- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- 1-3957-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42331-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- G. S.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. lapkričio 24 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį -1 metų laisvės apribojimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį 3 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyą nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 20.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo buvusios sutuoktinės R. S., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – delnu ne mažiau kaip tris kartus sudavė per galvą ir suėmęs rankomis už kaklo smaugė, tuo savo šeimos narei R. S. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2018-09-01 jis buvo visiškai girtas, nes gėrė keletą dienų iš eilės. Vakare, apie 20 val. namuose tarp jo ir buvusios žmonos R. S., su kuria jis toliau gyvena, įvyko iš pradžių žodinis konfliktas, nes pamatė, kad ji girta. Jie ginčijosi ir apsistumdė. Gali būti, kad jis sudavė R. S. per galvą ir ją smaugė, bet dėl girtumo visko neprisimena. Dėl įvykio jis nuoširdžiai gailisi. (b. l. 84, 78-80)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais kitais įrodymais:
Nukentėjusioji R. S. parodė, kad gyvena su G. S. 21 metus. Su juo yra apie 5 metus išsiskyrę, tačiau gyvena kartu. Turi du sūnus. 2018-09-01 po pietų ji viena namuose pradėjo vartoti alkoholį - degtinę. Vakare, apie 19.00 val., grįžo namo G. S.. Ji jau jautėsi girta, todėl ne visas aplinkybes prisimena. Jis pradėjo prašyti pinigų, bet ji jam nedavė. Jie šaukė vienas ant kito. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu šaukė vienas ant kito. Išgirdęs triukšmą atėjo sūnus į virtuvę. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Vėliau sužinojo, kad policijos pareigūnams paskambino judviejų sūnus S. (b. l. 14-15)
Liudytojas S. S., apklaustas Ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad tėtis ir mama buvo išgėrę. Tėtis norėjo pinigų, kodėl jam jų reikėjo nežino, gal jis norėjo išgerti ar dar kažką. Jis klausinėjo mamos, kur tie pinigai 700 eurų, kuriuos jis buvo uždirbęs. Jie susipyko. Tėtis pradėjo prieš mamą kelti ranką, su juo truputį susistumdė ir jis jį stūmė į šalį ir pradėjo mamai su plaštaka daužyti 3-4 kartus. Tėtis penktadienio vakarą jau turėjo alkoholinių gėrimų, bet kokie buvo gėrimai neatkreipė dėmesio. Mama pasakė broliui, kad tėtis jau buvo išgėręs. Atsikėlęs ryte rugsėjo 1 dieną (šeštadienį) tėtį rado toliau geriantį prie stalo. Mama rugsėjo 1 dieną pradėjo gerti 3-4 valandą po pietų. Ką mama gėrė nematė, kai ji geria viską slepia ir sunku surasti ką geria. Sunku spręsti kuris iš tėvų buvo girtesnis. Konfliktas kilo rugsėjo 1 dieną 20.20 val. Iš pradžių galvojo, kad konfliktas kilo dėl pinigų tų 20 eurų ir 700 eurų, po to galvojo, kad tėtį kažkas sunervino darbe ir dėl to kilo konfliktas. Kai mama su tėčiu pykosi, tai tėtis ją vadino šlykštyne. Kai tėvai išgeria, jų santykiai subjūra. Konfliktas kilo kai tėtis pareikalavo pinigų, o mama atsisakė sakyti kur jie yra ir jie tada pradėjo šaukti, rėkti. Tėtis tada truputį stumdė ir pakratė mamą. Plaštaka tėtis trenkė. Jis pradėjo ginti mamą ir tėtis jį nustūmė į šalį ir pradėjo mamą trankyti su plaštaka. Tėčiui tada griebė už rankos ir kažkaip jį atitraukė. Tėtis buvo suėmęs mamos galvą. Jis laikė mamos galvą paėmęs už kaklo. Mamos antakis buvo prakirstas po to kai tėtį išvežė policija. Tėtis konflikto metu jį nustūmė į šalį, sugriebė mamai už kaklo ir trenkė mamai su plaštaka į pakaušį apie 3-4 kartus. Brolis A. S. šio įvykio nematė, kadangi tuo metu buvo su savo draugais ir mergina Trakuose. (b. l. 35-37)
Liudytoja Agnė Kučinskienė parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos pareigose. 2018-09-01 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Mantu Beliavičiumi. Apie 20.20 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešė nepilnametis sūnus. Nuvykus nurodytu adresu, įėjo į vidų ir bendroje svetainės- virtuvės -koridoriaus patalpoje ant žemės gulėjo moteris, kaip vėliau nustatė - R. S.. Prie jos pasilenkęs buvo vyriškis - G. S. ir garsiai ant jos šaukė. Vyras ir moteris buvo visiškai girti. Jie asmenis nuraminome. Tuomet atėjo jų nepilnametis sūnus S. S., kuris paaiškino, kad jo tėvas mušė jo mamą, dėl to jis paskambino pagalbos telefonu. Jis aiškino, kad matė visą įvykį kaip tėvas plaštakomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių mamai per galvą bei rankomis suėmęs už kaklo stipriai spaudė. R. S. visą laiką verkė . Paklausus jos, ar prieš ją sutuoktinis naudojo smurtą ji verkė, sakė, kad nieko nesakys. Matėsi, kad jos kaklas paraudęs. G. S. buvo labai agresyvus. Jis buvo sulaikytas. (b. l. 42-43)
Bendrojo pagalbos centro pranešimo -pokalbio išklotinės matyti, kad 2018-09-01 bendrajam pagalbos centrui telefonu skambino pati R. S., o po to telefoną perėmė vaikas. Pokalbio metu girdisi triukšmas ir moteriškas balsas : "Skauda". (b. l. 59)
Iš tarnybinio pranešimo " Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo" matyti, kad policijos pareigūnus iškvietė S. S.. Įvykio vietoje rasta R. S., kuri labai susijaudinusi. Užfiksuotas paraudimas moters kakle. ( b. l. 10-12 )
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 20.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo buvusios sutuoktinės R. S., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – delnu ne mažiau kaip tris kartus sudavė per galvą ir suėmęs rankomis už kaklo smaugė, tuo savo šeimos narei R. S. sukėlė fizinį skausmą.
Kaip nustatyta nukentėjusiosios parodymais, paties kaltinamojo parodymais, liudytojo S. S. parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiajai dėl panaudoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas. Nurodytos pasekmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją yra pakankamos atsakomybei kilti, nes nebūtina sutrikdyti sveikatą, o pakanka sukelti vien tik fizinį skausmą.
Tai, kad kaltinime nurodyto įvykio metu kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo buvusios sutuoktinės, su kuria toliau faktiškai gyvena ir veda bendrą ūkį, atžvilgiu smurtavo pakankamai intensyviai ir stipriai (sudavė daugybinius smūgius plaštaka), smurtiniai veiksmai pasireiškė poveikiu į nukentėjusiosios galvą, smaugimu, kas rodo, kad kaltinamasis smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, tai yra, kad nukentėjusiajai gali sukelti skausmą, kas šiuo atveju yra nustatyta, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai BK 248 str. 2 d. prasme, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį G. S. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau teistas, teistumas išnykęs, yra nedirbantis, nevedęs. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymą pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Taip pat pagrįstai prašoma įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. S. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti G. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d., šias dvi sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienom.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 4 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktinius įrodymus baudžiamojoje byloje – kompaktinius diskus su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu ir vaiko apklausos vaizdo ir garso įrašu, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip dokumentinę tyrimo medžiagą.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.