Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jis nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 11 d. nuo 19.35 val. iki 19.45 val., atėjęs tris kartus į (duomenys neskelbtini), esančią UAB „G.“ parduotuvę (duomenys neskelbtini), paėmė brendžio „Grand Cavalier“ 2 vnt., šampūną „Head&Shoulders classic clean“ 1 vnt., šampūną „Head&Shoulders total care“ 3 vnt., kavą „Paulig clasic“ 4 vnt., kurių bendra vertė 172,70 Lt (50,02 Eur) ir išėjo iš parduotuvės už minėtas prekes nesumokėjęs. Šiais veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto grobimą.

Be to, 2014 m. birželio 7 d. 10.30 val. ir 10.34 val. A. U., (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „G.“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atėjęs du kartus paėmė įvairių prekių: dezodorantą „Lady speed stick Lila“ 2 vnt., kavą „Paulig Classic“ 7 vnt., šampūną „Head&Shoulders classic clean“ 3 vnt., kurių bendra vertė 148,55 Lt (43,02 Eur) ir išėjo pro kasas už minėtas prekes nesumokėjęs. Šiais veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto grobimą.

Be to, 2014 m. gegužės 31 d. apie 11.53 val. A. U., (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „G.“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) paėmė kavos „Paulig Classic“ 6 vnt., šampūną „Head&Shoulders classic clean 2 in 1“ 2 vnt., pieštukinį dezodorantą „Old Spice Alps“ 1 vnt., dezodorantą „Old Spice Bahamas“ 1 vnt., kurių bendra vertė 129,45 Lt (37,50 Eur) ir išėjo iš parduotuvės už minėtas prekes nesumokėjęs. Šiais veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto grobimą.

Motyvuojamoji dalis

A. U. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš A. U. apeliacinio skundo argumentų matyti, jog prašoma paskirti švelnesnę bausmės rūšį - baudą, tačiau skunde nurodoma, jog dėl skundžiamame nutarime nurodytų pažeidimų jau yra suėjusi senatis, posėdyje nebuvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, o A. U. prisipažino tik dėl policijos pareigūno teigusio, jog jei prisipažins ir gailėsis, jam bus paskirta mažesnė nuobauda.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. U. kaltė padarius ATPK 50 straipsnyje numatytus pažeidimus visiškai įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai ir paskirta teisinga nuobauda.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs A. U. apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių patikimų argumentų (išskyrus vienokius ar kitokius samprotavimus), kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti ar keisti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo motyvams ir jų iš naujo nekartoja.

Apeliaciniame skunde pažeidėjas nurodo, jog prisipažino, tik dėl to, kad policijos pareigūnas surašęs jam protokolą paaiškino, kad jeigu prisipažins ir gailėsis jam bus skirta mažesnė nuobauda. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino tiek administracinių teisės pažeidimų protokoluose, tiek ir teismo posėdyje, paaiškino, jog pažeidimą padarė dėl sunkios materialinės padėties, prekes pavogė ir pardavė, kad gautų pinigų. Todėl A. U. apeliaciniame skunde iškelta versija vertinama kritiškai, kaip bandymas išvengi administracinės atsakomybės, bei paskirtos arešto bausmės. Be to, Institucijos surašiusios administracinius teisės pažeidimų protokolus viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, jog A. U. buvo išaiškintos atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, jis savo kaltę pripažino, gailėjosi.

Ginčijant paskirtą nuobaudos rūšį pažeidėjas akcentuoja tai, kad teismo posėdžio metu nebuvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, pagal vaizdo įrašą nebuvo nustatyta jo asmenybė. Tačiau pažymima, jog A. U. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę pripažino. Teisėjui pagarsinus bylos medžiagą buvo nurodyta, jog byloje yra vaizdo įrašas. Paklausus ar pažeidėjas turi prašymų papildymų, jis prašymo peržiūrėti vaizdo įrašo nereiškė, bylos aplinkybės aiškios, abejonių nekelia, todėl procesinio pažeidimo neperžiūrėdamas vaizdo įrašo teismas nepadarė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalo būti aktyvus, domėtis bylos medžiaga, reikšti prašymus, todėl konstatuojama, kad pažeidėjo teisės pažeistos nebuvo. Taip pat pažeidimų padarymo nepaneigia ir kitos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis įvykio vietoje sulaikytas nebuvo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik po ilgo laiko tarpo, policijos pareigūnai žinojo jo gyvenamąją vietą, tačiau šaukimų apeliantas negavo.

