- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- 1-500-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59433-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- S. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas:
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 1 040 Lt bauda;
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausime ir 260 Lt bauda. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartimi apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir paskirta vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 260 Lt bauda;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. 2017 m. lapkričio 14 d., apie 01.20 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,38 promilių girtumo laipsnis), grįžęs namo konflikto metu necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo savo sugyventinę J. P., po ko metė į ją medinius pagaliukus ir vieną kartą ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, tokiais savo veiksmais sukėlė J. P. fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. M. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad tikslios datos jau neprisimena, nes įvykio dieną buvo girtas. Tarp jo ir jo sugyventinės J. P. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko, neprisimena. Konflikto metu J. įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, metė į ją medinius pagaliukus, pastūmė ją, dėl ko ji atsitrenkė į sieną. Negalvojo, kad J. sukėlė fizinį skausmą, tuo metu jam neatrodė, kad jai skaudėjo. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Labai pergyvena, kad taip įvyko (b. l. 55–56).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytoja J. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtame bute yra deklaruotas ir jos sugyventinis S. M., taip pat ir jų su S. sūnus I., kuriam yra vieneri metai ir trys mėnesiai. Sugyventiniai yra apie dvejus metus. 2017 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., namo grįžo jos sugyventinis S. Jis buvo girtas. Kai grįžo namo, jis prie jos iš pradžių nesikabino. Jis tai buvo bute, tai ėjo pas kaimyną, tai dar kažkur. Kaip suprato, S. toliau vartojo alkoholį. Vėliau, apie 23.00 val., S. pradėjo prie jos kabintis dėl įvairių dalykų, pradėjo įžeidinėti ją įvairiais necenzūriniais žodžiai. Su S. susibarė. S. pradėjo grasinti, kad ją užmuš, su ja susidoros, kad ji iš jo nepaims vaiko. Tada ištraukė iš kažkur iš savo drabužių medinį pagaliuką, pradėjo jį laužyti dar smulkesniais gabaliukais ir tuomet visais tais gabaliukais jai metė į veidą. Tada pradėjo ją stumdyti ir ją stumdydamas išmetė iš buto, pats užsidarė ir jos nenorėjo įleisti. Apie 10 minučių beldėsi į duris, kad ją įleistų, verkė. Tada pastebėjo, kad turi kišenėje telefoną, todėl iškvietė policiją. Apytiksliai po 10 minučių jis įleido ją į butą. Kai įleido į butą, jis iš virtuvės paėmė didelį virtuvinį peilį ir jį norėjo mesti į ją, tačiau ji pasitraukė ir peilis pataikė į sieną. Tada sugriebė jai už rankos ir stipriai pastūmė, ji atsitrenkė į sieną nugarą. S. ją stumdė daug kartų, tiksliai kiek, pasakyti negali. Tada išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris, greitai pribėgo, atrakino duris ir pamatė, kad atvažiavo policija. Policijos pareigūnai sulaikė S. Nori pasakyti, kad čia ne pirmas kartas, kai yra kviečiama policija. Dėl šio įvykio labai išsigando, S. buvo labai agresyvus. Sumušimų, sužalojimų nepatyrė, greitosios medicinos pagalbos atsisakė, kai jai siūlė pareigūnai, į medikus nesikreips ir dabar, siuntimo atlikti abdukciją neims. Jai nei fizinė, nei turtinė žalos nėra padarytos. Jai yra padaryta moralinė žala. Dėl moralinės žalos civilinio ieškinio nereikš. Jo labai bijo, nenori, kad jis grįžtų namo, bijo jo grasinimų, jo grasinimai yra tikrai realūs, kadangi jis visą laiką taip sako, kad ją užmuš, juo labiau, kai į ją metė peilį, tik ji spėjo pasitraukti ir peilis į ją nepataikė. Prašo jį nuo jos apriboti, kad jis prie jos nesiartintų (b. l. 18–19).
Liudytojas N. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2017 m. lapkričio 14 d. dirbo kartu su specialistu R. R. ir vyriausiuoju patruliu G. P.. Apie 01.30 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyriškis smurtauja prieš sugyventinę, grasina peiliu. Įvykio vietoje pranešėja J. P. paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., namo grįžo neblaivus sugyventinis S. M., kuris pradėjo elgtis agresyviai, keiktis necenzūriniais žodžiais, po to pastūmė ją, dėl ko ji atsitrenkė nugara į sieną, vėliau buvo išvaryta iš namų. Taip pat J. P. paaiškino, kad jos sugyventinis jai grasino susidoroti su ja, nužudyti ją, mėtė į ją pagaliukus. J. P. paaiškino, kad kreipiasi į policiją ne pirmą kartą, kad prieš tai irgi ne kartą kvietė policiją dėl to, kad jos sugyventinis prieš ją smurtavo. S. M. prie jų buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėkavo, sakė, kad nieko blogo nedarė. J. P. į policijos komisariatą nevažiavo, parašė pareiškimą, kurį pridėjo prie tarnybinio pranešimo (b. l. 22–23).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 14 d. 01.29 val. užregistruotas įvykis, jog pranešėjai vyras grasino peiliu. Pranešėja pabėgo į laiptinę ir dabar jos neįleidžia į vidų. Bute liko vienerių metų vaikas (b. l. 4–8).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–12).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėja J. P. parodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d., apie 01.20 val., bute (duomenys neskelbtini), grįžęs namo neblaivus sugyventinis S. M. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, stumdė ją, mėtė į ją įvairius daiktus, grasino, kad su ja susidoros, nužudys ją (b. l. 13).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017 m. lapkričio 14 d., apie 01.30 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš sugyventinę, grasino jai peiliu. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė J. P.. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., namo grįžo neblaivus sugyventinis S. M., pradėjo agresyviai elgtis, keiktis necenzūriniais žodžiais (nevartotini žodžiai, nurodyti tarnybiniame pranešime), pastūmė J. P., kuri atsitrenkė į sieną bei buvo išvaryta iš namų. Buvo grasinama susidoroti, nužudyti. Pradėjo mėtyti į J. P. pagaliukus (b. l. 26–27).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. lapkričio 14 d. 02.27 val. S. M. nustatytas 2,38 promilių girtumo laipsnis (b. l. 106).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, konflikto metu necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo savo sugyventinę J. P., su kuria veda bendrą ūkį, po ko metė į ją medinius pagaliukus ir vieną kartą ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą.
Įtariamajam S. M. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. M. sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė, esant galimybei, sumažinti bausmės trukmę (b. l. 112–114). Nukentėjusioji J. P. 2017 m. gruodžio 11 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 117).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę – baustas administracine tvarka (b. l. 65–81), teistas (b. l. 82–89), nedirbantis (b. l. 90–91), Respublikiniame priklausomybės ligų centre 2008 m. lapkričio 17 d. ir 2014 m. birželio 16 d. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, vartojęs narkotikus (b. l. 108), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, abstinencija, ūmi intoksikacija, emociniai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimai, impulsyvus tipas (b. l. 109), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 110), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, skiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte ir 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytus įpareigojimus. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka S. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 14 d. 02.45 val. (b. l. 31) iki 2017 m. lapkričio 15 d. 13.21 val. (b. l. 32), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57–58) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. M. (S. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti S. M. įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 14 d. 02.45 val. iki 2017 m. lapkričio 15 d. 13.21 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.