Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. Baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2020 m. sausio mėn., baudžiamojo proceso metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis A. Č. paėmė (tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo įgijo) S. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neturėdamas teisėto pagrindo laikė su savimi iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. 12.23 val., kai „Eigulių“ maršrutinio transporto stotelėje, esančioje Eigulių g. 4, Vilniuje, minėtą dokumentą pateikė (tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo jį panaudojo) SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriams A. S. ir E. K.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu A. Č. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltės nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis dirbo (duomenys neskelbtini). Kaltinime minima asmens tapatybės kortelė ilgą laiką gulėjo darbuotojų persirengimo kambaryje ant stalo. Minėta kortelė buvo negaliojanti, nebuvo niekam reikalinga, jos savininkas neatsirado, taigi likus dienai ar dviem dienoms iki nagrinėjamo įvykio jis minėtą kortelę pasiėmė, nes tikėdamasis, kad atsiras jos šeimininkas, ketino ją pasiūlyti žmonėms. Jis padarė klaidą minėtos kortelės neišmetęs. Nagrinėjamo įvykio dieną jis važiavo autobusu, į kurį įlipusiems maršrutinio transporto kontrolieriams jis davė Vilniečio kortelę, tačiau jam traukiant piniginę, kurioje buvo Vilniečio kortelė, kontrolieriai pamatė ir šalia piniginės buvusią minėtą asmens tapatybės kortelę, po ko kontrolieriai griebė visus dokumentus ir nuėjo į kontrolės autobusiuką.

3. Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), kur krovė automobilius, tačiau oficialiai įdarbintas jis nebuvo. Darbo metu jis naudojo jam suteiktus darbinius drabužius, kuriuose jis rado asmens tapatybės kortelę. Kaip asmens tapatybės kortelė ten galėjo atsirasti, jis nežino – asmens tapatybės dokumentą galėjo įdėti bet kas. Suradęs šį dokumentą jis darbuotojų pradėjo klausinėti, kam dokumentas priklauso. Dokumentą jis buvo palikęs darbovietėje ant stalo, tačiau šio niekas nepasiėmė ir jam viršininkas pasakė, kad jis dokumentą pasiimtų. Dokumentas buvo negaliojantis, todėl jis to nesureikšmino ir policijai dokumento nenunešė. Dokumentą darbovietės persirengimo spintelėje esančioje lentynoje jis turėjo apie mėnesį laiko. Galiausiai dokumentą jis pasiėmė ir įsidėjo į kišenę. Dokumentas pas jį buvo iki įvykio su kontrolieriais, kuomet jis važiavo nuo „Gerosios vilties“ maršrutinio transporto stotelės iki „Monetų kalyklos“ maršrutinio transporto stotelės, o jam pavažiavus vieną stotelę įlipo keleivių kontrolieriai, kuriems jis pateikė viešajame transporte naudojamą nuolatinį bilietą, tačiau kontrolierius pasakė, kad bilietas šiuo metu negalioja. Kontrolierius pareikalavo dokumentų bei išvedė jį iš autobuso, po to iš jo kišenės ištraukė ten buvusią asmens tapatybės kortelę. Kontrolieriui jis sakė, kad tai ne jo dokumentai, tačiau kontrolierius nereagavo, atvedė jį prie keleivių kontrolės autobusiuko. Kontrolierius iš jo paimtą kortelę padavė autobusiuke buvusiam kolegai ir jis buvo įlaipintas į autobusiuką. Autobusiuke buvo dar žmonių. Kontrolierius jam pasakė mokėti trisdešimt eurų ir tokiu atveju jis neva neturės jokių problemų. Jis tokių pinigų neturėjo. Apie dokumentą kontrolierius jo neklausinėjo. Kontrolieriui jis pasakė, kad tai yra ne jo dokumentas ir davė kitą dokumentą – tuo metu turėtą krautuvo vairuotojo pažymėjimą. Kontrolierius negavęs reikalautų pinigų kelis kartus grasino iškviesti policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai net nenorėjo važiuoti, todėl jis pusantros valandos pralaukė kontrolės autobusiuke. Niekas nebandė aiškintis jo tikrosios tapatybės. Pats kontrolierius išlaipinęs jį iš autobuso paėmė dokumentą, priklausantį ne jam. Kontrolieriams jis nurodė, kad tai yra ne jo dokumentas, tačiau kontrolieriams tai nerūpėjo, kadangi, kaip jis suprato, iš jo kontrolieriai tiesiog norėjo pinigų. Savo asmens tapatybės kortelės jis neturi apie trejus metus (b. l. 62-64).

4. Teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi. Nagrinėjamo įvykio dieną jo kolega E. K. jam padavė be bilieto važiavusio keleivio asmens tapatybės kortelę ir geležinkeliečio kortelę. Surašydamas administracinio nusižengimo protokolą pažeidėjo asmens kodą jis įveda į duomenų bazę, kurioje jis mato pažeidėjo nuotrauką, darbovietę, teistumą. Norėdamas patvirtinti asmenybę jis paima pažeidėjo asmens dokumentą ir sutikrina visus duomenis bazėje. Nagrinėjamo įvykio metu jam pateiktas asmens dokumentas negaliojo, taip pat jis pagal nuotrauką atpažino, kad pažeidėjas ir asmens tapatybės kortelėje pavaizduotas žmogus yra ne tas pats. Jo praktikoje yra buvę, kad pažeidėjas, norėdamas išvengti atsakomybės, pateikia svetimą dokumentą. Jis pažeidėjui sakė, kad tai yra ne pastarojo dokumentas, tačiau pažeidėjas tikino, kad dokumentas yra jo.

5. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyr. kontrolieriumi. 2020 m. rugpjūčio 19 d. „Eigulių“ maršrutinio transporto stotelėje, esančioje Eigulių g. 4, Vilniuje, jis tikrino viešojo transporto keleivius. Apie 12.30 val. jis dirbo tarnybiniame autobusiuke ir rašė administracinių nusižengimų protokolus, o E. K. vedė pažeidėjus, važiavusius be bilieto. E. K. jam padavė vieno iš pažeidėjų dokumentus – geležinkelio kortelę ir asmens tapatybės kortelę. Kaip pažeidėjas E. K. pateikė asmens tapatybės kortelę, jis nematė, kadangi tai buvo lauke, o jis buvo autobusiuke. E. K. dokumentus jam padavė per langelį, o pats pažeidėjas su E. K. buvo lauke. Suvedęs duomenis iš asmens tapatybės kortelės jis pamatė, kad nuotrauka neatitinka pažeidėjo išvaizdos. Pažeidėją jis matė pro autobusiuko langą, todėl pastebėjo, kad tai yra ne tas žmogus, nurodytas dokumente. Pakviestas į autobusiuką ir paprašytas prisistatyti pažeidėjas neprisistatė, o paklaustas apie dokumentą, pasakė, kad dokumentas yra jo. Paklaustas, kiek jam metų, pažeidėjas neatsakė, nurodydamas, kad tai parašyta dokumente. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus. Kažkuriuo momentu pažeidėjas pateikė savo darbo pažymėjimą, kuriame buvo nurodyti tikrieji šio duomenys. Pažeidėjas bandė aiškinti apsirengęs bendradarbio striukę, kurioje buvo asmens dokumentas, todėl paduodamas šį dokumentą jis suklydo, nors iš pradžių pažeidėjas nesakė, kad tai buvo bendradarbio dokumentas (b. l. 14-17).

6. Teisiamojo posėdžio metu E. K. parodė, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi. Nagrinėjamo įvykio dieną jis kartu su kontrolieriumi V. Č. (V. Č.) tikrino, ar maršrutiniu transportu važiuojantys keleiviai turi bilietą. Įlipus į autobusą V. Č. buvo priekinėje autobuso dalyje, o jis buvo gale. Be bilieto važiavęs vyras, paprašytas pateikti asmens tapatybės kortelę arba kokį nors pažymėjimą, kuriame būtų nurodytas vardas ir pavardė, pateikė asmens tapatybės kortelę, po ko su juo nuėjo iki tarnybinio automobilio. Su juo buvo V. Č. nelabai žino šio įvykio aplinkybes, nes jam vedant pažeidėją V. Č. dar buvo autobuse ir tikrino keleivius. Jis pats jam pateikto dokumento neapžiūrinėjo, pastarąjį perdavė kolegai A. S., kuris turėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolą, o pažeidėjas laukė lauke. A. S. yra labai smulkmeniškas, todėl pastebėjo, kad dokumentas yra ne pažeidėjo, nes dokumente esanti nuotrauka buvo visiškai nepanaši į pažeidėjo išvaizdą. Tuomet jis su A. S. pažeidėją pakvietė į tarnybinį automobilį ir iškvietė policijos pareigūnus. Paklaustas vardo ir pavardės pažeidėjas sakė, kad viskas parašyta dokumente. Jis neprisimena, ar pažeidėjas vėliau pats prisistatė, ar pažeidėjo tapatybę nustatė policijos pareigūnai.

7. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ keleivių kontrolieriumi. 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 12.33 val. „Eigulių“ maršrutinio transporto stotelėje Lazdynų mikrorajono link jis tikrino, ar maršrutu Nr. 22 važiuojančiame autobuse keleiviai turi bilietus. Jam lipant į autobusą tarpduryje stovėjo vyras, kuris paprašytas pateikti bilietą atsakė, kad turi bilietą ir savo rankose parodė kortelę. Bilietų tikrinimo aparatu jis palietė kortelę, tačiau aparatas nesuveikė. Jis pastebėjo, kad vyras pateikė ne Vilniečio kortelę, bet mėlynos spalvos kortelę su užrašu „Vilniaus geležinkeliai“. Vyrui jis nurodė pateikti bilietą, tačiau vyras atsakė, kad darbovietėje buvo nurodyta, jog ši kortelė yra kaip bilietas. Paėmęs kortelę jis paprašė vyrą išlipti iš autobuso. Jis tiksliai nepamena, kur (ar išlipus iš autobuso, ar dar autobuse) administracinio nusižengimo protokolo surašymui jis vyriškio paprašė pateikti asmens tapatybės kortelę. Vyras, ieškodamas dokumento, rankose turėjo parduotuvių nuolaidos kortelių ir kažkokių dokumentų. Iš dokumentų krūvos vyriškis ištraukė asmens tapatybės kortelę, kurią padavė jam. Pateiktą kortelę „Vilniaus geležinkeliai“ ir asmens tapatybės kortelę jis nunešė kolegai A. S., kad pastarasis galėtų patikslinti vyro duomenis ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą už važiavimą be bilieto. Netrukus A. S. pakvietė vyrą į tarnybinį mikroautobusą: A. S. išsiaiškino, kad vyras pateikė kitam asmeniui priklausančią asmens tapatybės kortelę. Po maždaug 5 – 10 minučių jam atėjus į tarnybinį automobilį A. S. paprašė jo palyginti pateiktos asmens tapatybės kortelės nuotrauką su priešais sėdinčiu vyru. Jis pastebėjo, kad asmens tapatybės kortelėje pavaizduotas asmuo ir šalia sėdintis vyras yra skirtingi žmonės. Jis A. S. pasiūlė iškvieti policijos pareigūnus. A. S. nurodė, kad policijos pareigūnai jau iškviesti. Vyriškis jiems nieko neaiškino (b. l. 7-8).

8. Teisiamojo posėdžio metu S. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 metų kovo mėnesio pradžioje būdamas neblaivus jis išėjo iš parduotuvės ir sėdėdamas stotelėje užmigo, o prabudęs nerado nei savo piniginės, nei kortelių. Jis nematė, kas tai padarė. Teismo posėdžių salėje esančio A. Č. jis niekada nematė.

9. Ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė, kad 2020 metais jis, būdamas neblaivus, prisėdo ant suoliuko, esančio netoli namų, ir užsnūdo. Pabudęs jis pastebėjo, kad neturi piniginės, buvusios kelnių kišenėje, kurioje buvo parduotuvių nuolaidų kortelės, jam išduota asmens tapatybės kortelė ir pinigai. Į policijos pareigūnus dėl dingusių daiktų jis nesikreipė. Po kelių dienų dėl dingusios asmens tapatybės kortelės ir naujos kortelės išdavimo jis kreipėsi į Migracijos departamentą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis niekada nebuvo (duomenys neskelbtini). A. Č. jis nepažįsta ir neįsivaizduoja, kaip pas šį žmogų atsirado jo asmens tapatybės kortelė (b. l. 10-11).

