Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-783-508/2011

2011 m. gruodžio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, nuteistajam M. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2011-04-03 iki 2011-04-04.

Iš M. R. E. P. naudai priteista 97,98 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. nuteistas už tai, kad išžagino ir seksualiai prievartavo E. P., t.y. 2011 m. balandžio 3 d. apie 04:00 val. ant šaligatvio prie negyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lytinio ir seksualinio santykiavimo tikslu, panaudodamas fizinį smurtą – sugriebęs E. P. už rankų ir jas laikydamas viena ranka, kita ranka numovęs jai džinsus, E. P. šaukiantis pagalbos, uždengęs ranka jai burną, bei grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą- grasinančiu tonu liepdamas nesipriešinti, savo elgesiu ir kalbomis leisdamas suprasti, kad priešingu atveju jos atžvilgiu tuoj pat bus panaudotas fizinis smurtas, pareikalaudamas atsiklaupti ir pasilenkti, jėga nusmaukęs kelnaites, tokiu būdu palauždamas E. P. valią, lytiškai santykiavo su E. P. prieš jos valią, t.y. išžagino, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasinaudodamas prieš tai panaudotu fiziniu smurtu ir grasinimu, įvedė savo lytinį organą- varpą E. P. į išeinamąją angą, tokiu būdu tenkindamas savo lytinę aistrą prieš E. P. valią analiniu būdu, tuo padarydamas išangės nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad nuteistojo M. R. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus pagal LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d.

Pagal LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Apeliaciniame skunde pripažįstama, jog M. R. lytiškai santykiavo su E. P., tik neigiamas smurto naudojimas prieš E. P., tačiau versija, jog neva nukentėjusioji E. P. su M. R. lytiškai santykiavo gera valia be jokio smurto panaudojimo, yra visiškai paneigta nukentėjusiosios E. P. parodymais ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Apeliaciniame skunde abejojant nukentėjusiosios parodymų teisingumu, užsimenama, kad įvykio naktį pati nukentėjusioji vartojo alkoholį, todėl galėjo neadekvačiai vertinti kaltinamojo veiksmus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto samprotavimais. Pastebėtina, kad ir pats nuteistasis buvo neblaivus bei tai įtakojo nusikalstamus veiksmus. Tiek nukentėjusiajai, tiek nuteistajam nustatytas panašus girtumo laipsnis.

