Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskalbtini), gimęs (duomenys neskalbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskalbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskalbtini), vedęs, dirba Individuali veikla, iš jo žodžių neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad Automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskalbtini), priklauso jam. Automobilį įsigijo prieš 2 metus, yra galiojanti techninė apžiūra, taip pat ir galiojantis draudimas. Automobilis įregistruotas jo vardu, visi dokumentai yra išduoti jo vardu. Vairuotojo teises turi, jos yra galiojančios, niekada nebuvo praradęs teisės vairuoti. Yra dirbantis pagal individualią veiklą, dirba (duomenys neskalbtini). 2025-08-06 apie 15-16 val., pradėjo su draugais namuose vartoti alkoholį. Keturiese išgėrė 0,7 litro talpos degtinės butelį ir dar išgėrė vieną butelį alaus. Apie 20 val. jam paskambino pažįstami, kurie pasakė, kad pateko į avariją užmiestyje (nulėkė nuo kelio, apsivertė). Jie paprašė, kad atvažiuotų jiems padėti. Kadangi nuo namų iki vietos buvo apie 1 km, todėl nusprendė surizikuoti ir nuvažiuoti jiems padėti. Iki vietos važiavo vienas, draugai, su kuriais vartojo alkoholį, liko namie. Jam atvykus prie apvirtusio automobilio, maždaug po 30 minučių prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie paklausė kieno automobilis BMW. Jis iš karto pasakė, kad šis automobilis yra jo. Pareigūnai užuodė, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas, todėl iš karto pasakė, kad reikės pasitikrinti alkotesteriu. Jis pareigūnams iš karto pripažino, kad namuose vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus automobiliu atvažiavo padėti draugams. Pasitikrinus alkotesteriu su jo parodymais sutiko. Automobilį išvežė į automobilių saugojimo aikštelę, o pareigūnai jį pristatė į areštinę. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo jo kaltė grindžiama šiais įrodymais:

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo Irmanto Visalgos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025-08-06 apie 20 val. 30 min., adresu (duomenys neskalbtini), S. K., gim. (duomenys neskalbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskalbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai pirmo tikrinimo metu 2025-08-06, 20 val. 32 min. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,98 promilės alkoholio koncentracija, antro tikrinimo metu 2025-08-06, 20 val. 48 min. o iškvėptame ore yra 2,05 promilės alkoholio koncentracija.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo Irmanto Visalgos tarnybinio pranešimo matyti, kad tarnybiniame pranešime dėl techninės klaidos buvo neteisingai įrašyti antrojo S. K., gim. (duomenys neskalbtini), pūtimo duomenys. Tikrieji alkotesterio parodymai jo iškvėptame ore yra 3,05 promilės alkoholio koncentracija.

Apklaustas liudytoju Vilius Rackevičius parodė, kad 2025-08-06 dirbo pagal iš anksto sudarytą grafiką. Tarnybą pradėjo 19 val. 00 min., tarnybos pabaiga 2025-08-07 07 val. 00 min. Dirbant pagal iškvietimą ROIK:0125000457058 kartu su vyr. tyrėju Olegu Slobodjanov ir tyrėju Tomu Kanapicku apie 20.25 val. adresu (duomenys neskalbtini) atvykę į vietą pamatė į griovį nuvažiavusį pilkos spalvos automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskalbtini), taip pat šalia ant kelio stovinčius asmenis. Bendraujant su asmenimis ir aiškinantis įvykio aplinkybes į įvykio vietą atvažiavo juodos spalvos BMW, valstybinis numeris (duomenys neskalbtini). Iš jo išlipo du asmenys S. K., gim. (duomenys neskalbtini), kuris sėdėjo vairuotojo vietoje ir išlipo per vairuotojo dureles bei keleivis, kuris sėdėjo šalia vairuotojo, Y. K., gim. (duomenys neskalbtini) m. Išlipęs vairuotojas iš karto pasirodė įtartinas, kadangi jo judesiai buvo nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Iš karto nusprendė patikrinti vairuotojo blaivumą, kuris kėlė abejonių. Alkotesterio pagalba buvo patikrintas blaivumas ir pirmu pūtimu iškvėptame ore buvo nustatyta 2.98 prom. girtumo laipsnis, o antru pūtimu 3.05 prom. girtumo laipsnis. Asmeniui buvo paaiškinta, jog jis bus sulaikytas, nes įtariamas nusikalstamos veikos padarymu ir nuvestas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Kadangi asmenų buvo daug budėtojo pagalba paprašė pagalbos, jog atsiųstų papildomą ekipažą. Pas juos atvažiavo V1731 ekipažas, kuriems perdavė sulaikytą asmenį toliau atlikinėti procesinius veiksmus. BMW vairuotojas jiems paaiškino, jog atvažiavo padėti ištraukti griovyje esantį automobilį Peugeot, kodėl vairavo neblaivus atsakyti negalėjo. Bendrauti su juo buvo sudėtinga dėl jo neblaivios būklės. Taip pat patikrino ir keleivio blaivumą, kurio pirmu pūtimu nustatytas 2.35 prom., o antru 2.34 prom. girtumo laipsnis. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti neturi.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2025-08-07 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įtariamajam S. K. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Iš kvitų matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0204, kurio patikros sertifikato Nr. 2359764, 2025-08-06 20.37 val., S. K. pirmu tikrinimu nustatytas 2,98 promilių girtumas, antru tikrinimu 20.53 val., nustatytas 3,05 promilių girtumas.

