Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Alimos Petruškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas:

1) 2006-12-11 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. (BK 75str.);

2) 2007-12-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėn.; bausmes subendrinus paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn. (BK 64 str. 3 d.); 2009-02-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lyginai neatlikus 4 mėn. 6 d. bausmės; 2009-07-09 išbrauktas iš įskaitos pataisos inspekcijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

2012 m. lapkričio 3 d. apie 22 val. 30 min., prie namo, esančio Kaune, Birželio 23-osios g. 8, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, matant kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, sudavė ne mažiau penkių smūgių kumščiu A. S. į dešinę veido pusę bei spyrė ne mažiau dviejų kartų į nugaros sritį tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajam A. S. sveikatą dėl odos nubrozdinimo kaktoje, nosies nugarėlėje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame dilbyje, viršutinių pirmų ir viršutinio antro dešinio dantų vainikų nuskėlimų, - t. y. padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo kaltę, įvykdžius nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 34-35, 42), taip pat įrodo: nukentėjusiojo A. S. parodymai (b. l. 2, 8-9, 11, 14), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 4-6), asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolai (b. l. 10, 28-30), dokumento pateikimo ir apžiūros protokolas (b. l. 12, 13), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados (b. l. 18-20) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

BK 284 str. 1 d. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Prokurorė apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešė nukentėjusiajam (b. l. 77). Duomenų, kad nukentėjusysis būtų pasinaudojęs teise tokį prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra.

Kaltinamasis su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu sutinka (b. l. 80).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 418 str. 1 d.).

Už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., gali būti paskirta bausmė - bauda iki 500 MGL dydžio (BK 10 str., 12 str., 47 str. 3 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294, Nr. 149-6013) 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 130 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nesunkus nusikaltimas, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis teistas du kartus, teistumai išnykę, jo atžvilgiu galioja administracinės nuobaudos, kurios nėra įvykdytos (b. l. 63-66; ATPK 36 str.); teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sutinka su prokurorės kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, nes ji atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir skirti bausmę – baudą 10 MGL dydžio (1300 Lt).

Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti - baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad nuteistasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.