Vertinant nukentėjusiosios parodymus pastebėtina, kad E. P., duodama parodymus, viso proceso metu nuosekliai pasakojo esmines įvykio aplinkybes, todėl aplinkybė, jog įvykio naktį ji vartojo alkoholio nesuteikia pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu. Nukentėjusioji E. P. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme išsamiai ir nuosekliai paaiškino, kad prieš išlipdama iš automobilio prie savo namų pasigedo savo mobilaus ryšio telefono. Suprato, kad telefoną galėjo paimti M. R.. Paskambinus iš K. K. telefono M. R., šis liepė jai ateiti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nuėjus prie nurodyto namo, prie pagrindinio įėjimo į namą susitiko su M. R., kuris pasakė, kad atiduos telefoną, po to kai ji su juo pasimylės. Tačiau ji atsisakė su juo lytiškai santykiauti ir reikalavo grąžinti telefoną. Patvirtino, kad pasakė kaltinamajam, kad draugai taip nesielgia. Po jos tokių žodžių M. R. ją iš už nugaros apkabino, viena ranka laikė jos abi rankas, o jai pradėjus muistytis, rankas dar stipriau suspaudė, o kita ranka atsegė džinsų sagą ir movė džinsus žemyn. Kadangi M. R. pasakė, kad jis neparūkė žolės, ir jam sukasi „šratai“, „čiuožia stogas“, ji bijojo, kad dėl to jo elgesys gali būti neprognozuojamas, ji gali būti sumušta. Taip pat ir pati vieta jai kėlė nerimą ir baimę, kadangi tai buvo prie negyvenamo namo, toli nuo gyvenamųjų namų, nakties metas, nesitikėjo, kad kas gali ateiti į pagalbą. Bijojo šauktis pagalbos ir stipriau priešintis, kadangi bijojo išprovokuoti M. R. pyktį ir agresiją, o taip pat dėl savo sveikatos, galbūt ir gyvybės. M. R. jai liepė lenktis, pasilenkus, numovė kelnaites, t.y. jas pasmaukė žemyn, ir įvedė savo lytinį organą jai į makštį. Santykiavo trumpai, po to M. R. įvedė savo lytinį organą jai į išeinamąją angą. Jai skaudėjo, ji pradėjo spiegti, M. R. toliau tęsė lytinį aktą į makštį. Baigęs santykiauti, M. R. liepė niekam nesakyti, kad santykiavo. Netikėti šiais nuosekliais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, jokių duomenų, kad nukentėjusioji turėtų kokių nors motyvų apkalbėti nuteistąjį, byloje nėra. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir jos parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l. 15-18), daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog ant E. P. džinsų klešnių priekinėje dalyje, kelio srityje matomos purvo dėmės, džinsų nugarinėje dalyje matosi baltos spalvos nubėgusio žemyn skysčio dėme, galimai biologinis pėdsakas (b.l. 22-25). Be to, nukentėjusioji iškart po to, kuomet nutolo nuo M. R. ir grįžo namo, kreipėsi į policiją.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis tik policijoje suprato, jog nukentėjusioji nenorėjo lytinių santykių, tačiau M. R. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, jog E. P. atėjus, jis prašė lytinių santykių, tačiau ji nesutiko. Iš to seka, kad nukentėjusioji išreiškė nesutikimą lytiškai santykiauti. Aplinkybė, kad ji aktyviai nesipriešino, neleidžia daryti išvados, jog lytiniai santykiai buvo abipusiu sutarimu. Kiekvienas asmuo gana individualiai reaguoja į jam kilusią grėsmę, pavartojamą smurtą, todėl vien tai, jog nukentėjusioji E. P. aktyviai nesipriešino, ką patvirtina ir tai, jog ant jos kūno sužalojimų nerasta, nereiškia, jog ji sutiko lytiškai santykiauti su M. R.. Asmens nesutikimas dėl lytinių santykių gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Nukentėjusioji nurodė, kad nesutiko lytiškai santykiauti, tai pripažino ir pats nuteistasis. Nukentėjusioji parodė, kad muistėsi, tačiau aktyviai nesipriešino, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai teigė, jog bijojo M. R., kadangi buvo naktis, viskas vyko nuošalioje vietoje. Ji bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės, kadangi M. R. sakė, kad jam „čiuožia stogas“, nes neparūkė žolės. Taigi nukentėjusiosios jaučiama, priešingai nei bando įrodyti apeliantas, pagrįsta baimė, galėjo įtakoti jos nesipriešinimą M. R..

Kad nuteistasis ne tik išžagino nukentėjusiąją, bet ir tenkino savo lytinę aistrą prieš E. P. valią analiniu būdu, patvirtina specialisto išvada Nr. G227/11(09), kurioje nurodyta, kad E. P. konstatuotas išangės nubrozdinimas galėjo būti padarytas 2011-04-03 (b.l. 49-50).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. R. apylinkės teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu padarius LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme, galimai turėjo būti pripažintas būtinas gynėjo dalyvavimas. Atvejai, kada bylą nagrinėjant apylinkės teisme, būtinas gynėjo dalyvavimas numatyti LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas nebuvo būtinas. M. R. yra pilnametis. Ikiteisminio tyrimo metu jis gynėjo nepageidavo. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės, tame tarpe ir teisė pasinaudoti gynėjo paslaugomis. M. R. pats gynėjo nepasikvietė, neprašė, kad teismas jam skirtų gynėją. Nuteistasis nesiskundė, kad jam nesuprantamas kaltinimas, ar kad jam sunku pačiam gintis nuo pareikštų kaltinimų. Todėl nėra pagrindo manyti, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo pažeistos M. R. teisės į gynybą.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. R. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą atmesti.