10. Vaizdo įrašuose, pateiktuose SĮ „Susisiekimo paslaugos“, užfiksuotas keleivių kontrolės autobuso vidus. Tarp vyro ir keleivių kontrolieriaus vyksta pokalbis, kurio metu vyras rankose laiko piniginę ir ją įsideda į savo kuprinę. Kontrolierius kelis kartus užduoda vyrui klausimą, kas šis esąs, tačiau vyras į klausimą neatsako. Paklaustas, ar duoda savo dokumentą, vyras kontrolieriui atsako, kad tai yra jo dokumentas. Paklaustas, kiek jam metų, vyras į klausimą neatsako, o tik pasako, kad tai parašyta ant dokumento. Vyras toliau teigia, kad tai yra jo dokumentas, tačiau kontrolierius atsako, kad tai nėra šio vyro dokumentas. Po to kontrolierius iškviečia policijos pareigūnus ir paaiškina, kad jų autobusas yra „Eigulių“ stotelėje. Tuo metu vyras sėdi ir nieko nesako. Po kelių akimirkų į keleivių kontrolės autobusą užeina kitas kontrolierius su moterimi. Kitas kontrolierius prisėda prie kompiuterio ir pasižiūri į dokumentą, kurį apžiūrėjęs taip pat nurodo, kad tai nėra tas pats žmogus. Tuomet vyrui liepiama persėsti į galą ir laukti policijos (b. l. 25-28).

11. Baudžiamojo proceso metu A. Č. pripažino neteisėtai įgijęs ir laikęs svetimą asmens tapatybės kortelę, kadangi ši nebuvo niekam reikalinga, tačiau A. Č. neigė panaudojęs minėtą dokumentą, nurodydamas, jog kontrolieriai patikrinimo metu griebė visus jo turėtus dokumentus ir nuėjo į autobusiuką, tokiu būdu patys pasiimdami jo turėtą asmens tapatybės kortelę. Teismas pažymi, kad tokius A. Č. teiginius paneigia tiek A. S. ir E. K. parodymai, tiek vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme parodė, kad asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) jam padavė pats A. Č. Vaizdo įraše iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ autobuso vidaus užfiksuota, kaip kelis kartus kontrolieriaus klausiamas, ar pateikė savo asmens dokumentą, A. Č. atsako teigiamai, be to, A. Č. klausiamas vengia prisistatyti ir nurodyti savo asmeninius duomenis, nurodydamas, kad visi duomenys yra jo pateiktame dokumente, kas tik dar kartą patvirtina, jog svetimą asmens tapatybės kortelę A. Č. pateikė sąmoningai. Ta aplinkybė, kad svetimas dokumentas yra pamestas, tretiesiems asmenims nesuteikia teisės tokio dokumento pasiimti ar šiuo dokumentu naudotis, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 14 punktu, rasta kito piliečio asmens tapatybės kortelė ar pasas turi būti atiduoti apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai.

12. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – A. S., E. K., S. B., iš dalies – ir A. Č. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2020 m. sausio mėn., baudžiamojo proceso metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis A. Č. paėmė (tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo įgijo) S. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neturėdamas teisėto pagrindo laikė su savimi iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. 12.23 val., kai „Eigulių“ maršrutinio transporto stotelėje, esančioje Eigulių g. 4, Vilniuje, minėtą dokumentą pateikė (tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo jį panaudojo) SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriams A. S. ir E. K.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

13. A. Č. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo S. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taigi A. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

14. A. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

15. Spręsdamas dėl A. Č. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. Č. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. A. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. Č. neteistas (b. l. 36), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės A. Č. neskirtinos. A. Č. administracinėmis nuobaudomis baustas, tačiau paskirtos nuobaudos įvykdytos (b. l. 39-40), taigi teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. Č. bausmę – baudą, nustatant minimalų jos dydį – 100 MGL, t. y. 5 000 eurų, įpareigojant A. Č. šią baudą sumokėti per dvidešimt penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

V. Procesinės prievartos priemonės

16. Baudžiamojo proceso metu A. Č. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-67), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

VIII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

17. S. B. vardu išduota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL, t. y. 5 000 eurų dydžio baudą, įpareigojant A. Č. šią baudą sumokėti per dvidešimt penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

A. Č. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

S. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-883-990/2021“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.