Iš byloje esančio „VĮ Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskalbtini), priklauso S. K., tačiau 2025-03-04 automobilis laikinai išregistruotas.

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio BMW 320d kaina su PVM yra 1990 eurų.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūros objektas – automobilis ,,BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskalbtini). Automobilis stovi dešiniajame žvyrkelio kelkraštyje, adresu (duomenys neskalbtini) galine dalimi link ,,Žemaitėlių“ riboženklio. Automobilio kėbulas universalo tipo, penkių durų. Apgadinimų ant kėbulo išorės nėra, matomi smulkūs defektai. Automobilio viduje esanti, įranga ir prietaisai be pažeidimų, ant galinės sėdynės yra plastikinė įrankių dėžė ir darbo drabužiai. Bagažinėje yra plastikinės dėžės skirtos įrankiams, darbo drabužiai, plastikiniai kibirai ir įvairūs statybiniai įrankiai. Automobilis ,,BMW 320” po apžiūros paimamas ir išvežamas į saugojimo aikštelę Minsko 21A, Vilnius. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų apžiūros metu nerasta ir nepaimta. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Irmantės Bučelytės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-08-07 paskirti kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo (dėl įtariamojo S. K. vairuotojo pažymėjimo), galimybės nebuvo, kadangi asmuo vairuotojo pažymėjimo neturėjo ir jo fiziškai pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos negalėjo. Paklausus įtariamojo kur šiuo metu yra vairuotojo pažymėjimas, pastarasis atsakyti negalėjo, teigė, kad neprisimena.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Irmantės Bučelytės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-08-13 telefonu susisiekus su įtariamuoju S. K. dėl vairuotojo pažymėjimo pateikimo. 2025-08-14 įtariamasis S. K. atvykęs į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK nurodė, kad pateikti vairuotojo pažymėjimo negali, kadangi jo niekur neranda ir galimai yra jį pametęs su kitais asmeniniais dokumentais. Dėl šios priežasties nebuvo galimybės paskirti įtariamajam kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad S. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio: 2025-08-06 apie 20:30 val., (duomenys neskalbtini), vairavo automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskalbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,98 promilės alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo parodymus, liudytojo Viliaus Rackevičiaus parodymais, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus įrodymus. Aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami S. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad S. K. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. K. pareiškė kad dėl bausmės rūšies, dydžio ir kitų baudžiamajame įsakyme spręstinų klausimų sutinka. Prašo leisti sumokėti baudą per 1 metus laiko ir sumažinti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, laikotarpį iki 1,5 metų, kadangi pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę S. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. S. K. padarė vieną tyčinį baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kartu teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į jo prašymą, jam nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo laikotarpis – 12 mėnesių.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam S. K. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas net yra 2,98 promilės girtumas. Pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais S. K. kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju S. K. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog S. K., sėsdamas už vairo neblaivus, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Teismo vertinimu kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajam 2 metus 6 mėnesių naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025-08-07 bus proporcinga girtumo laipsniui priemonė S. K.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. K., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskalbtini), VIN (duomenys neskalbtini), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

Į paskirtos bausmės - baudos laiką įskaityti laikotarpį nuo 2025-08-06 iki 2025-08-07, t. y. vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) diena, kada kaltinamasis S. K. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai.

S. K. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti,– paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

S. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskalbtini), VIN (duomenys neskalbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL (3 750) Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. K. 50 MGL (2 500) Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką (1 parą) nuo 2025-08-06 iki 2025-08-07 ir ją prilyginus 6 MGL dydžio baudai S. K. paskirti galutinę 44 MGL (2 200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-08-07.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, skirti S. K.baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – BMW, valstybinis numeris (duomenys neskalbtini), VIN (duomenys neskalbtini), konfiskavimą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą S. K. į automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskalbtini), VIN (duomenys neskalbtini), palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

S. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą,– palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 12 mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.