Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams;

- pagal BK 187 str. 1 d. keturiasdešimties parų arešto bausme;

- pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. bausmės už veikas padarytas esant idealiajai sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, o kitos nuosprendžiu paskirtos bausmės – dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Priteista iš E. R.: T. G. – 870 Lt turtinei žalai atlyginti, A. P. – 800 Lt neturtinei žalai atlyginti bei pašto išlaidų valstybei 61,20 Lt.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. R. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. spalio 21 d., apie 20 val. 30 min., įveikęs papildomas apsaugos priemones, tai yra sugadinęs vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę, įsibrovė į saugyklą - T. G. priklausantį automobilį „VW Golf”, valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini) stovėjusį nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) šalia namo, pažymėto (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą - T. G. priklausantį turtą bendros 820 Lt vertės: kompaktinių diskų leistuvą „Alpine" be priekinio valdymo skydelio, 300 Lt vertės, kompaktinių diskų dėklą 20 Lt vertės, kuriame buvo 50 vnt. kompaktinių diskų su įvairia muzika, bendros 500 Lt vertės;

be to, jis, 2006 m. lapkričio 17 d. 23 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) šalia pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini) esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, pasikėsinęs įveikti papildomas apsaugos priemones, tai yra tyčia atsuktuvu sugadinęs automobilio dešinės pusės galinių durelių lango metalinę apdailą ir sandarinimo gumą, bei tokiu būdu tyčia sugadindamas (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą didesnės nei 3 minimalių gyvenimo lygių vertės, pasikėsino įsibraudamas į saugyklą - (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Peugeot 607", valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini) pagrobti svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - automagnetolą 1815 litų vertės, tačiau nebaigė savo nusikalstamos veikos dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios - buvo sulaikytas jį pastebėjusių G. J. ir R. A.;

be to, jis, 2007 m. liepos 12 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.98 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, t.y. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu smurtu, o būtent, spyrė vieną kartą koja nepilnametei A. P. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. P. poodinę kraujosruvą kairėje nosies nugarėlės srityje, tai yra nežymiai sutrikdė nepilnametės A. P. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo švelninti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 01 22 nuosprendžiu paskirtą bausmę skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t.y. laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei pakartotinai skirti teismo psichiatrinę ekspertizę jo sveikatos psichikos būklei nustatyti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas paskyrė neteisingą, per griežtą bausmę. Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad nusikaltimų padarymo metu jam teistumas buvo išnykęs, o pagal BK 55 str. tokiais atvejais teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Jis yra neįgalus, iš dalies darbingas, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, buvo registruotas darbo biržoje, ieškojo darbo, mokėsi, būdamas laisvėje žada susirasti darbą, atlyginti nukentėjusiesiems žalą ir ateityje nenusikalsti. Taip pat jam laisvės atėmimo bausmę būtų sunku atlikti dėl ligos, dispanserizuotas Psichikos sveikatos centre nuo 2003 m., ne kartą gydėsi psichiatrinėse ligoninėse, nustatyta – emociškai nestabilaus tipo sutrikimas. Jo sveikata pablogėjusi, blogai jaučiasi, prašo skirti pakartotinai stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, nustatyti jo sveikatos būklei.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad nėra E. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Sutinkamai su BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinanti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato: a) kaltinamojo prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismo vertinamas kaip atsakomybė lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimu metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tai atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįstama tik dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku ir tuo pačiu ši aplinkybė nelaikoma atsakomybę lengvinančia 59 str. 1 d. 2 p. prasme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. R., ikiteisminio tyrimo metu keitęs savo parodymus, pirminėje ikiteisminio tyrimo įtariamojo apklausoje jis iš dalies prisipažinęs savo kaltę dėl A. P. sužalojimo viešoje vietoje, nurodydamas, kad ją tik pastūmė rankomis, o ne spyrė į veidą (T.1, b.l. 43-44), vėliau nepripažinęs savo kaltės ( T.1, b.l. 47-48); dėl (duomenys neskelbtini) turto sugadinimo ir pasikėsinimo pagrobti (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bei dėl vagystės iš T. G. automobilio viso ikiteisminio tyrimo metu neprisipažinęs savo kaltės (T. 2, b.l. 123, 128-129, 132-133, 136, 148), tačiau jau teisiamojo posėdžio metu E. R. prisipažino dėl visų jam inkriminuojamų nusikaltimų ir nurodė, kad gailisi dėl tokių savo veiksmų (T.3, b.l. 286). Kaip matyti, E. R. savo kaltę pripažino tik po to, kai jo kaltę pagrindžiantys įrodymai ikiteisminio tyrimo metu jau buvo surinkti ir byla perduota teisminiam nagrinėjimui, toks jo prisipažinimas dėl jam inkriminuojamų veikų negali buti laikomas savanorišku, nes akivaizdu, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ne savanoriškai, o tik todėl, kad jo kaltė buvo įrodyta. Tai matyti ir iš E. R. teisiamojo posėdžio metu padaryto pareiškimo, kad jo pozicija dėl kaltės pripažinimo pasikeitė, nes nori švelnesnės bausmės (T.3, b.l. 287), t.y. tik siekdamas, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė. Taigi, toks prisipažinimas nėra nuoširdus, E. R. dėl savo veiksmų nesigaili, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino jo prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Tačiau apylinkės teismas, skirdamas E. R. arešto bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d. padarymą, pažeidė BK 54 str. 1 d. nuostatą, t.y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jam paskyrė įstatymo sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ir, atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, pagal BK 187 str. 1 d. E. R. skirtina švelnesnė nei areštas, šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad šioje dalyje yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė- nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, jam skirtina bausmė, savo dydžiu artima vidurkiui, nustatant atitinkančius veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, įpareigojimus.

Kitos apylinkės teismo paskirtos bausmės už padarytas atskiras nusikalstamas veikas atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir kitas Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas – du apysunkius nusikaltimus, iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje bei du nesunkius nusikaltimus. Padaryti nusikaltimai aiškiai nėra atsitiktiniai. E. R. nusikalto, anksčiau ne kartą teistas, nors ir visų nusikalstamų veikų padarymo metu jam teistumas buvo išnykęs ir vadovaujantis BK 55 str. tokiems asmenims paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau atsižvelgiant į tai, kad po pirmos nusikalstamos veikos padarymo ( vagystė iš T. G. automobilio ) jis buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d., kurią įvykdė 2005-09-30, iš ko matyti, kad nepraėjus nei mėnesiui jis vėl įvykdo analogišką nusikalstamą veiką (T.3, b.l. 185 -186), o laikotarpyje tarp šių trijų nusikalstamų veikų padarymo padarė ne vieną analogišką nusikaltimą už kurių padarymą jo atžvilgiu 2007-12-28 priimtas nuosprendis, kuris šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Taip pat E. R. ne kartą baustas administracine tvarka (T.3, b.l. 169,170), pagal gyvenamąją vietą gyventojų charakterizuojamas neigiamai, t.y. dažnai girtauja, renkasi įtartinos kompanijos, triukšmauja (T.3, b.l. 169), Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro charakterizuojamas kaip dažnai konfliktuojantis mokinys su mokytojais ir klasės draugais, yra nestabilios emocinės būsenos, dažnai besikeičiančios nuotaikos, prasiveržia agresija, nuo 2006-10-24 pamokų nelanko (T.3, b.l. 172), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta, epizode dėl (duomenys neskelbtini) turto sugadinimo ir pasikėsinimo pagrobti (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y. veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui. Iš to darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, su kuo sutinka ir kolegija, kad siekiant E. R. nubausti adekvačiomis jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmėmis, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, pagrįstai pagal BK 178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d, 284 str. 1 d. skyrė griežčiausiais bausmės rūšis– laisvės atėmimą. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog E. R. elgesiui ankstesniais nuosprendžiais paskirtosios bausmės jokios teigiamos įtakos nepadarė, todėl ir nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti laisvės apribojimu arba taikant bausmės vykdymo atidėjimą.

Už nusikaltimus E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra žymiai mažesnės už BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl šių bausmių laikyti aiškiai per griežtomis nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas bausmes apylinkės teismas tinkamai pritaikė BK 63 str. nuostatas, t.y. pirmiausia bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrino jas apimdamas, o bendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, taikė apeliantui palankiausią galimą įstatymo numatytą bausmių bendrinimo būdą - dalinį bausmių sudėjimą, todėl ir nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta.

Kadangi turto sužalojimas, t.y. nusikalstama veika, numatyta BK 187 str. 1 d. padaryta esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai su pasikėsinimu įvykdyti vagystę, o kitos nusikalstamos veikos padarytos esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, nauja pagal BK 187 str. 1 d. paskirtoji bausmė bendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis kitomis bausmėmis apėmimo būdu.

E. R. skunde nurodyta aplinkybė, kad jo sveikata pablogėjusi ir jam bausmę bus sunku atlikti dėl ligos, yra visiškai nepagrįsta ir tai negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Be to, Kardomojo kalinimo įstatymo (1996 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. I-1175 redakcija, galioja nuo 2006 m. birželio 1 d.) 13 str., 19 str. nustatyta, kad kalinamasis turi teisę gauti nemokamą medicinos pagalbą, kalinamiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o jei kalinamajam reikalinga specializuota neatidėliotina medicinos pagalba, kurią suteikti kardomojo kalinimo vietos sveikatos priežiūros tarnyboje arba laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigose nėra galimybių, ji gali būti suteikta Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai priklausančiose specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose ir laisvės atėmimo vietose.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. R. 2007-02-01 apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė siekiant nustatyti jo psichikos būklę. (T.3, b.l. 202-203). 2007 m. kovo 22 – balandžio 27 d. Nr. 37 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, jog šios ekspertizės metu E. R. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl jam diagnozuoto organinio asmenybės sutrikimo jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (T.3, b.l. 207-210). Apie tai, kad po teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo būtų pablogėjusi jo sveikata byloje jokių duomenų nėra, taip pat ir apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nepateikė jokių medicininių duomenų apie sveikatos pablogėjimą. Tuo pagrindu nuteistojo prašymas skirti pakartotinai stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, nustatyti jo sveikatos būklei, atmestas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti:

E. R. pagal LR BK 187 str. 1 d. paskirtą bausmę- areštą pakeisti į laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. paskirta dalinio sudėjimo būdu subendrinta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą trejiems metams dviems mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.