Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G., jo atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedusio, turinčio spec. vidurinį išsilavinimą, vykdančio individualią veiklą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį, 420 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G., 2021-04-03, 10.15 val., Bangų g. 12, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė policijos pareigūno aiškiai išreikšto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kai reikalavimas sustoti buvo išreiškiamas naudojant specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėtos transporto priemonės mėlynos ir raudonis spalvos švyturėlius, garsinį signalą bei reikalaujant sustoti per garsiakalbį, taip pat vairavo transporto priemonę ir sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo. Išlipęs iš vairuojamo automobilio nevykdė teisėtų reikalavimų praeiti iki tarnybinio policijos automobilio, pažymėto skiriamaisiais ženklais, stangino rankas per alkūnes. Tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 426 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Pagal ANK 426 straipsnio 6 dalis nurodo, kad uniformuoto policijos reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą.

Nors G. G. kaltės dėl inkriminuoto ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino, tačiau jo kaltę dėl aptariamo nusižengimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai pažeidimą mačiusių liudytojais teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų G. D. ir M. K. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei pirminiam pareigūno G. D. tarnybiniam pranešimui. Be to, parodymai atitinka ir vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti policijos pareigūnų veiksmai. Iš minėto tarnybinio pranešimo ir liudytojų parodymų nustatyta, kad patruliuojantys policijos pareigūnai pastebėjo įsukantį iš Butsargių gatvės į Baltikalnio gatvę automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, todėl tarnybiniu automobiliu apsisuko sankryžoje, kad galėtų sustabdyti minėtą automobili patikrinimui. Tačiau apsisukę, pastebėjo, kad automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas staiga padidino važiavimo greitį ir važiavo Baltikalnio gatve dideliu greičiu. Važiuojant šiam automobiliui iš paskos Baltikalnio gatve link Bangų g., pastebėjo, kad šis automobilis įsuko į Bangų gatvę dešinę pusę link 10 namo, toliau nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, po ko, tik įvažiavus minėtam automobiliui į Bangų g., pavažiavęs apie 50 metrų pasuko į kairę, įvažiuodamas tarp Bangų g. 13-15 namų esančiu tuneliu bei važiavo kiemu link Gluosnių gatvės, kurią privažiavęs šonu slysdamas, suko į dešinę, nesilaikydamas saugaus greičio, staigiai sukdamas dešinėn, keisdamas važiavimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo. Jiems įvažiavus iš paskos į Gluosnių g. ir įjungus spec. šviesos ir garso signalus tarnybinio automobilio, vairuojamo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nevykdė policijos pareigūnų aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei toliau dideliu greičiu važiavo Gluosnių g. link Gluosnių sk. gatvės, o privažiavęs ją, įvažiavo į Gluosnių g. (duomenys neskelbtini) įvažiuojamą atvirą kiemą ir jame sustojo. Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad M. K. ir G. D. su G. G. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio ar dėl nurodytų asmenų atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais ir vertina juos kaip patikimus G. G. kaltės įrodymus. Juo labiau, kad juos iš esmės patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad policijos automobilis visą laiką važiavo automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš paskos. Persekiojamas automobilis važiuoja gana dideliu greičiu, darydamas staigius manevrus, nerodydamas posūkio signalų. Pats G. G. teismo posėdyje patvirtino, kad pastebėjo, jog policijos pareigūnai važiuoja su įjungtais specialiais šviesos signalais, tačiau vietoj to, kad sustotų, didino greitį ir važiavo tolyn. Sustojo tik įvažiavęs į kiemą, kur pasak paties G. G., yra jo gyvenamoji vieta. Taigi, tai leidžia daryti išvadą, kad G. G. sustojo ne dėl to, kad buvo stabdomas, o todėl, kad pasiekė savo kelionės tikslą.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. G. 2021-04-03, 10.15 val., Bangų g. 12, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas nepakluso policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai reikalavimas sustoti buvo išreiškiamas naudojant specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėtos transporto priemonės mėlynos ir raudonis spalvos švyturėlius garsinį signalą bei reikalaujant sustoti per garsiakalbį, tokiais veiksmais padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

Be to, G. G. buvo kaltinamas padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y., kad vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį), neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.

