Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-11-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-137-744/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
AN2-137-744/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00777-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas (pirm.)
Pareiškėjas
V. M.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmasis veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-137-744/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00777-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.3.3; 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. 2020 m. birželio 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas V. M. pranešimas apie tai, kad 2020 m. birželio 4 d. apie 13.40 val., jam atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) rajone, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkyti savo sklypo, jis pamatė stovintį automobilį „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovi jam privačios nuosavybės teise priklausiančiame sklype – gatvėje be jo leidimo ir trukdo atlikti sklypo priežiūros darbus. Pareiškėjo teigimu, šis automobilis stovi ne pirmą kartą, taip pat trukdė atlikti darbus 2020 m. balandžio 27 d. 9.40 val., 2020 m. gegužės 15 d. 13.30 val. ir 2020 m. birželio 20 d. 11.20 val. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. Š. individualiai įmonei.

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. A. 2020 m. liepos 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena V. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį nutraukta (nepradėta), nes nepakanka duomenų konstatuoti, kad V. Š. padarė veiką, turinčią administracinio nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. A. 2020 m. liepos 30 d. nutarimu pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. S. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas panaikinti minėtą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. A. 2020 m. liepos 30 d. nutarimą, pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal 2020 m. birželio 4 d. V. M. pranešime nurodytas aplinkybes ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. A. 2020 m. liepos 30 d. nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną V. Š. atžvilgiu, paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. Š. tyčią pareiškėjo V. M. nurodyto turto atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra būtinojo subjektyviojo savavaldžiavimo požymio – tyčios, todėl atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį negalima. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. A. 2020 m. liepos 30 d. nutarimo.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

5. 2020 m. spalio 15 d. pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. S. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą pagal V. M. pareiškime nurodytas aplinkybes.

Šalies argumentai

5.1. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta, pažeidžiant materialinės ir procesines teisės normas, nes teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pažeidė ANK 566, 567 ir 569 straipsnių nuostatas, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, neištyrė visų aplinkybių ir neįvertino faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, dėl to ji yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina. Apeliantas pažymi, kad V. M., kreipdamasis į policiją nurodė tris konkrečias V. Š. automobilio „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parkavimo jo asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype datas, tai yra 2020 m. balandžio 27 d. 9.40 val., 2020 m. gegužės 15 d. 13.30 val., 2020 birželio 20 d. 11.20 val. Apie tai, kad V. Š. veika, savavaldžiaujant V. M. priklausančiame žemės sklype, yra ne atsitiktinė, o sisteminga, patvirtina ir V. Š. veiksmai 2019 m. kovo 19 d. 9.45 val., 2019 m. kovo 27 d. 10.45 val., 2019 m. balandžio 1 d. 9.15 val. parkuojant ir kitą automobilį – sunkvežimį „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

5.2. Apelianto teigimu, V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), daiktinės teisės servituto turėtoju V. Š. nėra ir nebuvo registruotas. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Š. puikiai žinoma, jog V. M. yra gretutinio žemės sklypo savininkas ir jam, V. Š., teisės naudotis savo nuosavybe nesuteikė, V. Š. tik suteikta laikina teisė netrukdant patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į asmeninės nuosavybės žemės sklypą, kertant V. M. asmeninės nuosavybės teise valdomą gretutinį sklypą, bet ne savavališkai parkuoti transporto priemones V. M. asmeninės nuosavybės žemės sklype, gadinant jo minkštąjį gruntą, kuriame turi augti žolė ir kiti želdiniai.

