- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-23
- Bylos Nr.
- e2-10522-1157/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06032-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- H. T.-M.
- Atsakovas
- N. D. T.-M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. T.-M. ieškinį atsakovui N. D. T.-M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė H. T.-M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui N. D. T.-M. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei išspręsti susijusius klausimus.
2. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) santuoką įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog gyvenant kartu išryškėjo charakterių bei požiūrių į gyvenimo vertybes skirtumai, dingo santarvės ir tarpusavio supratimas. Ieškovės teigimu, skyriumi gyvena kelis metus. Santuoka faktiškai iširo dėl skirtingos pasaulėžiūros, gyvenimo būdo bei supratimo, lojalumo ir pasitikėjimo tarp šalių nebuvimo. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnamečių vaikų neturi. Nurodė, jog skyrium gyvena kelis metus. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė iniciavo privalomąją mediaciją, ir nors šalys buvo sutarusios santuoką nutraukti bendru sutikimu, atsakovas parengtų dokumentų nepasirašė, nenurodė savo gyvenamosios vietos.
3. Ieškinyje nurodoma, jog šalys neturi jokio dalinamo turto, taip pat neturi kreditorinių įsipareigojimų.
4. Procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti 2023 m. gegužės 18 d. ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau asmeniškai procesinių dokumentų įteikti nepavyko (dokumentai įteikti į bylą neįtrauktam asmeniui, 2023 m. gegužės 23 DOK-83758). Procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti 2023 m. birželio 30 d. ieškovės nurodytu elektroniniu paštu, tačiau atsakovo patvirtinimas dėl procesinių dokumentų įteikimo nebuvo gautas. Visgi iš byloje esančių ieškovės atstovės bei atsakovo elektroninių laiškų kopijų, matyti, jog atsakovas yra informuotas apie vykstantį teisminį procesą. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. rugsėjo 13 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismo nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė ieškinį palaiko. Ieškovės atstovė pakartojo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.
6. Ieškovė teismo posėdžiuose nedalyvavo.
7. Atsakovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašymų atidėti teismo posėdžių nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
8. Byloje nustatyta, kad ieškovė H. T.-M. ir N. D. T.-M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) santuoką įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
9. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodama tuo, jog skyriumi su atsakovu gyvena jau kelis metus, taip pat dėl išryškėjusių charakterio bei požiūrių į gyvenimo vertybes skirtumų. Ieškovė prašo, jog santuoka būtų nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
10. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).
11. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl šalių, kaip sutuoktinių, pareigų nesilaikymo bei santuokinio gyvenimo nesusiklostymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
13. Ieškovės prašymu, šalims neturint bendrų vaikų bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – „T.-M.“, o atsakovui paliekama jo pavardė – „T.-M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
14. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.
Dėl nepilnamečių vaikų
15. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
16. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).
17. Iš byloje esančių 2022 m. gruodžio 2 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bei 2022 m. gruodžio 2 d. VĮ „Regitra“ pažymų nustatyta, jog tiek H. T.-M., tiek N. D. T.-M. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, neįregistruotos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruoto turto, kuris būtų dalinamas santuokos nutraukimo byloje, neturi.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
18. Ieškovė nurodė, jog šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi. Byloje taip pat nėra duomenų apie šalių bendrus ir / ar asmeninius kreditorinius įsipareigojimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
20. Duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas ieškovė bei jos atstovė nepateikė (CPK 98 straipsnis 1 dalis).
21. Byloje nustatyta, jog ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio, tačiau ieškovė ieškiniu neprašo priteisti žyminio mokesčio iš atsakovo.
22. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė bei jos atstovė nepateikė duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas, taip pat ieškiniu neprašo priteisti žyminio mokesčio iš atsakovo, ieškovės patirtos bylinėjimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
23. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės H. T.-M. ieškinį tenkinti.
Ieškovės H. T.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. D. T.-M., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo H. T.-M. palikti santuokinę pavardę „T.-M.“, N. D. T.-M. – pavardę „T.-M.“.
Priteisti iš atsakovo N. D. T.-M., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.