Tačiau teismas G. G. veiksmų, kai jis vairuodamas transporto priemonę staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, kvalifikuoti chuliganišku vairavimu, neturi pagrindo.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini) T-37-507/2015, (duomenys neskelbtini) T-40-976/2015, (duomenys neskelbtini) T-50-788/2016, (duomenys neskelbtini) T-64-942/2017, (duomenys neskelbtini) T-1-942/2018, (duomenys neskelbtini) T-4-511/2018, (duomenys neskelbtini) T-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T-16-489/2017) ir pan. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu buvo pripažinta situacija, kai asmuo, vairuodamas automobilį, be aiškaus tikslo ir motyvo staigiai jį stabdė rankiniu stabdžiu, tuo pat metu spausdamas akseleratoriaus pedalą, dėl to jo vairuojamas automobilis slydo šonu ir įčiuožė į sankryžą, kurioje vyko intensyvus eismas (judėjo transporto priemonių kolona) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T-37-507/2015), kitoje byloje buvo konstatuota, kad chuliganiškas vairavimas yra tada, kai vairuotojas, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, pavojingai manevravo, t. y. tyčia visiškai apsuko slystantį automobilį, važiuodamas gatve, žmonių tankiai gyvenamoje teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T-50-788/2016); chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas keturis KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T-16-489/2017).

Nagrinėjamu atveju G. G. kaltinamas vairuodamas transporto priemonę, padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, nes vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį), neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo.

Tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl G. G. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Nors vaizdo įraše matyti, kad G. G. važiuodamas gatvėmis atlikdamas manevrus ir keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį, nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, tačiau tokius G. G. veiksmus vertinti kaip sudarančius pagrindą konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą, nėra pakankamo pagrindo. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, gatvėse, kuriomis važiavo G. G., važiuojančių automobilių, pėsčiųjų nebuvo, taigi mažai tikėtina, jog jis būtų norėjęs atkreipti kieno nors dėmesį savo iššaukiančiu elgesiu ar siekęs sudrumsti aplinkinių ramybę. Taip pat iš vaizdo įrašo nesimato, kad automobilis važiuoja praslysdamas, pavojingai manevruodamas, nenustatytas ir leistino greičio viršijimo faktas, nes vien tai, kad pareigūnams susidarė įspūdis, jog leistinas greitis buvo viršytas, šio fakto nepatvirtina. Taigi, teismo vertinimu, G. G. tokiu savo vairavimu, kai keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį, nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, nedemonstravo niekinamo požiūrio į aplinkinius, išskirtinumo, nepagarbos kitiems vairuotojams, niekam nesukėlė pavojaus, ir tokie veiksmai negalėjo sukelti kitų eismo dalyvių neigiamos reakcijos ar pasipiktinimo, nes kitų eismo dalyvių, apart jį sekusių policijos pareigūnų, kelyje nebuvo. Taigi, vien tai, kad keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį, jis nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta jo nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos, nes byloje nėra pateikta duomenų, jog nors vienas eismo dalyvis (liudytojas) būtų pasipiktinęs tokiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesiu, kad nors vienam eismo dalyviui dėl tokio elgesio būtų reikėję keisti važiavimo kryptį ar būtų kilusi grėsmė žmonių saugumui ir sveikatai.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus bei aplinkybes, konstatuoja, jog G. G. veikoje nėra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo), tačiau, G. G., keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį, nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, todėl nesilaikė Kelių eismo taisyklių 82.2. punkto, kuris nurodo, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, reikalavimų. O pagal KET 86 punktą, įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu. Todėl teismas daro išvadą, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, be kitą ko, nustatančio atsakomybę už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, teismas, tuo atveju jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas G. G. veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoja į ANK 417 straipsnio 1 dalį.

Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. G. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.

Kad atsirastų administracinė atsakomybė dėl šio nusižengimo, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis, nustatantis policijos pareigūnų įgaliojimus, nurodo, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas nurodo, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, be kita ko, turi teisę įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad G. D. ir M. K. inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu vykdė savo tarnybines pareigas. O įtardami, kad G. G., nepaklusdamas jų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, siekia išvengti atsakomybės už kitą pažeidimą ar galimai yra neblaivus, turėjo teisę, sustabdžius vairuotoją, tikrinti jo blaivumą ar atlikti kitus galimam nusižengimui išaiškinti būtinus veiksmus. Kaip patvirtina tarnybinis pranešimas, policijos pareigūnų parodymai, vaizdo įrašas, G. G. atsisakė eiti prie policijos tarnybinio automobilio tikrintis blaivumo, mosikavo rankomis, jas stangino, buvo agresyviai, piktai nusiteikęs, elgėsi neadekvačiai, ir tik panaudojus specialią priemonę – antrankius, jį pavyko apraminti ir nuvesti prie policijos tarnybinio automobilio.

Taigi, nekyla abejonių, jog G. G. 2021-04-03 m. gegužės 7 d., apie 10.15 val. išlipęs iš vairuojamo automobilio nevykdė teisėtų reikalavimų nueiti iki tarnybinio policijos automobilio pažymėto skiriamaisiais ženklais, stangino rankas per alkūnes. Todėl tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas.

G. G. veiksmus dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, kaip tai nurodyta administracinio nusižengimo protokole, teismas neturi pakankamo pagrindo, kadangi, nors šie veiksmai padaryti karantino metu, tačiau nagrinėjamoje situacijoje G. G. padaryta veika nėra susijusi su karantino sąlygų pažeidimu, jam nėra inkriminuota aplinkybė, kad jis nedėvėjo privalomos dėvėti nosį ir burną dengiančią veido kaukę, be to, automobiliu jis važiavo vienas, o reikalavimas atvirose erdvėse dėvėti kaukę nusižengimo padarymo metu nebebuvo taikomas. Todėl jo aptariamuose veiksmuose konstatuoti akivaizdaus pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms sudarymą, nėra pakankamo pagrindo. Taigi G. G. administracinis nusižengimas iš ANK 506 straipsnio 4¹ dalies perkvalifikuotinas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, ir skirtina nuobauda, atitinkanti šį administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį sunkina tai, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (b. l. 24) (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – G. G. padarė tris tyčinius administracinius nusižengimus. Turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tačiau jis dirba, dėl padarytų veikų pasekmių nekilo, kitų jo atsakomybę sunkinančių ar asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. G. paskyrus šiek tiek didesnes, nei ANK 417 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 5 dalies ir 506 straipsnio 4 dalies sankcijų minimumas, numatytas baudas, nuobaudas subendrinant pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies taisykles, jas apimant.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

Be to, ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Įvertinus tai, kad ANK 426 straipsnio 7 dalis numato imperatyvią teismo pareigą taikyti administracinio poveikio priemonę, bei tai, kad teismas turi diskrecinę teisę spręsti dėl transporto priemonės konfiskavimo, pripažinus G. G. padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, siekiant, kad jis laikytųsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, taip pat siekiant ANK 22 straipsnyje, numatytų administracinės nuobaudos tikslų, bei tai, kad anksčiau jis nėra baustas už analogiškus ar kitus itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už ANK 426 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui – trejiems metams, be transporto priemonės – „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimo.

Daiktiniai įrodymai – 3 kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais (b. l. 34), nutarimui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

G. G. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį – 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalį – 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, netaikant transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimo;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį – 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir G. G. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, netaikant transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimo.

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtą transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui.

Daiktinius įrodymus – 3 kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 21131191179, įmokos kodą 1001.

Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.