Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-29 · Administracinė byla Nr. I-6035-189/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-29
Bylos Nr.
I-6035-189/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05747-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Seimo kontrolieriaus įstaigos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6035-189/2015Proceso Nr. 3-61-3-05747-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Seimo kontrolieriaus įstaigos dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Seimo kontrolieriaus įstaigos priteisti 1000000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinę žalą kildina iš to, kad Seimo kontrolierių įstaigą (toliau – ir Įstaiga) 2014-11-27 sprendimu Nr. 4D-2014/1-1627/3D-3101 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas į Įstaigą kreipėsi dėl to, kad Marijampolės pataisos namai konfiskavo pareiškėjo pinigus dėl ko pareiškėjui teko badauti, taip pat prarado teisę skambinti telefonu, parašyti advokatui laišką. Marijampolės namai nevykdė teisės aktų, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 17 str. 33 str. 2 dalies, tuo tarpu Seimo kontrolierių įstaigai priskirta tirti tokius pažeidimus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Seimo kontrolierių įstaiga atsiliepimo (b. l. 9–12) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra susijęs su Seimo kontrolierių įstaigos veikla be to, pareiškėjas teismui nenurodė, kad dėl kokių nors Įstaigos veiksmų būtų patyręs neturtinę žalą. Pažymėjo, kad Įstaiga pareiškėjui ne tik nesukėlė kokios nors žalos bet priešingai, padėjo išspręsti prašyme keliamus klausimus, pareiškėją nukreipdama į tinkamą instituciją. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme nėra nustatytos Seimo kontrolierių sprendimų apskundimo tvarkos, be to teisės skųsti Seimo kontrolierių priimtų sprendimų (rekomendacijų) nereglamentuoja ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos (toliau – ir ABTĮ). Pabrėžė, jog pagal keliamo ginčo pobūdį, Įstaiga nėra tinkamas Lietuvos valstybės atstovas, nes žala galimai atsirado dėl kitų institucijų veiklos ar priimtų sprendimų.

Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl Seimo kontrolieriaus įstaigos neveikimo, kuris pasireiškė atsisakymu nagrinėti pareiškėjo pateiktą 2014-11-13 skundą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2014-11-13 skundu (b. l. 13) kreipėsi Seimo kontrolieriaus įstaigą, kuriuo prašė sudrausminti Marijampolės pataisos namus dėl neteisėtos veiklos bei nubausti Marijampolės pataisos namų vyr. gydytoją. Įstaiga 2014-11-27 sprendimu Nr. 4D-2014/1-1627/3D-3101, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 str. 1 dalies 3 ir 6 punktais atsisakė tirti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nesutikdamas su Įstaigos veiksmu (atsisakymu tirti skundą), su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti žalą.

Iš skundo argumentų ir argumentų išdėstytų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtais Įstaigos veiksmais įvardino būtent Įstaigos atsisakymą nagrinėti pareiškėjo 2014-11-13 skundą, todėl, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas ginčą kelia dėl jam padarytos žalos, kuri kildinama būtent iš Įstaigos neveikimo, o ne dėl Marijampolės pataisos namų veiksmų (aptartų 2014-11-13 skunde Įstaigai) ir kitų institucijų veiksmų ir sprendimų, kaip nurodė atsakovės atstovė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekelia ginčo dėl Įstaigos priimto 2014-11-27 sprendimo Nr. 4D-2014/1-1627/3D-3101 teisėtumo ir pagrįstumo, todėl, šiuo atveju, ABTĮ 16 str. 2 dalis netaikytina.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 2 dalyje yra pateiktas straipsnyje naudojamo termino „valdžios institucija“ apibūdinimas, pagal kurį „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Iš šio apibūdinimo matyti, kad į jį patenka platus (ir nebaigtinis) sampratos „bet koks viešosios teisės subjektas“ subjektų ratas, į kurį, tarp kitų šią sampratą atitinkančių konkrečiai išvardytų subjektų, patenka ir valstybės pareigūnas. Todėl, kai dėl turtinės arba neturtinės žalos atsiradimo į teismą besikreipiantis asmuo sieja su tam tikro valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais, institucinio valstybės atstovavimo prasme (CK 6.273 str. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ taikymo prasme) reiškia, kad tinkamu valstybės atstovu bylose dėl valstybės deliktinės atsakomybės turi būti valstybės institucija, kurioje toks pareigūnas tarnauja. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kontrolierių įstaiga nagrinėjamoje byloje yra valstybės institucija (atsisakiusi nagrinėti pareiškėjo skundą – pareiškėjo teigimu, neteisėti veiksmai), vadinasi ji šioje byloje laikytina tinkamu atsakovės Valstybės atstovu.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.), o tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 str. 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Taigi, kaip jau minėta, teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais.

Pareiškėjo teigimu, Įstaigos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Įstaiga, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 str. 1 dalie 3 ir 6 punktais, 2014-11-27 sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-11-13 skundą.

Seimo kontrolierių įstatymo 17 str. 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; 6 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma nagrinėti, kai padaroma išvada, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnyje nurodyti skundai, kuriuos nagrinėja Seimo kontrolieriai (skundai dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje). Pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis Seimo kontrolieriai tiria skundus reglamentuoti šio įstatymo 4 straipsnyje.

ABTĮ 16 str. 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimo dėl Įstaigos 2014-11-27 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nesuformulavo (tokio reikalavimo nagrinėjimas ABTĮ 16 str. 2 dalies prasme nenagrinėtinas administraciniame teisme), tačiau pareiškėjas žalą kildina iš Įstaigos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą, kuris įformintas 2014-11-27 sprendime, t. y. pareiškėjas žalą kildina nors ir netiesiogiai, tačiau iš pareiškėjo netenkinančio Įstaigos sprendimo.

ABTĮ 16 str. 2 dalyje įtvirtintos nuostatos prasme Įstaigos 2014-11-27 sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nenagrinėtinas, todėl, nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar pareiškėjui Įstaigos veiksmais buvo padaryta žalą, keliamo ginčo aplinkybės vertintinos tokioje apgintyje, t. y., ar Įstaiga spręsdama pareiškėjo skundą neatliko procedūrinių, ar kitų pažeidimų, taip pat, ar nagrinėdama pareiškėjo skundą laikėsi pagrindinių Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų principų.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, skundo, atsiliepimo argumentus, darytina išvada, kad Įstaiga atsakydama į pareiškėjo 2014-11-13 skundą, Seimo kontrolierių įstatymo 17 str. 1 dalyje nustatyto 7 darbo dienų termino skundui išnagrinėti nepažeidė (pareiškėjo skundas Įstaigoje gautas 2014-11-18, sprendimas priimtas 2014-11-27); Sprendimas pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, išdėstant konkrečius pareiškėjo skundo atsisakymo motyvus; motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus veiklos pobūdį ir jos ribas – tirti piliečių skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, darytina išvada, kad Įstaiga, tirdama pareiškėjo skundą (pagal skunde suformuluotus reikalavimus) neperžengė Įstaigai leistinos jos pagrindinės veiklos ribų. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad Įstaiga kokiais nors savo veiksmais būtų nesilaikiusi, ar pažeidusi jos veiklą reglamentuojančius Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnyje nustatytus principus. Pažymėtina, kad teisės teorijoje įtvirtintas principas, kad viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas numatyta jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 punktas), t. y. viešojo administravimo subjektui neleidžiama tai, kas nenumatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Įstaigos neteisėtų veiksmų, atsisakant nagrinėti pareiškėjo skundą, nenustatyta, tuo tarpu nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtinojo elemento – neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima. Šiuo pagrindu atmestinas pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

Atkreiptina, kad pareiškėjas tiek skundo argumentais, tiek argumentais išdėstytais teismo posėdžio metu, tik formaliai nurodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau, kaip ir kuo konkrečiai ji pasireiškė pareiškėjas nenurodė. Pažymėtina, jog reiškiant reikalavimą tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 ir 6.270 straipsnių prasme. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad Įstaiga gavusi pareiškėjo skundą laikėsi Seimo kontrolieriaus įstatymo nuostatų ir jame nustatytų terminų, priimdama sprendimą (atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą) savo kompetencijos neviršijo, pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma priteisti neturtinę žalą dėl Įstaigos neteisėtų veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Bronius Januška