- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- 1-2453-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32715-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Marta Matiukevič
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, šiuo metu faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. M. 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 21.47 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Žemesnės instancijos teismas
R. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji R. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji dirbo kavinėje. Dienos metu susiskambino su sugyventiniu, kad jis atvažiuos automobiliu paimti jos iš darbo ir važiuos namo, į Pilaitę. Buvo darbo pobūvis, R. M. išgėrė keletą (gal tris ar keturias) taurių brendžio. Vėliau sugyventinis paskambino ir pasakė, kad neatvažiuos jos pasiimti, kad atsibodo jų santykiai ir viskas baigta. Kaltinamoji, telefone išgirdusi moters balsą, labai susinervino, atsisėdo prie automobilio Toyota Rav4, kuris priklauso jai, vairo ir pradėjo važiuoti. Bevažiuodama pamatė policijos pareigūnų automobilį. Sustojus buvo liepta pūsti į alkotesterį, kuris parodė 2,48 promiles. Pripažįsta, kad galėjo pripūsti tokį promilių kiekį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Liudytoja I. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. dirbdama su kolega V. S., apie 21.47 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Žirnių g., pranešėja važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją, automobilis Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vakariniame aplinkkelyje, ties Karoliniškių mikrorajonu, Vilniuje, pastebėjo minėtą automobilį, kurį sustabdė. Jiems priėjus prie automobilio vairuotojos ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, moteris pateikė vairuotojo pažymėjimą, tai buvo R. M.. Bendraujant nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris kalbėjo nerišliai, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Todėl buvo nuspręsta patikrinti jos blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0104, patikros sertifikato Nr. 1174254. Pirmu pūtimu jai buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, antru – 2,55 promilių neblaivumas (b. l. 15–17).
Šios liudytojo tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės (b. l. 13).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota, 2006 m., vidutinė vertė su PVM yra 5630 Eur (b. l. 27).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilis Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. M. vardu (b. l. 28).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenų kopijos patvirtina, kad R. M. 2020 m. rugpjūčio 15 d. 21.59 val. buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 22.19 val.– 2,55 promilių neblaivumas (b. l. 41, 42).
Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1174254 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. spalio 15 d. (b. l. 40).
2020 m. rugpjūčio 15 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. M. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jos kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, o elgsena neadekvati. Ji pasirašytinai sutiko su alkotesterio rodmenimis (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jos iškvėptame ore buvo 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina R. M. pareikštą kaltinimą. Apklausta teisme ir ikiteisminio tyrimo metu R. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, nes prieš tai darbe gėrė alkoholį (brendį). Tai, jog R. M. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojos I. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jos surašytas tarnybinis pranešimas; 2020 m. rugpjūčio 15 d. neblaivumo nustatymo aktas; matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. spalio 15 d.).
Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl R. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėja pateikė prašymą atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant kaltinamosios pusseserės O. G. atsakomybėn.
R. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji labai dažnai bendrauja su pussesere, per išeigines važiuoja pas ją, vaikai yra panašių metų, kurie draugauja. O. G. yra kaltinamajai pavyzdys, jei reikia pagalbos, ši visada padeda. Šiuo metu gyvena pas pusseserę.
Galima laiduotoja O. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra R. M. pusseserė, jos artimos nuo vaikystės, dažnai bendrauja (susiskambina telefonu, taip pat savaitgaliais susitinka). Kaltinamoji atvažiuoja į jos namus, dabar laikinai gyvena pas ją – pagelbėjo, kad padėtų atsitiesti. Kartu leidžia laiką – mėgsta pažintines keliones. R. M. visada klauso patarimų, lygiuojasi į ją. O. G. manymu, ji yra R. M. autoritetas. Tarpusavyje kalbėjosi, kad jei iškils tokia situacija, kad R. M. prašytų pagalbos, galvotų ne tik apie save, bet ir apie kitus.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji R. M. yra neteista – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, R. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti R. M. apibūdinančių duomenų visumą. Ji dirba (b. l. 90–94), teigiamai charakterizuojama darbovietėje (b. l. 95–97), duomenų apie jos blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteista (b. l. 66), kelis kartus traukta administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus (b. l. 68). Teismas taip pat atsižvelgia į R. M. duotus paaiškinimus ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamosios pusseserę O. G., kuri yra artima kaltinamajai. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. M. su jos pussesere sieja artimi santykiai, jos dažnai bendrauja, šiuo metu O. G. netgi priėmė gyventi R. M. savo gyvenamojoje vietoje. O. G. patvirtino, kad kaltinamoji dažnai klausia patarimų, laiko ją pavyzdžiu. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad O. G. yra neteista (b. l. 111), nebausta administracine tvarka (b. l. 112).
Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad O. G. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima R. M., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką R. M., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. M., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos O. G. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti R. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota Rav4 konfiskavimą (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
R. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodama transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamoji savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, juolab vairavo transporto priemonę Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, kuriame eismas yra pakankamai intensyvus. Tai rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai, atleidžiamai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamoji iki tol neteista, bausta administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, R. M. neblaivumas gerokai viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Taigi R. M. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. rugpjūčio 16 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
R. M. ir jos gynėjos teisiamojo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvažiuoti į darbą, nuvežti vaikus į mokymo įstaigą, taip pat aplankyti savo šeimos narius, nelaikytinos pagrindu skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę minimaliam (vienerių metų) terminui. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymas reglamentuoja griežtą administracinę atsakomybę (privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis nei pagal baudžiamąjį įstatymą ir kuris buvo nustatytas R. M..
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).
R. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu Toyota Rav4, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jos kaltinamoji nebūtų galėjusi nusikalsti. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajai (b. l. 28). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, R. M. priklausantis automobilis Toyota Rav4 konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. R. M. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, jos neblaivumas gerokai viršijo 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Be to, kaltinamoji vairavo transporto priemonę Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, kuriame eismas yra pakankamai intensyvus. Tai patvirtina, kad kaltinamoji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Byloje nustatyta, kad R. M. vairuojamo automobilio Toyota Rav4 vertė yra 5630 Eur su PVM (b. l. 27). Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateikta PVM sąskaitos faktūros kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo pirktas automobilis už 4450 Eur, t. y. dar mažesnės vertės, nei minėta pinigų suma (b. l. 104). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio bet kuri vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamosios teisėtus interesus. Pažymėtina, kad kaltinamąją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jai neskiriama bausmė, ji neturi teistumo. Neskyrus R. M. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajai galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.
Nors konfiskavus transporto priemonę, asmeniškai R. M. ir su ja susijusiems asmenims gali atsirasti nepageidaujamų padarinių, tačiau tai lemia pačios kaltinamosios nusikalstamos veikos padarymo rezultatas. Šiuo atveju kaltinamosios ir jos šeimos narių interesai negali būti viršesni už visuomenės interesą imtis prevencinių priemonių, kad mažėtų tokio pobūdžio, kaip byloje įrodytos, nusikalstamų veikų. R. M. netekus automobilio, negalima daryti išvadą, kad ji apskritai negali dirbti dabartinio ar kito darbo. Kaltinamoji gali pasirūpinti savo vaikų nuvežimu į mokymo įstaigą kitais būdais, pavyzdžiui, prašyti kitų šeimos narių ar artimų giminaičių, kad jos vaikai būtų nuvežti, esant galimybei kooperuotis su kaimynais pagalbos ir pan. Tai, kad R. M. padeda savo patėviui, turinčiam sveikatos problemų (atveža maisto ir kt.), taip pat savaime nepatvirtina baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – netaikymo. Kaltinamoji ir šeimos nariai gali kreiptis į savivaldybę dėl socialinių paslaugų teikimo siekiant, kad būtų teikiama jos patėviui pagalba, pasidalyti pareiga pasirūpinti savo šeimos nariu ir kt.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – R. M. priklausančio automobilio Toyota Rav4 – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. M. priklausančiam automobiliui Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d., uždraudžiant šį turtą valdyti ir disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 30). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
VI. Kiti klausimai
R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 58). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad R. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, iš R. M. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. M., padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos O. G. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti R. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti R. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
R. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Išaiškinti R. M. ir O. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti R. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.