Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jugitai Pocienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. A., išnagrinėjusi G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), užsiimančios individualia veikla, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-06-27 G. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2013-06-06 leido dirbti pardavėjos pareigose I. K., „C“, adresu (duomenys neskelbtini) nesudarius su šia darbuotoja rašytinės darbo sutarties, nepateikus pranešimo apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui bei neišdavus darbo pažymėjimo. Protokole nustatyta, kad G. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. A. kalta prisipažino ir parodė, kad 2013 m. birželio 27 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Ji užsiima individualia veikla, t. y. užuolaidų siuvimu, modeliavimu ir pardavimu. Viską daro pati jau nuo 2003 m. Jai reikėjo išvykti į užsienį parsivežti prekių ir todėl ieškojo žmogaus, kam galėtų palikti prižiūrėti parduotuvę, esančią „Šilo“ prekybos centre, kurios patalpos yra atviros. Sužinojusi, kad I. K., kuri yra dirbusi pas ją siuvėja, kaip tik atostogauja, todėl jos paprašė prižiūrėti parduotuvę, tačiau avanso jai už tai nemokėjo. I. K. sakė, kad ji kiekvieną dieną į parduotuvę neateis, todėl skyrių, kad nedingtų daiktai, stengėsi prižiūrėti ir kitos kolegės. I. K. nesakė sudarinėti sutartis su pirkėjais ir pardavinėti prekes, jos nebuvo įdarbinus, nes I. K. prireikus grįžti į darbą, nebūtų galėjusi jos atleisti, nes pačios nebuvo Lietuvoje. Patikrinimas vyko birželio 6 d., o ji grįžo iš užsienio tik birželio 12 d. Patikrinimas buvo atliekamas ekonominei policijai gavus skundą, nes vienas asmuo žinojo, kad ji yra išvykusi ir parduotuvei prižiūrėti paliko kitą asmenį. Dėl atlyginimo su I. K. nešnekėjo, ji tik paklausė, koks būtų naujos pardavėjos atlyginimas. Jai pasakė, kad mokėtų 1000 litų. Liudytojos I. K. nebūtina kviesti į posėdį, nes pati ją pakvietė prižiūrėti parduotuvės ir jos neįdarbino, pripažįsta padarytą pažeidimą.

Proceso šalims neprieštaraujant, teismas nutarė anksčiau byloje apklaustos liudytojos I. K. į bylos nagrinėjimą nekviesti, o vadovautis jos paaiškinimu, esančių šioje byloje, juos perskaitant.

Liudytoja I. K. savo paaiškinime nurodė, jog su G. A. susitarė padirbti užuolaidų salone, esančiame „Šilo“ prekybos centre, Taikos pr., 58, Klaipėda, laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2013-06-06, nustatant darbo laką nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Jos pareigos priimti užsakymus užuolaidų siuvimui, parduoti esančias prekes bei dirbti su kasos aparatu. Su kasos aparatu dirbti apmokė G. A., su ja susitarė dėl valandinio darbo užmokesčio - 5 Lt už valandą, jai sumokėjo ir 200 Lt avansą. Darbo sutarties dar nepasirašė. Patikrinimo metu pardavė segtuką už 1,10 Lt ir gautus pinigus apkaitė kasos aparatu ( b.l. 12).

Administracinės teisės teorijoje ir praktikoje, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Iškilus klausimui, dirbama legaliai ar nelegaliai, jis spręstinas pagal faktinį santykių pobūdį, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių įsipareigojimus, o ne vien tik remtis tam tikrais formaliais požymiais – yra rašytinė sutartis ar jos nėra. Rašytinė darbo sutartis yra ne pagrindinis, o išvestinis nelegalus darbo požymis. Tik atsakius į pagrindinį klausimą – kokios teisinės prigimties yra faktiniai santykiai, atsiradę tarp šalių, bus galima pasakyti ar tuos santykius reikėjo įforminti darbo sutartimi. Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius.