ATPK 50 straipsnyje yra numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Kaip matyti iš ATPK 50 str. sankcijos, joje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, tai yra baudą arba administracinį areštą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjo atžvilgiu būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinės nuobaudos paskirtis yra administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutarimu A. U. paskirta nuobaudos rūšimi ir jos dydžiu, kuri parinkta įvertinus visas būtinas ir svarbias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį (tyčiniai pažeidimai), į pažeidėjo asmenybę (padaryti trys analogiški pažeidimai), tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole pateikdamas paaiškinimą A. U. nurodė jog gailisi dėl šio administracinių teisės pažeidimų padarymo, apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog prisipažįsta ir gailisi, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis patvirtinančius tai, kad jis daro analogiškus turtinio pobūdžio administracinius pažeidimus, daroma išvada, kad nėra pagrindo šios aplinkybės pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas A. U. už padarytus tris analogiško pobūdžio administracinius teisės pažeidimus pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą – ir jo dydį už kiekvieną pažeidimą nustatė 20 (dešimt) parų arešto, kuris atitinka ATPK 50 str. sankcijoje numatytos šios rūšies nuobaudos vidurkį. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos buvo subendrintos ir paskirta subendrinta nuobauda administracinis areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ATPK 29 str. 3 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima A. U. skirti administracinės nuobaudos – administracinio arešto. Jo skunde nurodoma aplinkybė, kad jis dirba, nesudaro pagrindo keisti nuobaudos rūšį ir skirti baudą. Be to, byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog A. U. dirba.

Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuo­bau­da turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių at­siradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švel­nin­ti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymima ir tai, kad, A. U. gali prašyti nuobaudą paskyrusio teismo administracinį areštą atlikti poilsio dienomis (ATPK 29 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda A. U. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytiems administraciniams pažeidimams ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.

ATPK 35 str. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos arba nutraukus baudžiamąjį procesą, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę. Nuobaudos skyrimo terminai gali būti pratęsti, bet ne ilgiau, kaip vieneriems metams tuo, pagrindu, kad paskelbta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paieška. Tačiau administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė 2015-01-14 priėmė nutarimą (dėl veikų 2014 m. sausio 11 d. ir 2014 m. birželio 7 d.) nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei šį nutarimą perdavė administraciniams teisės pažeidimams ištirti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados tyrėjo V. K. 2015-03-13 nutarimais Nr. 20-IL-3204 ir Nr. 20-IL-32035 buvo pratęstas administracinių nuobaudų skyrimo terminas iki vienerių metų, todėl A. U. administracinės nuobaudos dėl šių pažeidimų skirtos nesuėjus ATPK 35 str. numatytiems terminams.

Dėl pažeidimo padaryto 2014-05-31 buvo pradėta administracinė teisena. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados tyrėjo V. K. 2014-11-28 nutarimu Nr. 20-65-IL-2838 buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas iki vienerių metų, todėl A. U. administracinė nuobauda ir dėl šio pažeidimo skirta nesuėjus ATPK 35 str. 1 d., 3 d. numatytam terminui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nuobaudos A. U. skyrimo, bylos aplinkybes bei apelianto asmenybę įvertino teisingai, ATPK nuostatų reglamentuojančių nuobaudos skyrimą nepažeidė, skirta nuobauda nei nacionaliniams nei Europos sąjungos teisės aktams neprieštarauja, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimą nepakeistą ir A. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.