Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-348/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-16
Bylos Nr.
1A-56-348/2015
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01236-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Gytis Večerskas, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
T. L.
Advokatai
Atas Molis
Kategorijos

Teisėjas Alvydas Rimkevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-348/2015;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01236-2013-1;

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Gyčio Večersko, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, gynėjui advokatui Atui Moliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. apeliacinį skundą dėl 2014 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 145 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 286 str. – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už veikas, numatytas BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrino su bausmėmis paskirtomis pagal BK 140 str. 1 d., 286 str., dalinio sudėjimo būdu, ir paskyrė galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikino ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskyrė kardomąją priemonę.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 25 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą koja spyrė B. L. į kairės kojos klubą, o pastarajai parkritus ant žemės, ne mažiau kaip trisdešimt vieną kartą įspyrė, sudavė kumščiais jai į įvairias kūno vietas, padarydamas jai muštinę kiaurinę apatinės lūpos žaizdą, odos nubrozdinimus kaktos srityje, dešiniame dilbyje, kairio sėdmens ir kairio klubo srityje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame žande, dešinės ausies kaušelyje, smilkinio - kaklo dešinėje, krūtinės dešinėje, abiejuose žastuose, abiejų pečių srityje, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, nugaroje, pilve, dešinio sėdmens ir dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio dešinio pirmo danties išmušimą, kairio pirmo danties panirimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dešinės ausies būgnelio plyšimą, tokiu būdu nukentėjusiajai B. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, jis mušdamas kumščiais bei spardydamas B. L., plūsdamas ją necenzūriniais žodžiais, grasino ją nužudyti bei paskandinti, ir į jos mūvimas kelnes įkišęs akmenų bei plastikinių butelių, tempė ją pieva link tvenkinio, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.

Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, G. L. bandant apginti B. L., jis pargriovė G. L. ant žemės ir nemažiau kaip dešimt kartų įspyrė, sudavė jam kumščiais į įvairias kūno vietas, padarydamas G. L. odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokų vidiniame kampe, nosies srityje, kairiame dilbyje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, kairiame žande, kaktos kairėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinio smilkinio sumušimą, krūtinės kairės pusės sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu nukentėjusiajam G. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Be to, tą pačią dieną - 2013-08-25, toje pačioje vietoje apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus ir nevykdydamas jų teisėtų reikalavimų pasipriešino tiesiogines pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) būrio patruliui J. G. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) būrio vyresniajam patruliui O. K., tai yra vengdamas teisėto sulaikymo, reikalavimo elgtis ramiai ir rankas laikyti už nugaros, priėjo prie (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) būrio patrulio J. G. ir dešine ranka smogė jam į veido sritį, tačiau J. G. smūgio išvengė atsitraukdamas, po to dar kartą agresyviai nusiteikęs bandė prieiti prie minėto patrulio, todėl buvo panaudota specialioji priemonė – dujos, po ko jis ir toliau nereagavo į pareigūnų perspėjimus ir teisėtus reikalavimus – elgtis ramiai, stovėti vietoje ir laikyti rankas už nugaros, toliau elgėsi agresyviai, bandė kumščiais suduoti pareigūnams, todėl panaudojus specialiąsias priemones - elektrošoką TASER tris ciklus, buvo sulaikytas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2014 liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo apeliacinis skundas.

Skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus, neišsamiai ir netinkamai ištyrė įrodymus ir išnagrinėjęs bylą padarė neteisingą išvada, kad apeliantui negalima taikyti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Apelianto teigimu, teismas skirdamas bausmę nepasisakė dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, o tik paviršutiniškai išvardino tas aplinkybes, kurios sunkina jo procesinę padėtį ir visiškai neanalizavo aplinkybių, kurios nustatytos byloje ir kuriomis vadovaujantis būtų galimybė bent jau svarstyti BK 75 str. taikymą.

Apeliantas pažymi, kad teismas neįvertino, jog jis buvo teistas pakankamai seniai, ne už smurtinius nusikaltimus, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė, nukentėjusiesiems buvo visiškai atlyginta žala, turi šeimą, augina dvi mažametes mergaites, dirba, išlaiko šeimą, materialiai padeda tėvams. Skunde teigiama, kad teismas neturėjo jokio pagrindo daryti kategorišką išvadą apie jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas.

Nuteistojo teigimu, teismas privalėjo padaryti išvadą, jog bausmės tikslai numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl apelianto įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrintų teisingo nubaudimo principą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje advokatas Atas Molis prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neaptarė BK 75 str. taikymo galimybės T. L. atžvilgiu. Apelianto skunde nurodomi argumentai atmestini, jais remiantis konstatuoti, kad teismas, netaikydamas BK 75 str. nuostatų, t. y. neatidėdamas T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pagal teismų praktiką (Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga (BK 75 ir 92 str.) (2008 m. vasario 15 d., „Teismų praktika“ Nr. 28) laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Taigi, šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 str. taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 4 p.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemanė, kad T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir BK 75 str. netaikė (pažymėtina, kad nei pagal baudžiamojo, nei pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas teismas nėra įpareigotas išdėstyti motyvus, kodėl tokioje byloje bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą, aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui visumą, konstatuoja, kad T. L. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, kad skiriant bausmes tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinę subendrintą bausmę BK 54 ir 41 str. nuostatos nebuvo pažeistos. Pažymėtina, jog apylinkės teismas įvertino T. L. asmenybę BK 54 str. reikalavimų kontekste. Šis teismas nurodė, kad įvertinus visas aplinkybes T. L. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nepadarė, yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei daryti nusikalstamas veikas, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog padaryti nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio, o dėsningas nusikalstamas elgesys, nusikalstamas veikas padarė savo artimų giminaičių atžvilgiu, žiauriai ir daugybiniais veiksmais juos sumušdamas, sumušęs tetą, jai esant be sąmonės ir negalint pasipriešinti. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog kitos, išskyrus laisvės atėmimas, švelnesnės rūšies bausmės T. L. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakankamos.

Taigi iš apylinkės teismo sprendimo matyti, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į BK 41 str. nustatytus bausmės tikslus, laikėsi BK 54 str. nustatytų bausmės skyrimo pagrindų. Esminė aplinkybė, dėl kurios teismas neatidėjo T. L. paskirtos bausmės vykdymo, yra teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti taikant jam BK 75 str. nuostatas, nes jis nusikalto būdamas anksčiau Lietuvoje teistas aštuonis kartus ir keturis kartus teistas užsienyje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors T. L. Lietuvoje teistas seniai, teistumas išnykęs, tačiau užsienyje paskutinį kartą teistas 2013 m. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, šeiminę padėtį, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nėra tokios, kurios galėtų būti vertinamos kaip atskleidžiančios išimtinį atvejį ir kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžio vykdymą, panaikinant kardomąją priemonę – suėmimą, tol kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. Apeliacinės instancijos teismas toki prašymą atmeta kaip nepagrįstą. Iš apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžio matyti, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta. Byloje nėra duomenų, jog nuteistajam būtų paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Teismas, vadovaudamasis BPK 347 str., taip pat atkreipia dėmesį, jog tik atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, arba teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtas teisėjas nutartimi gali sustabdyti bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties ar jų dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir apelianto argumentus, neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismas, netaikydamas jam BK 75 str. nuostatų, netinkamai aiškino bei taikė šio įstatymo nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo T. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai Gytis VečerskasRamūnas Antanavičius