Pažeidėja G. A., vykdanti individualią veiklą, pripažino savo kaltę ir neneigė, jog I. K. pakvietė prižiūrėti parduotuvės „Gražinos užuolaidų salonas“, kol pati bus išvykusi į užsienį parsivežti prekių ir nesudarė su I. K. darbo sutarties. Šių aplinkybių neneigė ir liudytoja I. K. ( b.l. 12). Klaipėdos AVMI atlikus patikrinimą ir faktų fiksavimo pažyma buvo nustatyta, jog I. K. „Gražinos užuolaidų salone“, esančiame prekybos centre „Šilas“ , adresu - Taikos pr. 58, Klaipėda, pardavė prekę už 1,10 Lt ir pinigus apkaitė kasos aparatu, t.y. atliko pardavėjos funkcijas( b.l. 14). Klaipėdos AVMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, jog patikrinimo metu pardavėjos pareigose dirbusi I. K. nepateikė darbuotojo pažymėjimo ir nurodė, jog salone dirba nuo 2013-05-28 ir dėl darbo tarėsi su G. A., su ja sutarė dėl penkių dienų darbo savaitės, darbo laiko nuo 10.00 val. iki18.00 val. ir dėl 5 Lt valandinio darbo užmokesčio. I. K. nurodė, jog jos darbo funkcijos užsakymų priėmimas, prekių pardavimas, pajamų apskaitymas elektroniniu kasos aparatu, tačiau darbo sutarties nėra sudariusi, VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis I. K. nėra įdarbinta ( b.l. 15-16).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus administracinės bylos medžiagą dėl I. K. nelegalaus darbo, daroma išvada, kad I. K. buvo susitarusi su individualia veikla užsiimančia G. A. dėl darbo funkcijų, darbo vietos, darbo laiko bei darbo užmokesčio, tačiau, kaip to reikalauja įstatymai su I. K. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie darbo pradžią nebuvo pranešusi VSDFV Klaipėdos skyriui ( b.l. 11).

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį traukiami fiziniai, pakaltinami asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų, turintys specialųjį požymį - yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio sąvoka yra pateikta DK 14 ir 16 straipsniuose. DK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali būti kiekvienas fizinis asmuo; darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas. Kiekvienu atveju reikia nustatyti, su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 straipsnio (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad individualia veikla užsiimanti G. A. ir veikianti pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (18.51) L12-456P, leido dirbti jos vadovaujamoje parduotuvėje “Gražinos užuolaidų salonas” I. K. pardavėjos pareigose, nesudariusi su I. K. rašytinės darbo sutarties, apie įdarbinimo pradžią nepranešusi VSDFV Klaipėdos skyriui ir neįteikus darbuotojai darbo pažymėjimo, tačiau sutarus dėl darbo sąlygų, darbo vietos, darbo pobūdžio ir darbo užmokesčio, taip pažeisdama įstatymus, reglamentuojančius darbuotojų įdarbinimo tvarką. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. l d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. l d. l p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams -tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Pažymėtina, jog būtinosiomis sutarties sudarymo sąlygomis pagal DK 95 str. l d. pripažįstamas susitarimas dėl darbovietės ir darbo funkcijų, sąlyga dėl darbo apmokėjimo nėra būtinoji. Dar vienas svarbus momentas, įrodantis, kad buvo susitarta dėl darbo, tai faktas, jog asmeniui buvo leista dirbti, nesudarius su juo darbo sutarties, nes pagal DK 99 str. kategoriškai draudžiama leisti asmeniui dirbti nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, pagal pavyzdinę formą.

Aptarti įrodymai patvirtina, jog G. A. ir I. K. santykiuose buvo visi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. numatyti darbo sutarties požymiai, I. K. parduotuvėje dirbo susitarus su G. A. dėl darbo vietos, darbo laiko ir darbo užmokesčio, tačiau rašytinė darbo sutartis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str., su ja sudaryta nebuvo. Toks darbas, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. l d. l p. laikomas nelegaliu. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad G. A. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. l d. sudėtis. Jai skirtina administracinė nuobauda.

G. A. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog dėl padarytos veikos prisipažino ir gailisi ( LR ATPK 31 str. 1d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, pažeidimo pobūdį, nustatyta, jog I. K. susitarė su A. A., užsiimančia individualia veikla, laikinai, kol A. A. išvykusi į užsienį naujų prekių, suderintu darbo grafiku, aptarusi darbo pobūdį ir sąlygas, I. K. leido dirbo parduotuvėje „Gražinos užuolaidų salonas“ pardavėjos pareigose, nesudariusi rašytinės darbo sutarties. Atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, administracine tvarka nebausta, dirba pagal verslo liudijimą, viena išlaiko du vaikus, kurie yra suaugę, tačiau dukra gyvena su ja ir šiais metais pradės studijas, atsižvelgiama ir į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus minėtas aplinkybes bei į tai, jog G. A. savo kaltę pripažino ir gailisi, savo poelgį vertina kritiškai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais jai skirtina už nelegalų darbą nuobauda, švelnesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. l d. sankcijoje bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 5 d. numatyta tvarka apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbiant per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 41³ str. l d., 286 str., 287 str. l d. l p., 302⁴ str. l d., 2 d., 313 str. 1 d.

nutaria:

G. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. l d., taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. už I. K. nelegalų darbą skirti 500 Lt (penkių litų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui. Priešingu atveju, bauda bus išieškoma priverstine tvarka.

Apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.