5.3. Apelianto tvirtinimu, V. Š. veikoje savavaldžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškė tuo, kad jis, neturėdamas turtinių teisių į V. M. žemės sklypą, jame parkavo savo automobilį, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnyje numatytą V. M. teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tai yra nepadarydamas esminės žalos V. M. teisėms ar teisėtiems interesams. V. Š. suprato, kad pastatydamas automobilį V. M. valdoje, neturėdamas tam teisinio pagrindo, neteisėtai naudojasi V. M. nuosavybe. V. Š. veikimas buvo neatsitiktinis, jo pastatyti automobiliai V. M. sklype pastebėti skirtingomis dienomis. V. Š. privalėjo suprasti ir suprato, kad pastatytas automobilis V. M. valdoje gali sukelti ir sukels valdos savininkui trukdžius naudotis nuosavybe. V. Š. kito asmens nuosavybe naudojosi kaip sava, savo veikos neteisėtumą pateisindamas motyvais, kad V. M. žemę įsigijo pigiai, kad niekas neįspėjo, niekas nesakė, jog taip negalima elgtis. Paminėtos aplinkybės nurodo, kad V. Š. veikė tyčia, suprato savo priešingo teisei veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. V. Š. veika pasireiškė tyčia, nes jis, žinodamas apie kitam asmeniui priklausantį žemės sklypą ir jo ribas, turėdamas nekliudomą galimybę patekti į savo žemės valdą ir ja nevaržomai naudotis, sąmoningai parkavo savo automobilius, tikėdamasis, kad nekils esminės žalos V. M. turtinėms teisėms.

5.4. Apeliantas nesutinka su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais, kad šiuo metu tarp šalių kylantys konfliktai, kaltinant tai vieną, tai kitą iš konfliktuojančių pusių administraciniu savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galimai pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Apelianto teigimu, V. M. į policiją kreipėsi kaip nukentėjęs asmuo dėl jo atžvilgiu pažeistos teisės ir administracinio nusižengimo įvykdymo, V. M. su niekuo, tame tarpe ir su gretutinių sklypų savininkais, nekonfliktuoja. Šiaulių apylinkės teisme civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta prokuratūrai ginant viešąjį interesą pagal grupės asmenų, tame tarpe ir V. Š., reikalavimus nustatyti V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam sklypui servitutą pravažiuoti iki savo žemės sklypų. Vyksta normalus, laikantis įstatymo reikalavimų teisinis ginčas, nagrinėjant civilinę bylą teisme, todėl tokio teisinės situacijos sprendimo jokiu būdu negalima apibūdinti konfliktu. Nagrinėjama civilinė byla nėra niekaip susijusi su V. M. pareiškime policijai nurodytomis aplinkybėmis, kadangi V. M. atžvilgiu įvykdytas administracinis nusižengimas yra dėl svetimo asmens, neturinčio tam leidimo, automobilių parkavimo V. M. asmeninės nuosavybės sklype.

5.5. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2020 m. birželio 4 d. V. M. pateikė pranešimą policijai dėl jo teisių pažeidimo, tačiau institucija, tyrusi V. M. pranešime nurodytas aplinkybes, nesilaikė ANK 567 straipsnio nuostatų, o būtent nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, nerinko įrodymų, netinkamai taikė įstatymus, taip pažeisdama ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus. V. M. pranešime policijai nurodytų aplinkybių tyrimą turėjęs atlikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas A. A. atliko tik pareiškėjo V. M. ir automobilio VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. Š. apklausas, nerinko jokių kitų įrodymų ir 2020 m. liepos 30 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, konstatuodamas, kad nepakanka duomenų konstatuoti, jog V. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Pirmos instancijos teismo posėdyje apklausiamas liudytoju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas A. A. nurodė, kad nagrinėjamu atveju jokių išsamių tyrimo veiksmų neatliko, įvykio vietos neapžiūrėjo, tarnybinio pranešimo ir/ar įvykio vietos apžiūros protokolo nesurašė, duomenų dėl V. M. žemės sklypo teisinio reglamentavimo neužsiklausė ir duomenų iš valstybinio registro apie žemės sklypą, kuriame gali būti įvykdytas administracinis nusižengimas, nerinko, teismo sprendimo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones neišsireikalavo ir jo nenagrinėjo. Tačiau institucijai, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus (ANK 569 straipsnio 2 dalis), negali savo pareigos perkelti kitiems (nei nukentėjusiajam, nei bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui). Pirmos instancijos teismas, išsikvietęs ir liudytoju apklausęs policijos pareigūną A. A. bei nustatęs, kad tyrimas dėl V. M. pareiškimo neatliktas, įrodymai nesurinkti, pažeisdamas ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodinėjimo naštą siekė perkelti pareiškėjui. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju teismas turėjo pareigą grąžinti bylą institucijai išsamaus tyrimo atlikimui, reikiamų įrodymų surinkimui ir laikantis teisės aktų įforminimui, kadangi be liudytojų apklausos buvo būtinybė atlikti ir procesiškai įforminti įvykio vietos apžiūrą, išsireikalauti iš policijos papildomą medžiagą apie galimai padarytų administracinių nusižengimų V. M. atžvilgiu tyrimo medžiagą, kurios pagrindu būtų galima priimti pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus viršininkas M. L. prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Apeliaciniame skunde keliamas administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo V. Š. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, padarymo pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. S. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl V. Š. nekaltumo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Apelianto teigimu, V. Š., nebūdamas servituto turėtoju, savavališkai, be V. M. leidimo, pastatė savo automobilį V. M. priklausančiame sklype, taip trukdydamas V. M. naudotis savo turtu, todėl išsamiai neištyrus ir tinkamai neįvertinus V. M. 2020 m. birželio 4 d. pranešime nurodytų aplinkybių, nesurinkus reikiamų įrodymų, nepagrįstai nepradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį V. Š. atžvilgiu. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą pagal V. M. pareiškime nurodytas aplinkybes išsamaus tyrimo atlikimui ir reikiamų įrodymų surinkimui.

9. ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

10. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

11. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

12. Apeliacinės instancijos teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. A., tiek su apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo nagrinėjamoje situacijoje, ir konstatuoja, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. A. 2020 m. liepos 30 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena V. Š. atžvilgiu nutraukta (nepradėta) pagrįstai. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą, kaip prašoma apeliaciniu skundu, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes bei ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius, teisinio pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. S. apeliaciniame skunde naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, apygardos teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

13. ANK 518 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, tai yra jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ANK 8 straipsnis). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, tai yra įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Š. be V. M. leidimo pastatė savo automobilį V. M. priklausančiame sklype – gatvėje. Šias aplinkybes apklausiamas 2020 m. birželio 12 d. ir apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino ir pats V. M. (1 t., b. l. 44, 45, medžiaga (duomenys neskelbtini), b. l. 3, 4 ), nurodydamas, kad vieną ar du kartus buvo sustojęs gatvėje prie savo namų, toje gatvėje nėra jokio draudžiamojo statyti automobilius ženklo, tuo metu ten nebuvo atliekami jokie darbai, jis nežinojo, kad negali ten statyti automobilio, kai policijos pareigūnas jam paaiškino, kad jis negali statyti savo automobilio V. M. priklausančiame sklype, jis ten niekada nebestato savo automobilio ir kaimynus įspėjo, kad nestatytų savo automobilių. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tokie V. Š. veiksmai iš esmės atitinka savavaldžiavimo sudėties požymius, įtvirtintus ANK 518 straipsnyje, tačiau su tokiais apeliacinio skundo motyvais, įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vis tik nesutiktina.

15. Apygardos teismas pritaria skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodytiems argumentams, kad ne visi veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-451/2011). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 0,0813 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. M.. Šalia šio sklypo yra V. Š. priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (12 b. l.). Iš apygardos teismui pateiktos bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui V. M., MB „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, tarp jų ir V. Š., dėl kelio servituto nustatymo. Šioje byloje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovai V. M. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigoti pašalinti įrengtą kliūtį – atidaryti kelio užtvarą, įrengtą žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), taip bet kokiems asmenims ir tarnyboms netrukdant patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į žemės sklypus, į kuriuos galima patekti per nurodytą žemės sklypą, iki teismo sprendimo priėmimo. Šia nutartimi taip pat taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovas V. M. įpareigotas nerengti kelio užtvarų ir neuždaryti kelio atkarpos minėtame žemės sklype, taip bet kokiems asmenims ir tarnyboms netrukdant patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į žemės sklypus, į kuriuos galima patekti per nurodytą žemės sklypą, iki teismo sprendimo priėmimo (24, 25 b. l.). Remiantis minėtais duomenimis konstatuotina, kad V. Š. turi teisę naudotis minėtu V. M. priklausančiu žemės sklypu, norėdamas patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į savo žemės sklypą, todėl, manydamas, jog V. Š. neteisėtai naudojasi jo nuosavybe, V. M., siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. Š. veika pasireiškė tyčia, nes jis, žinodamas apie kitam asmeniui priklausantį žemės sklypą ir jo ribas, turėdamas nekliudomą galimybę patekti į savo žemės valdą ir ja nevaržomai naudotis, sąmoningai parkavo savo automobilius, tikėdamasis, kad nekils esminės žalos V. M. turtinėms teisėms. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išdėstytus duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog V. Š. turėjo tyčią V. M. nuosavybės teise priklausančio turto atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu. Be to, pažymėtina ir tai, jog V. M., radęs jam priklausančiame žemės sklype stovintį V. Š. automobilį, netgi nebandė pats kreiptis į V. Š. ir aiškintis situacijos, klausti, kodėl jis taip pasielgė. Jis nieko nesiaiškinęs kreipėsi į policiją, todėl ir pats negali tiksliai žinoti, kodėl V. Š. buvo pastatęs automobilį jam priklausančiame žemės sklype ir ar tai padarė tyčia, tai yra tik V. M. spėliojimai ir nuomonė, kuri, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta civilinės bylos nagrinėjimas dėl kelio servituto nustatymo, gali būti paveikta emocijų ir neobjektyvi. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, 2020 m. birželio 26 d. apklausiamas V. M. aiškiai nurodė, kad tol, kol gretimų žemės sklypų savininkai ir gyventojai nėra įspėti dėl atsakomybės už automobilių statymą jam priklausančioje žemėje, jo teises pažeidžiančių asmenų atžvilgiu prašo netaikyti administracinių nuobaudų (medžiaga (duomenys neskelbtini), b. l. 5). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo V. M. siekis šiuo metu patraukti V. Š. administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo V. Š. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo.

17. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog dėl savavališko transporto priemonės V. M. priklausančiame žemės sklype statymo, buvo gadinamas jo minkštasis gruntas, kuriame turi augti žolė ir kiti želdiniai. Tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog žemės sklypo gruntas nagrinėjamu atveju buvo apgadintas būtent aktyviais V. M. veiksmais. Duomenų apie minimo žemės sklypo gruntą iki byloje nagrinėjamo įvykio administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Net ir manant priešingai, tai yra sprendžiant, jog sklypo gruntas buvo apgadintas aktyviais V. Š. veiksmais, šios aplinkybės ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo inkriminavimui nepakanka. Tokiu atveju galbūt galėtų būti sprendžiamas tik asmens atsakomybės pagal ANK 115 straipsnį (Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) klausimas.

5. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. A. 2020 m. liepos 30 d. nutarimu teisingai taikytos ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatos ir pagrįstai administracinio nusižengimo teisena pagal 2020 m. birželio 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautą V. M. pranešimą pagal ANK 518 straipsnį V. Š. atžvilgiu nutraukta (nepradėta). Abejoti tokiu procesiniu sprendimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apylinkės teismas, objektyviai ir išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, sutiko su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. A. 2020 m. liepos 30 d. nutarime padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo V. Š. veiksmuose, todėl tenkinti pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. apeliacinį skundą, naikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą pagal V. M. pareiškime nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas