Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-02-25 · Administracinė byla Nr. A-662-463-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-25
Bylos Nr.
A-662-463-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01549-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Romanas Klišauskas
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
Pareiškėjas
I. T.
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-463/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01549-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas I. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu (b. l. 1-2) į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės (toliau – Vilniaus rinktinė, atsakovas) 2012 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. TE-145 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Nurodė, jog Įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda (pastaba) skirta už Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-706, 235, 237.7, 237.9 punktų, VSAT Vilniaus rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 8-356 patvirtintos pareigybės aprašymo 8.8 punkto bei VSAT vado 2011 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 4-520 „Dėl asmenų ir transporto priemonių, kuriems reikia atlikti papildomą tikrinimą, duomenų tvarkymo VSAT IS tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13 punkto reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjas yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) narys, todėl atsakovas privalėjo gauti šios profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą, o toks sutikimas nebuvo duotas. Apie savo atsisakymo motyvus neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinė sąjunga atsakovą informavo 2012 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 79, dėl kurio panaikinimo VSAT Vilniaus rinktinė į teismą nesikreipė. Nuobauda paskirta negavus Profesinės sąjungos sutikimo, todėl negali būti laikoma teisėta.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė atsiliepimu (b. l. 10-13) į pareiškėjo skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pagal Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 26 punktą, 2012 m. balandžio 5 d. Profesinei sąjungai (el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 4 d. raštas Nr. (21/20)-12-1365 „Dėl sutikimo skirti nuobaudą I. T.“. Taip pat atskiru elektroniniu laišku tuo pačiu adresu buvo išsiųsta VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-22 (toliau – ir Išvada) kopija. Profesinei sąjungai iki 2012 m. balandžio 18 d. (t. y. per 14 dienų) nepateikus atsakymo dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujantis Tvarkos nuostatomis, manė, kad Profesinė sąjunga neprieštaravo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. T., todėl vadovaujantis Tvarkos nustatytu terminu, VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. TE-145 I. T. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Taip pat nurodė, kad 2012 m. balandžio 19 d. Profesinės sąjungos atstovų pasiteiravus, kodėl jie nepateikė informacijos dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą I. T., buvo gautas atsakymas, kad VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (21/20)-12-1365 minėta profesinė sąjunga nėra gavusi, šiuo elektroniniu paštu gauta tik 2012 m. balandžio 5 d. siųsta tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-22 kopija, todėl Profesinės sąjungos prašymu, 2012 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu jai pakartotinai pateikta informacija dėl pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą minėtos profesinės sąjungos nariui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino VSAT Vilniaus rinktinės Įsakymą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Statuto 43 straipsnio 4 punktą, aptarė byloje nustatytas aplinkybes ir nustatė, kad pareiškėjas I. T. nuo 2007 m. sausio 31 d. yra Profesinės sąjungos narys, todėl VSAT Vilniaus rinktinė 2012 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (21/20)-12-1365 (b. l. 72) kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti nuobaudą I. T., esant jo veikoje nustatytam nusižengimui pagal atliktą tarnybinio patikrinimo išvadą. Atsakovas nurodė, kad paskyrė nuobaudą 2012 m. gegužės 2 d., negavęs Profesinės sąjungos atsakymo. Tiek VSAT Vilniaus rinktinės 2012 m. balandžio 4 d. raštas Nr. (21/20)-12-1365 dėl sutikimo skirti nuobaudą, tiek VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2012 m. balandžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-22 „Dėl gauto Lietuvos Respublikos piliečio T. Ž. skundo“ išsiųsta elektroniniu paštu 2012 m. balandžio 5 d., tai patvirtina byloje esantis išrašas (b. l. 74). Teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad raštas dėl sutikimo skirti nuobaudą Profesinėje sąjungoje gautas 2012 m. balandžio 19 d. (b. l. 85). Profesinė sąjunga 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 70 kreipėsi į VSAT Vilniaus rinktinės vadą su prašymu pateikti įrodymus, kuriais darbdavys grindžia savo prašymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. T. (b. l. 87), t. y. darbdavys nežinojo, kada jo raštas buvo gautas, bet žinojo, kad jo prašymas yra nagrinėjamas. Teismas nustatė, kad 2012 m. balandžio 26 d. Profesinė sąjunga raštu Nr. 79 kreipėsi į VSAT Vilniaus rinktinės vadą, nesutikdama dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. T., nes laikėsi nuomonės, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neteisingai – yra praleistas tarnybinio patikrinimo terminas, tyrimas buvo pradėtas 2012 m. sausio 16 d., o baigtas tik 2012 m. balandžio 3 d. Šis nesutikimas išsiųstas paštu 2012 m. balandžio 27 d. ir VSAT Vilniaus rinktinėje gautas 2012 m. gegužės 2 d. Todėl nuobaudos skyrimo dieną atsakovas buvo gavęs atsakymą ir žinojo, jog Profesinė sąjunga nesutinka, kad būtų skiriama nuobauda pareiškėjui. Kaip jau buvo minėta, Statutas numato, kad, prieš skiriant nuobaudą profsąjungos nariui, turi būti gautas profesinės sąjungos sutikimas. Nustatyta, kad atsakovas tokio sutikimo negavo, todėl nuobauda negalėjo būti skiriama.

III.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė apeliaciniu skundu (b. l. 100-106) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai įsigilino į faktines aplinkybes ir netinkamai įvertino atsakovo VSAT Vilniaus rinktinės atsiliepime išdėstytus argumentus bei teisminio nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Remiasi Tvarkos 26 punktu. Pakartoja, jog 2012 m. balandžio 5 d. Profesinei sąjungai buvo išsiųstas Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 4 d. raštas Nr. (21/20)-12-1365 „Dėl sutikimo skirti nuobaudą I. T.“ ir iškart po to elektroniniu laišku tuo pačiu adresu buvo išsiųsta tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-22 kopija. Pabrėžia, kad tokia informacijos pateikimo ir susirašinėjimo su institucijomis (tarp jų ir su profesinėmis sąjungomis bei kitomis asocijuotomis struktūromis) procedūra ir susiklosčiusi praktika yra nuolatinė ir reguliari, todėl Profesinei sąjungai iki 2012 m. balandžio 18 d. (t. y. per 14 dienų) nepateikus atsakymo dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą laikyta, kad Profesinė sąjunga neprieštarauja dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. T..

Akcentuoja, kad VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus specialistė, siekdama nustatyta tvarka pateikti ankščiau minėtų VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (21/20)-12-1365 ir Išvados elektronines versijas profesinės sąjungos renkamajam organui, 2012 m. balandžio 3 d. telefonu kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu patikslinti elektroninio pašto adresą, kuriuo turi būti pateikti minėti dokumentai, ir informavo, kad artimiausiu metu šiuos dokumentus pateiks elektroniniu paštu susipažinimui ir Profesinės sąjungos renkamojo organo nuomonės šiuo klausimu gavimui. Atkreipia dėmesį, jog apie pareiškėjui skiriamą tarnybinę nuobaudą jam tapo žinoma iškart pabaigus minėtą tarnybinį patikrinimą, todėl jo teiginiai, kad apie tarnybinio patikrinimo rezultatus ir paskirtą nuobaudą jis sužinojo tik 2012 m. balandžio 19 d., neatitinka tikrovės. Dėl tos pačios priežasties Profesinės sąjungos tvirtinimas, kad apie I. T. skirtą tarnybinę nuobaudą Profesinė sąjunga sužinojo tik 2012 m. balandžio 19 d., yra nekorektiški.

Pabrėžia, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino, kad 2012 m. balandžio 5 d. Profesinėje sąjungoje elektroniniu paštu buvo gauta 2012 m. balandžio 3 d. VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-22 „Dėl gauto Lietuvos Respublikos piliečio T. Ž. skundo“, tačiau Profesinės sąjungos vadovybė nesiėmė jokių veiksmų šiuo klausimu ir pagal savo kompetenciją nesvarstė pateiktos išvados, todėl per nustatytą 14 d. terminą atsakymo VSAT Vilniaus rinktinei nepateikė. Tik 2012 m. balandžio 19 d., t. y. pasibaigus profesinės sąjungos renkamojo organo išvados pateikimo minėtu klausimu terminui, VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnei pasiteiravus Profesinės sąjungos atstovų, kodėl jie nepateikė informacijos dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą I. T., Profesinės sąjungos atstovai nurodė, kad Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (21/20)-12-1365 Profesinė sąjunga nėra gavusi, o šiuo elektroniniu paštu gauta tik 2012 m. balandžio 5 d. siųsta tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-22 kopija. Teigia, kad VSAT Vilniaus rinktinė, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą nustatyta tvarka kreipėsi į Profesinę sąjungą sutikimo ir tik nustatytu terminu negavusi atsakymo, Įsakymu skyrė tarnybinę nuobaudą šios profesinės sąjungos nariui I. T..

Žemesnės instancijos teismas

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, taip pat 2006 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2008 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1751/2008 ir pažymi, jog profesinės sąjungos renkamas organas, atsisakydamas duoti sutikimą patraukti tarnybinėn atsakomybėn profesinės sąjungos narį, neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) analizuoti ir vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Nurodo Statuto 43 straipsnio 4 dalį, 26 straipsnio 8 dalį, 43 straipsnio 4 dalį, 26 straipsnio 11 punktą. Pažymi, kad Profesinės sąjungos vadovybė nekartą analogiškomis aplinkybėmis atsisakė duoti sutikimus skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariams, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino nepagrįstais ir šios profesinės sąjungos apeliacinius skundus atmetė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1792/2012 ir pan.). Atkreipia dėmesį, jog tik nustatytu terminu negavus atsakymo, per teisės aktų nustatytą terminą (t. y. praėjus ne daugiau kaip 30 dienų) VSAT Vilniaus rinktinės vadas 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. TE-145 Profesinės sąjungos nariui I. T. skyrė tarnybinę nuobaudą. Pažymi, jog pasibaigus nustatytam 14 dienų terminui ir paprašiusi pakartoti ankščiau minėtų dokumentų persiuntimą elektroniniu paštu, Profesinė sąjunga savavališkai pradėjo skaičiuoti apskundimo terminą nuo pakartotinio informacijos pateikimo dienos, o šiam terminui praėjus, priėmė nepagristą, teisės aktų nuostatas pažeidžiantį sprendimą nesutikti su I. T. skirta nuobauda.

Atsiliepimas

Pareiškėjas I. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 110-111) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Nurodo, kad, pareiškėjo žiniomis, sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos renkamasis organas – komitetas, nedavė ir apie atsisakymo motyvus neduoti išankstinio sutikimo skirti jam tarnybinę nuobaudą atsakovą informavo 2012 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 79, dėl kurio panaikinimo VSAT Vilniaus rinktinė į teismą nesikreipė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą patenkinti jo skundą, atsižvelgė į visas aplinkybes, išsamiai išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą ir pateiktus kitus įrodymus teismo posėdžio metu, priėmė objektyvų ir teisiškai pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 2012 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. TE-145, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pirmosios instancijos teismas panaikino VSAT Vilniaus rinktinės Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta pastaba, kadangi atsakovas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui paskyrė negavęs Profesinės sąjungos sutikimo.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir, be kita ko, teigia, jog Profesinė sąjunga savo atsakymą dėl pareiškėjui skirtinos tarnybinės nuobaudos pateikė pasibaigus Tvarkos 26 punkte numatytam 14 dienų terminui. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat išdėsto argumentus, kuriais siekia atskleisti Profesinės sąjungos nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui neteisėtumą ir nepagrįstumą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Profesinės sąjungos nesutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šis klausimas nespręstinas.

Statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, jog profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Ši Statuto norma apibrėžia profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas sprendžiant statutinės įstaigos vadovo kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys.

Statuto 26 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 26 punkte nustatyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.

Nagrinėjamoje byloje tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. TE-145 „Dėl nuobaudos skyrimo I. T.“. Kaip matyti iš Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2007 m. sausio 31 d. komiteto posėdžio protokolo Nr. 2 (b. l. 5), pareiškėjas yra Profesinės sąjungos narys. Byloje esantis išrašas (b. l. 74) patvirtina, jog VSAT Vilniaus rinktinės 2012 m. balandžio 4 d. raštas Nr. (21/20)-12-1365 dėl sutikimo skirti nuobaudą ir VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2012 m. balandžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-22 „Dėl gauto Lietuvos Respublikos piliečio T. Ž. skundo“ išsiųsta elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) 2012 m. balandžio 5 d. Tačiau Profesinėje sąjungoje VSAT Vilniaus rinktinės raštas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą I. T. gautas tik 2012 m. balandžio 19 d. (b. l. 85), atsakovui pakartotinai išsiuntus informaciją. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Profesinė sąjunga, 2012 m. balandžio 19 d. gavusi atsakovo raštą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 70 kreipėsi į VSAT Vilniaus rinktinės vadą su prašymu pateikti įrodymus, kuriais darbdavys grindžia savo prašymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. T. (b. l. 87). Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad darbdavys nežinojo, kada jo raštas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą buvo gautas, tačiau žinojo, jog jo prašymas Profesinėje sąjungoje yra nagrinėjamas. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad Profesinė sąjunga apie tai, jog ji turi išreikšti savo nuomonę dėl pareiškėjui skiriamos tarnybinės nuobaudos buvo informuota anksčiau negu 2012 m. balandžio 19 d., kai gavo pakartotinai išsiųstą atsakovo raštą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Įvertinus tai, jog Profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą išsiųstas 2012 m. balandžio 27 d., laikytina, jog 14 dienų terminas nuspręsti, ar patenkinamas prašymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, nėra praleistas.

Atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktuose nėra numatyta, kokia forma darbdavys turi kreiptis į profesinę sąjungą dėl sutikimo jos nariui skirti tarnybinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju atsakovo raštas skirti tarnybinę nuobaudą buvo siųstas elektroniniu paštu bei buvo pažymėta, jog originalas nebus siunčiamas. Nors apeliaciniame skunde atsakovas pažymi, jog tokio pobūdžio susirašinėjimo su institucijomis procedūra (elektroniniu paštu) yra susiklosčiusi ir reguliari, tačiau Profesinė sąjunga 2012 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 70, be to, jog nurodė, kad rašto dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą anksčiau nei elektroniniu paštu, nei faksu ar paštu nėra gavę, taip pat kėlė klausimą, kodėl rašte buvo nurodyta, jog originalas nebus siunčiamas. Taigi negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog 2012 m. balandžio 5 d. išsiuntus Profesinei sąjungai VSAT Vilniaus rinktinės 2012 m. balandžio 4 d. raštą Nr. (21/20)-12-1365 dėl sutikimo skirti nuobaudą buvo pasirinktas tinkamas jo pateikimo būdas bei kad tokia susirašinėjimo praktika tarp atsakovo ir Profesinės sąjungos yra įprasta.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde atsakovas išdėsto, jog 2012 m. balandžio 3 d. specialistė telefonu kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu patikslinti elektroninio pašto adresą, kuriuo turi būti pateikti dokumentai, ir informavo, kad artimiausiu metu šiuos dokumentus pateiks elektroniniu paštu susipažinimui ir Profesinės sąjungos renkamojo organo nuomonės šiuo klausimu gavimui. Atkreiptinas dėmesys, jog šių aplinkybių atsakovas pirmosios instancijos teismui nenurodė, kaip ir nepateikė Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto (b. l. 107), kuriame pateikta skambučių išklotinė.

Procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu, šalims suteikiamos vienodos galimybės procese. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo teisės normų (ABTĮ 53 str. 3 d., 130 str. 5 d., 138 str. 2 ir 3 d.) analizės pagrindu darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota to teismo sprendimu. Kitoks anksčiau minėtų teisės normų aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinio netikrumo ir neaiškumo būseną, nes ji negalėtų būti tikra, jog kita šalis nepateiks jai siurprizo, pakeisdama savo skundo (prašymo) pagrindą, nurodydama naujas aplinkybes, ir tokiu būdų iš esmės paneigtų pirmosios instancijos teismo proceso prasmę. Proceso šalių pareiga elgtis sąžiningai iš esmės nesuderinama su faktinio pagrindo keitimu (papildymu), kai tai nemotyvuotai ir nepagrįstai daroma tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinė byla Nr. A556-747-2007). Pažymėtina, jog procesinė teisė teikti įrodymus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra ribojama. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog prieš siunčiant raštą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą ir Išvadą specialistė telefonu kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu patikslinti elektroninio pašto adresą, ir kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys su skambučių išklotine galėjo būti pateikti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme. Priežasčių, kodėl šių aplinkybių nenurodė bei įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui, atsakovas nenurodė, todėl dėl naujų atsakovo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių ir pateikiamų įrodymų teisėjų kolegija detaliau nepasisakys ir jų nevertins.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Profesinė sąjunga 2012 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 79 išreiškė nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą I. T. (b. l. 86) ir šis nesutikimas, išsiųstas paštu 2012 m. balandžio 27 d., VSAT Vilniaus rinktinėje buvo gautas 2012 m. gegužės 2 d. (b. l. 88), t. y. Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui priėmimo dieną. Taigi darytina išvada, jog atsakovas Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui priėmė negavęs išankstinio Profesinės sąjungos sutikimo, o priešingai, gavęs Profesinės sąjungos nesutikimą, kurio teisės aktų numatyta tvarka neginčijo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką, todėl šis Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, yra neteisėtas, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį panaikino. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasRomanas KlišauskasSkirgailė Žalimienė