Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-09 · Civilinė byla Nr. 2A-2529-345/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-09
Bylos Nr.
2A-2529-345/2015
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01997-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
I. L.
Ieškovas
Č. S.
Kategorijos
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2529-345/2015Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01997-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 121.18.; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės Č. S. ieškinį atsakovui I. L. bei atsakovo I. L. priešieškinį ieškovei Č. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, dėl gyvenamojo namo palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė Č. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2014-04-03 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą projektą; įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkai įrengtas pertvaras namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogėje (palėpėje) per tris savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi palėpe tvarką pagal ieškovės Č. S. parengtą projektą, įpareigojant ieškovę įrengti pertvarą palėpėje pagal pateikiamą projektą, įrengiant 8 cm pločio pertvarą iš OSB 35E plokštės; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 2/3 dalys sklypo, atsakovui 1/3 dalis sklypo. Nors ieškovė ir atsakovas yra brolis ir sesuo, tačiau daugelį metų negali gražiuoju susitarti dėl nurodyto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką būtina, nes tarp bendrasavininkų nuolat kyla konfliktai, barniai, nesutarimai. Ieškovė pateikė siūlymą atsakovui susitarti su atsakovu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau atsakovas į tokius siūlymus nereagavo, todėl ieškovė, gindama savo, kaip žemės bendrasavininkės teises, kreipėsi į teismą, kad būtų nustatyta nurodyto žemės sklypo naudojimosi tvarka.

Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini)., bendrasavininkiai. Ieškovei priklauso 49/100 gyvenamojo namo, o atsakovui priklauso 51/100 dalis gyvenamojo namo. Naudojimosi nurodytu namu tvarka buvo patvirtinta Trakų rajono apylinkės teismo 1999-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15/1999, tačiau nebuvo nustatyta namo palėpės naudojimo tvarka. Palėpę yra užėmęs atsakovas ir ieškovė negali ja naudotis. Be to, atsakovas I. L. be ieškovės sutikimo įrengė palėpėje pertvaras. Apie tai ieškovė sužinojo tik iš teismui pateiktų atsakovo dokumentų – UAB „EKERIS" paruoštos kadastrinių matavimų bylos. Bendro sutarimo, kaip naudotis palėpe, tarp ieškovės ir atsakovo nėra pasiekta, nors pasiūlymai atsakovui buvo pateikti. Todėl ieškovė prašo teismo nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo palėpe tvarką ir teikia teismui pačios parengtą naudojimosi palėpe projektą

Atsakovas I. L. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal teismui pateiktą UAB "Ekeris" parengtą 2014-07-03 žemės sklypo planą – pasiūlymą teismui I. L. prašymu ir nustatyti pastatų perkėlimo darbams atlikti terminą ne trumpesnį kaip 6 mėnesiai; įpareigoti ieškovę netrukdyti perkelti atsakovui priklausančius ūkinius ir kitokius pastatus į savo sklypą; įpareigoti ieškovę netrukdyti pastatyti tvorą, skiriančią naudojamus žemės sklypus, priteisti ieškovei atsakovui priklausančias 1/3 dalį lauko tualeto ir 1/3 dalį šulinio, kurie liktų ieškovei paskirtame naudotis sklype, o atsakovui priteisti iš ieškovės 290 EUR dydžio kompensaciją už lauko tualetą ir 145 EUR dydžio kompensaciją už šulinį; nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastogės naudojimosi tvarką pagal teismui pateiktą UAB "Ekeris" parengtą 2014-07-09 kadastrinių matavimų bylą, pastogės planą, kuris atitinka dabar esančią faktinę situaciją, paskiriant atsakovui patalpas, pažymėtas indeksu 1-10 ir indeksu 1-11, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pagal jo pateiktą teismui UAB „Ekeris“ parengtą 2014-07-03 žemės sklypo planą – pasiūlymą teismui atsakovas naudotųsi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu I, t.y. 914 kv.m., o ieškovė naudotųsi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu II, t.y. 1829 kv.m., o žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu III, t.y. 2 kv.m. – elektros skydine, šalys naudotųsi bendrai, po 1 kv.m. Pažymėjo, jog teismui nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovo pasiūlytą planą, būtų galima ateityje visiškai išvengti konfliktų, kadangi bendrai naudojamos žemės liktų tik 2 kv.m., t.y. elektros skydinė. Ieškovės prašymo nustatyti gyvenamojo namo palėpės naudojimo tvarką pagal jos pateiktą projektą nėra galimybių dėl to, kad projekte nenurodyti būtini duomenys: patalpų ilgis, plotis ir aukštis, langų vietos, kamino, išvesto iš atsakovui priklausančios patalpos, kurios indeksas 1-7, vieta, todėl šis prašymas atmestinas. Atsakovas prašė nustatyti palėpės naudojimo tvarką pagal atsakovo pateiktą projektą, esantį namo kadastrinių matavimų byloje, kurį parengė UAB „Ekeris“, paskiriant atsakovui patalpas, pažymėtas indeksu 1-10 ir 1-11. Atsakovas pažymi, jog šis projektas parengtas pagal faktinę situaciją, nereikėtų papildomai įrenginėti sienos. Ieškovės pusė šiame projekte nėra detalizuota, kadangi nei atsakovas, nei samdyti UAB "Ekeris" specialistai negalėjo patekti į ieškovės palėpės pusę ir atitinkamai atlikti palėpės matavimų. Naudojimosi gyvenamuoju namu (be palėpės) tvarka jau yra nustatyta 1999 m. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 2-15/1999, kuriuo atsakovui paskirta naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-7, kurioje yra kaminas. Atsakovas nurodo, kad pastoge atsakovas turėtų naudotis taip, kad toje pastogės dalyje, kuri būtų paskirta jam, būtų kaminas, priešingu atveju būtų apsunkintas naudojimasis patalpa 1-7 ir pačiu kaminu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Ekeris“ parengtą2014-07-03 žemės sklypo planą-pasiūlymą teismui atsakovo prašymu, netenkino atsakovo reikalavimo netrukdyti statyti tvorą, įpareigojo atsakovą per 6 mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo dienos nusikelti jam nuosavybės teise priklausančius statinius žemės sklype (duomenys neskelbtini). ir ieškovei priskirto naudotis žemės sklypo dalies, o neįvykdžius įsipareigojimu per nustatytą laiką, ieškovė turi teisę nugriauti atsakovo pastatus savo lėšomis, jas išieškant iš atsakovo.; atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už lauko tualetą paliko nenagrinėtu; nustatė palėpės naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą palėpės plano projektą, įpareigojo ieškovę pastatyti ieškovės ir atsakovo patalpas skiriančią sieną, įpareigojo atsakovą per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti palėpėje pastatytas pertvaras; bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką teismas vadovavosi atsakovo parengti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektu konstatavęs, jog jis labiausiai atitinka šalių interesus, bendrai naudojamo žemės sklypo dalis yra mažesnė, dėl ko bus užkirstas kelias kilti konfliktams ateityje, be to atsakovo parengtas projektas yra patogus, aiškus, užtikrins galimybę naudoti daiktą pagal paskirtį gaunant maksimalią naudą.

Dėl atsakovo prašymo įpareigoti ieškovę netrukdyti statyti tvorą, skiriančią naudojamus žemės sklypus, teismas nustatė, jog žemės sklypui nėra nustatyta speciali naudojimosi juo tvarka, atsakovas nederino su ieškovė tvoros statybos, dėl ko laikė, kad nėra pagrindo ginti teisės, kuri nėra pažeista, dėl ko šio atsakovo reikalavimo netenkino.

Spręsdamas klausimą dėl pastatų, esančių bendra daline nuosavybe, nukėlimo ir kompensavimo už statinius, atsižvelgęs į statiniams nukelti reikalingą specialią techniką, atliekamus realius statybos darbus, teismas laikė, jog 6 mėnesių terminas yra pakankamas ir būtinas statinių nukėlimo darbams atlikti, o užtikrinant ieškovės interesus, ieškovė turi teisę nugriauti atsakovo pastatus savo lėšomis, išlaidas išieškant iš atsakovo, jei atsakovas nevykdys pareigos nukelti pastatus. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo prašoma priteisti kompensaciją už lauko tualetą, kuris nėra įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, teismas laikė, jog negali spręsti nei atidalijimo, nei naudojimosi tvarkos nustatymu šiuo naujos statybos lauko tualetu klausimo, todėl šioje dalyje atsakovo reikalavimą paliko nenagrinėtu. Teismas įvertinęs, jog už reikalavimą priteisti kompensaciją žyminis mokestis nesumokėtas, todėl klausimą dėl kompensacijos už naudojimąsi svetimu turtu paliko nenagrinėtu.

Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo, konstatavęs, kad atsakovo pasiūlyta naudojimosi palėpe tvarka pažeistų kasacinio teismo suformuotus socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, nes atsakovas ilgą laiką vienas naudojosi palėpe, nederindamas su ieškove įrengė pertvaras ir savavališkai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus naudojosi palėpe, neatsižvelgdamas į ieškovės interesus, todėl atsakovo neteisėti veiksmai negali būti ginami, palėpės naudojimosi tvarka pagal esamą faktinę situaciją negali būti nustatyta. Teismas laikė, kad nustatant palėpės naudojimosi tvarką yra tikslinga pagal ieškovės pateiktą palėpės plano projektą, kuris remiantis šalių paaiškinimais yra parengtas remiantis realiais faktiniais dydžiais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas I. L. prašo sprendimą panaikinti dalyje ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimą skundžia dalyje dėl naudojimosi tvarka palėpe nustatymo ir įpareigojimo nugriauti atsakovo įrengtas pertvaras. Teismas naudojimosi palėpe tvarką nustatė pagal ieškovės pateiktą projektą, tačiau paties projekto ir jo atitikimo situacijai vietoje nevertino. Nei su ieškiniu, nei su patikslintu ieškiniu ieškovės pateikti naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo projektai neatitinka tikrovės, todėl pagal juos nustatyti naudojimąsi palėpe tvarkos nebuvo galima nustatyti. Pagal atsakovo užsakymą UAB „Ekeris“ atliktus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). kadastrinius matavimus, gyvenamojo namo bendras plotas yra 39,57 kv.m., rūsio 5,95 kv.m., pastogės 9,62 kv.m. Ieškovės pateiktas palėpės projekte, pagal kurį teismas nustatė naudojimosi palėpe tvarką, palėpės plotas yra 43,07 kv.m., t.y. palėpės plotas yra didesnis už namo pirmo aukšto plotą. Iš paties projekto matyti, kad naudojimosi tvarką prašoma nustatyti kažkokio namo Padumblės kaime, o ne palėpės. Iš ieškovės pateikto palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo projekto naudojimosi palėpe tvarka nustatyta skersai namo, kai tuo tarpu pirmas aukštas ir žemė po namu padalinta išilgai namo. Iš ieškovės pateikto palėpės projekto nesimato dėl kurių savavališkai įrengtų pertvarų pasisako teismas ir kokias pertvaras atsakovas yra įpareigotas nugriauti. Nurodo, kad pateikia UAB „Ekeris“ sudarytą ginčo namo kadastrinių matavimų bylą, kurioje nevisiškai išmatuota palėpė, nes to nesutiko padaryti ieškovė, dėl ko kadastriniai matavimai nėra įregistruoti registre, kurią prašo priimti, kadangi būtinybė juos pateikti iškilo teismui nustačius naudojimosi palėpę tvarką pagal ieškovės projektą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Č. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei įvertino visus byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas pateikė įrodymus, kurie nebuvo, jo manymu, tirti pirmosios instancijos teisme, tačiau šiuos dokumentus atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui ir jie buvo išnagrinėti bei įvertinti kartu su kitais įrodymais. Nurodyta kadastrinių matavimų byla nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o tik atspindi faktinę padėtį bei patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad atsakovas pakeitimus pastogėje padarė savavališkai be ieškovės sutikimo. Atsakovo padaryti pakeitimai pažeidžia ieškovės teise naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Su atsakovo padarytais pakeitimais ieškovė nesutinka, jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir negalės būti įregistruoti, nes ieškovė su jais nesutinka, nėra palėpės rekonstrukcijos projekto ir leidimo atlikti darbus. Pagal atsakovo pateikta projektą ieškovė negalės naudotis palėpe pagal paskirtį, nes palėpės patalpa nėra vienoda virš ieškovės ir atsakovo naudojamo pirmo aukšto patalpų, kadangi ieškovės pusėje palėpė yra smarkiai žemėjanti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus –UAB „Ekeris“ parengtą žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimo bylą (b.l. 122-135). Atsakovas naujų įrodymų pateikimo būtinybę grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė palėpės naudojimosi tvarką pagal ieškovės projektą, kuris neatitinka faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikta kadastrinių matavimų byla nelaikytina nauju įrodymu, kadangi identišką kadastrinių matavimų bylos kopiją atsakovas buvo pateikęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl juos atsisako priimti ir vertinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo I. L. apeliacinio skundo ribose, kuriuo jis ginčija sprendimą dalyje dėl naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo ir įpareigojimo nugriauti įrengtas pertvaras. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal atsakovo pateiktą planą neįmanoma nustatyti ir įvertinti, kokia palėpės dalis teks ieškovei, o atsakovo pasiūlyta naudojimosi palėpe tvarka pažeistų kasacinio teismo suformuotus socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, kadangi atsakovas ilgą laiką vienas naudojosi palėpe, nederindamas su ieškove įrengė pertvaras, dėl ko atsakovo neteisėti veiksmai negali būti ginami, palėpės naudojimosi tvarka pagal esamą faktinę situaciją negali būti nustatyta. Teismas laikė, kad nustatyti palėpės naudojimosi tvarką yra tikslinga pagal ieškovės pateiktą palėpės plano projektą, kuris yra parengtas remiantis realiais faktiniais dydžiais. Apeliantas (atsakovas) I. L. su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatydamas palėpės naudojimosi tvarką vadovavosi ieškovės pateiktu naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo projektu, kuris neatitinka tikrovės, nustatytas skersai namo, projekte nesimato kurias pertvaras atsakovas yra įpareigotas nugriauti. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Kaip matyti, ieškovė ir atsakovas pateikė savo gyvenamojo namo palėpės naudojimosi tvarkos pasiūlymus pagal abiejų pateiktus projektus. Apeliantas savo apeliacinio skundo argumentus grindžia UAB „Ekeris“ parengta žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini), kadastrine byla (b.l. 31-45). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, gyvenamojo namo palėpės patalpa virš šalių naudojamų pirmo aukšto patalpų nėra vienoda. Pagal atsakovo pateiktus kadastrinių matavimo bylos duomenis atsakovas pageidauja jam priskirti gyvenamojo namo pastogės patalpas pažymėtas indeksu 1-10 ir indeksu 1-11, kadangi Trakų rajono apylinkės teismo 1999-03-29 sprendimu padalinus namą ir nustačius juo naudojimo tvarką, atsakovui priskirta patalpa pažymėta indeksu 1-7, kurioje yra kaminas, dėl ko, jo teigimu, palėpe turi naudotis nustatytoje dalyje, kurioje yra kaminas. Atsakovas neginčija, jog kadastrinių matavimo byloje ieškovės palėpės dalis nėra detalizuota. Įvertinus gyvenamojo namo fotonuotraukas, kadastrinių matavimų bylos duomenis, matyti, jog namo stogas yra šlaitinis, kurio viena pusė yra smarkiai mažėjanti ir pagal atsakovo pastogės naudojimosi planą, ieškovei tektų palėpės dalis – stogo šlaito nuožulnioji dalis, kuria ieškove negalėtų realiai naudotis pagal paskirtį. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, kad negali nurodyti ieškovei tenkančios naudotis palėpės dalies, nes ieškovė neleidžia apžiūrėti palėpės patalpas, kadangi atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo procesiniuose dokumentuose neginčija, jog palėpės patalpomis naudojasi ir pagal Trakų rajono apylinkės teismo 1999-03-29 sprendimą pastatė sieną iki stogo, ką patvirtina ir antstolės L. S. 2000-07-11 aktas vykdomojoje byloje Nr. 877 (b.l. 46). Tuo tarpu ieškovės pateikta palėpės naudojimosi tvarka (b.l. 62) pagal kurią atsakovui tenka naudotis dalis su kaminu plane pažymėta indeksu B - 21,95 kv.m., o ieškovei tenka palėpės dalis pažymėta indeksu A- 21,12 kv.m., yra proporcinga atitiks geriausiai bendraturčių interesų pusiausvyrą, yra racionali ir efektyvi, kadangi šalims naudotis tenkančios naudotis palėpės dalys pagal savo išdėstymą ir naudingumą būtų lygiareikšmės, nenukrypstama nuo idealiųjų dalių dydžio, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Apeliantas nurodo, kad teismas nustatydamas naudojimąsi palėpe tvarką nevertino projekto atitikimo faktinei situacijai. CPK 154 straipsnio 3 dalis numato, kad žodinis bylos nagrinėjimas gali vykti ir ne teismo, nagrinėjančio bylą, patalpose, jeigu kitoje vietoje bylą bus lengviau iš nagrinėti arba bus sutaupyta bylinėjimosi išlaidų, palyginti su bylos nagrinėjimu teismo patalpose. Įvertinus bylos medžiagą, išsamius šalių ir jų atstovų bei liudytojo paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo rengti išvažiuojamąjį teismo posėdį, siekiant patikrinti palėpės plano atitikimą faktinei situacijai, ar kitaip organizuoti teismo posėdį, dėl ko nebuvo pažeisti teismo proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7 str., 8 str.).

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad iš teismo sprendimo jam neaišku, kokias pertvaras jis yra įpareigotas nugriauti, kadangi, kaip minėta, atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kokią pertvarą jis įrengė ir kurios taip pat nurodytos atsakovo pateiktame UAB „Ekeris“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktu palėpės naudojimosi planu, kur naudojimosi palėpe tvarka nustatyta skersai namo, kai tuo tarpu pirmas aukštas ir žemė po namu padalinta išilgai namo, kadangi kitoks palėpės naudojimosi tvarkos nustatymas neužtikrintų tiek ieškovei, tiek atsakovui racionalaus, efektyvaus ir ekonomiško daikto naudojimo pagal paskirtį, pažeistų socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, nebūtų patogi abiems šalims. Kaip minėta, pagal atsakovo pastogės naudojimosi planą, ieškovei tektų palėpės dalis, kuria dėl stogo šlaito nuožulniosios dalies ieškove negalėtų realiai naudotis pagal paskirtį, todėl būtų pažeisti ieškovės teisėti interesai laisvai ir nevaržomai valdyti savo nuosavybės teisę.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Ieškovė Č. S. pateikė teismui prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Prie prašymo pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 200 EUR (b.l. 146-148). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas – atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš apelianto priteistina 200 EUR už atsiliepimo rengimą (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)ieškovės Č. S. (asmens kodas ((duomenys neskelbtini)naudai 200 EUR (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė