Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-25 · Administracinė byla Nr. I-3597-629/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-25
Bylos Nr.
I-3597-629/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
I. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3597-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01679-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui I. S. (I. S.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1 abi lapo pusės) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 45 000 Lt (keturiasdešimt penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2010 m. gegužės 10 d., kai buvo laikomas Lukiškių TI-K, jam nebuvo sudarytos normalios suėmimo sąlygos. Paaiškino, kad minimalus plotas vienam asmeniui areštinėje ar kameroje yra 3,6 m², tačiau pareiškėjas buvo laikomas 8 m² kameroje dar su 3 asmenimis, be to, kameroje taip pat turėjo tilpti tualetas, kriauklė, lovos ir kiti baldai. Pasak pareiškėjo, dėl tokių nepakenčiamų laikymo sąlygų nebuvo galimybės pajudėti ar pasimankštinti, trūko oro, skaudėjo galvą, nuolat kildavo konfliktai, be to, pareiškėjui skaudėjo galvą, jis tapo irzlus ir nervingas. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 13–20) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. liepos 16 d. pareiškėjas nebuvo Lukiškių TI-K, nes buvo išvykęs į Kybartų pataisos namus. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – žalos padarymo fakto. Atsakovė taip pat prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime (b. l. 8–10) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Departamento nuomone, ginčas dėl tinkamų buitinių sąlygų laisvės atėmimo vietose užtikrinimo ir žalos atlyginimo tiesiogiai nėra susijęs su Departamento veiksmais bei teisėmis ir pareigomis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tik praėjus nemažam laiko tarpui, po to, kuomet jis buvo laikomas Lukiškių TI-K kreipėsi į teismą siekdamas apginti savo tariamai pažeistas teises, o tai gali liudyti, jog jis nepatyrė stiprių neigiamų išgyvenimų arba tie neigiami išgyvenimai praėjus ilgam laikui galutinai išblėso, ir pareiškėjas tiesiog nusprendė galimai pasipelnyti, reikalaudamas jo naudai priteisti neturtinę žalą. Iš jo skundo teismui matyti, kad pareiškėjas daugiausia remiasi abstrakčiais teiginiais, o nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pažymėjo, jog neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Departamentas taip pat prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas I. S. prašė skundą tenkinti, savo poziciją grindė skunde išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovė Viktorija Grigaliūnaitė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime pateiktais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – Lukiškių TI-K) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999), pagal kurią buvo nustatyta, jog kalėjimo kameros plotas vienam asmeniui negali būti mažesnis kaip 5 m². HN 76:1999 neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, tačiau Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124, kuris įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d., buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam Lukiškių TI-K kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas I. S. buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. gegužės 21 d. ir nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2010 m. gegužės 10 d. (b. l. 13–17), taigi nagrinėjamu atveju yra aktualus HN 76:1999 reikalavimų laikymasis.

Nagrinėjamo ginčo atveju byloje pateikti duomenys (b. l. 13–17) patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio, t. y. 5 m² gyvenamojo ploto kameroje, taigi darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. gegužės 21 d. ir nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2010 m. gegužės 10 d., kalint Lukiškių TI-K, buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 m² kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą).

Pažymėtina, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek ir Departamentas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti senatį.

Pagal CK 1.124 str. ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 str. 1 d.). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Pareiškėjo teisės pažeidimas truko 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. gegužės 21 d. ir nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2010 m. gegužės 10 d., o į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. birželio 20 d. (b. l. 3), todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas daliai reikalavimo praleido įstatymo nustatytą terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti, todėl gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 20 d. iki 2010 m. birželio 20 d. Kaip matyti iš byloje esančio medžiagos, pareiškėjas minėtu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2010 m. gegužės 10 d.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taikytinų teisės aktų bei suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) kontekste, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau kaip 5 m² ploto, pažeidimo trukmę (299 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms.

Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 500 Lt iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti I. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaMilda Vainienė