socialinius ryšius ir santykius. Atsakovei pasielgus minėtu būdu, vaikas gali pakliūti į nesaugias sąlygas, neturėti adekvačios ir tinkamos gyventi vietos, prarasti turimas geras ugdymo ir priežiūros sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – taikė iki teismo sprendimo byloje priėmimo laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu).

Tokį sprendimą teismas priėmė įvertinęs, kad šalių sūnus nuo 2016 m. gyvena kartu su tėvu (ieškovu), lanko ugdymo įstaigą tėvo gyvenamojoje vietoje, bylos nagrinėjimas sustabdytas, paskyrus ekspertizę, kurios atlikimas gali užtrukti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovės M. S. atstovė advokatė D. L.-M. (toliau – apeliantė (atsakovė)) prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį, išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovė veiktų priešingai nepilnamečio vaiko interesams.

Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų, bendravimo tvarka taip pat, tad abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios.

Ieškovas teigdamas, kad jam nežinant nepilnametis vaikas bus išvežtas į Airijos Respubliką, klaidina teismą ir taip siekia sau palankaus sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta kartu su tėvu (ieškovu) - teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantė (atsakovė) iš esmės atskiruoju skundu nesutinka su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kadangi, jos manymu, nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad apeliantė (atsakovė) veiktų priešingai nepilnamečio vaiko interesams.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Minėta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismas ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustato vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, vienas iš jų – nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme sprendžiamas civilinis ginčas tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, t. y. šeimos byla. Bylos šalys ieškiniu bei priešieškiniu reiškia priešingus reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ją iš esmės grindė tuo, kad šalių sūnus nuo 2016 m. gyvena kartu su tėvu (ieškovu), lanko ugdymo įstaigą tėvo gyvenamojoje vietoje, bylos nagrinėjimas sustabdytas, paskyrus ekspertizę, kurios atlikimas gali užtrukti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. vasario 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta ieškovo G. K. ir apeliantės (atsakovės) taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė neišvežti nepilnamečio vaiko K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), į užsienį be kito tėvo sutikimo, ieškovas atsisakė reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo, atsakovė atsisakė reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Šalys sutarė, kad nepilnametis vaikas iki 2016 metų lankys darželį, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus nuo 2016 m. gyvena su ieškovu, skundžiamos nutarties priėmimo metu lankė (duomenys neskelbtini) skyriaus priešmokyklinę grupę, kuri yra ieškovo (nepilnamečio vaiko tėvo) gyvenamojoje vietoje. Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir apeliantė (atsakovė) gyvena atskirai. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 10 d. parengiamojo posėdžio metu nutarė skirti psichologinę ekspertizę nepilnamečiui vaikui K. K.. Teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki bus atlikta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

Iš nustatytų šių faktinių aplinkybių visumos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, siekiant apsaugoti išimtinai nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena jam įprastoje aplinkoje, savo namuose, lankė savo gyvenamojoje vietoje esančią mokymo įstaigą, jog nepilnamečio vaiko ir mamos (apeliantės (atsakovės)) gyvenamoji vieta yra skirtinguose gyvenamosiose vietovėse, atsižvelgiant į tai, jog paskirta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė siekiant išsiaiškinti tikruosius nepilnamečio vaiko K. K. norus dėl tolimesnės jo gyvenamosios vietos, vaiko amžių, šiuo metu tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Priešingu atveju, atsiradęs nestabilumas dėl vaiko gyvenamosios vietos, gali neigiamai paveikti patį vaiką, kas neatitiktų nei jo, nei jo tėvų interesų. Dėl to, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.