- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-189-883/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-11-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-12649-1029/2018 pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktą į negyvenamąją patalpą - statinį su priklausiniais (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas R. J. nurodė, kad 1994 m. likviduojant Daugėlaičių žemės ūkio bendrovę pagal likvidacinės komisijos nutarimą pajininkams už 16700 litų buvo nutarta parduoti statinį (duomenys neskelbtini) su priklausiniais. Pajininkai įsigyti statinio nenorėjo, todėl susitarė su pareiškėju, kad jiems priklausančias statinio dalis jie paliks pareiškėjui, kuris jiems sumokės. Vadovaujantis pajininkų susirinkimo nutarimu ir pajininkų susitarimu, pareiškėjas gavo statinį. Pastatą įsigijo iš 10 pajininkų, jiems visiems iki 1995 m. spalio 1 d. sumokėjo pinigus. Pajininkai apie tai, kad pinigus gavo, pasirašė žiniaraštyje, išskyrus B. M., o B. K. atskirai pasirašė ant pakvitavimo. Nuo to laiko pareiškėjas visą laiką sandėliu naudojosi. Teigia, jog pareiškėjas yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai 23 metus jį valdo. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pareiškėjo nusipirktam statiniui (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į Valstybės įmonės registrų centro Šiaulių filialą dėl nuosavybės teisinės registracijos, tačiau sprendimu prašymas netenkintas, nes pareiškėjo surinkti ir pateikti archyviniai dokumentai sunkiai įskaitomi. Mano, jog pareiškėjui nelieka kitos galimybės kaip kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.
3. Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės įmonės Registrų centras, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis. Suinteresuoto asmens Radviliškio rajono savivaldybė nurodė, kad savivaldybė neturi jokių pretenzijų dėl šio statinio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai skundžiamu 2018-11-30 sprendimu pareiškėjo R. J. pareiškimą atmetė.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjo paaiškinimus, nustatė, kad grūdų sandėlis (duomenys neskelbtini) yra statinys, kuris atitinka CK 1.98 straipsnio 2 dalyje, 4.2 straipsnyje numatytus nekilnojamojo daikto požymius – daiktas susijęs su žeme, jo negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės. Teismas taip pat nustatė, kad S. T., atstovaujanti sandėlio bendrasavininkius, sandėlį, gautą už pajus, pardavė R. J., o R. J. įsipareigojo iki 1995-10-01 sumokėti sandėlio bendrasavininkiams 16700 Lt (1995 m. balandžio 18 d. susitarimas).
6. Teismas sprendė, kad ginčo statinį pareiškėjas įgijo pagal pirkimo-pardavimo sandorį (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sudarytą su Daugėlaičių žemės ūkio bendrovės pajininkais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pripažino, jog teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo jam reikalingas tam, kad jis galėtų teisiškai įregistruoti šiuos statinius viešajame registre, o ne tam, kad būtų pripažintas jų savininku.
7. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad pareiškėjas įgijo ginčo statinį ne įgyjamosios senaties būdu, o pagal sandorį, tačiau turimų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nepakanka šiam faktui įrodyti ir atlikti statinio teisinę registraciją, todėl pareiškimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Pareiškėjas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-11-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kurie buvo išdėstyti pareiškime, teigia, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos, suteikiančios teisę pareiškėjui įgyti ginčo pastatą pagal įgyjamąją senatį, pažymi, kad visišką atsiskaitymą su pajininkais patvirtina pareiškėjo paaiškinimai ir teisme apklaustų liudytojų parodymai. Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, todėl teismo sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą VĮ Turto bankas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų, savo sprendime nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
11. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs dėl Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamąją senatį – aiškinimo ir taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, apibendrindama ankstesnę kasacinio teismo praktiką, nurodė tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
12. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina ir byloje dalyvaujantys asmenys to neginčija, kad sandėlį Nr. 1, gautą už pajus, bendrasavininkiai pardavė pareiškėjui R. J. už 16 700 Lt. Taigi savo nuosavybės teisę į ginčo objektą pareiškėjas kildina iš pirkimo pardavimo sandorio, t. y. nuosavybės teisės įgijimą sieja su kitu CK 4.47 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu - pirkimo sandoriu. Jeigu pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į nurodytus statinius kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas.
13. Pareiškėjo R. J. nuosavybės teisė į nurodytą statinį nėra kvestionuojama kitų asmenų, jis pats pripažįsta, kad teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo jam reikalingas tam, kad galėtų teisiškai įregistruoti šį statinį viešajame registre, o ne tam, kad būtų pripažinti jo savininku. Tuo tarpu pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. rugsėjo 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).
14. Apibendrinęs aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įgijus nuosavybę pagal sandorį (nurodomą aplinkybę pareiškėjas įrodinėjo visos bylos nagrinėjimo eigoje), kitas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – įgyjamąja senatimi, negali būti taikomas ir nustatinėjamas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.