Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas išna­grinėjo kaltinamojo K. Š. skundą dėl Kauno apy­lin­kės teismo 2014-05-07 nutarties dėl kar­do­mosios priemonės – dokumento paėmimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-27-408/2014, kurioje J. U., K. Š. ir J. K. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, nu­matytas Lietuvos Respublikos bau­džiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d.

Kaltinamajam K. Š. 2010-04-19 Kauno rajono apylinkės prokuratūros proku­ro­rės nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų pa­ė­mimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kauno apylinkės teismo 2012-01-27 nutartimi panaikinta K. Š. taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas perio­diš­kai registruotis policijos įstaigoje.

Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo kaltinamojo K. Š. pra­šymą dėl kardo­mo­sios priemonės – dokumento paėmimo panaikinimo ir 2014-05-07 nutartimi jo prašymą atmetė bei išdavė K. Š. priklausančios asmens tapatybės kortelės patvirtintą kopiją.

Kaltinamasis K. Š., prašo panaikinti Kauno apy­lin­kės teismo 2014-05-07 nutartį ir tenkinti jo prašymą, panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, taip iš­vengiant konstitucinių teisių pažeidimo. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 str. reglamentuoja, jog piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę. 2014 m. gegužės 11 d. vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Prezidento postą, o 2014 m. gegužės 25 d. - rinkimai į Europos Parlamentą. Šia teise pasinaudoti bei ją realizuoti asmuo gali tik pateikęs Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba tapatybės kortelę. K. Š. asmens tapatybės do­ku­mento neturi, kadangi jam yra pritaikyta kardomoji priemonė ir dokumentas yra paimtas. Kalti­na­ma­sis negali realizuoti aukščiau nurodytos jam suteiktos konstitucinės teisės. K. Š. yra paskirta ir kita kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios visiškai užtenka įgy­ven­di­nant šių priemonių skyrimo tikslus. Nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis ketintų slapstytis ar iš­vyk­ti į užsienio valstybes, siekdamas išvengti teismo proceso, ar kad darytų kitas nusikalstamas vei­kas. K. Š. Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis, jį sieja glaudūs socialiniai ryšiai su šeimos nariais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. Š. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str. regla­men­tuo­jama, kad kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Savo esme kardomoji priemonė yra piliečių teisių ir laisvių suvaržymas, tačiau įstatymas kartu griežtai apibrėžia, kad toks suvaržymas gali būti taikomas tik tiek, kiek yra būtina atliekant ikiteisminį tyrimą, nagrinėjant bylą teisme ar vykdant nuosprendį.

Vadovaujantis BPK 139 str. 1 d., kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebe­rei­ka­linga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. K. Š. kardomosios priemonės buvo paskirtos siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme. Atsakydamas į kaltinamojo prašymą panaikinti kar­domąją priemonę – dokumento paėmimą, pirmosios instancijos teismas 2014-05-07 nutartyje pa­grįs­tai pažymėjo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kurioje K. Š. kaltinamas dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., nėra baigtas, jis teisme nėra apklaustas, todėl jokie kardomosios priemonės skyrimo pagrindai nėra išnykę. Aukštesniojo teismo nuomone, kalti­na­ma­jam pagrįstai ir nepažeidžiant BPK 11 str. įtvirtinto proporcingumo principo buvo paskirtas ir do­kumento – Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelės – paėmimas.

Kaltinamojo skundo teiginys, kad asmens tapatybę patvirtinančio dokumento paėmimu per rinkimus yra pažei­džiamos jo konstitucinės teisės, laikytinas nepagrįstu. BPK 134 str. 1 d. nu­ma­ty­ta, kad prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi kaip kardomoji priemonė iš įtariamojo gali būti pa­im­tas pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas; paėmus dokumentus, įta­ria­majam iš­duodama gene­ra­li­nio prokuroro nustatytos formos pažyma, kurioje nurodomi paimti dokumentai. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtoji pažyma K. Š. išduota buvo. Be to, atmesdamas kaltinamojo pra­šy­mą skundžiama nutartimi, teismas kaltinamajam išdavė jo asmens tapatybės kor­telės patvirtintą kopiją.

Taip pat atmestinas ir jo skundo argumentas, kad be paimtos asmens tapatybės kortelės jis neturi galimybės dalyvauti rinkimuose. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 55 str. numatyta, kad prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę, o jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo. Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus doku­men­tus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis. Todėl K. Š. pritaikyta kardomąja priemone jo konstitucinė rinkimų teisė nebuvo apribota.

Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad kaltinamajam K. Š. taikoma kar­do­moji priemonė – dokumento paėmimas, laikytina teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, apy­linkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo K. Š. skundą atmesti.

Kauno apy­lin­kės teismo 2014-05-07 nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.