Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. T. (Ž.) atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-05-24 nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos I. T. (Ž.) prašymo dėl nekilnojamųjų daiktų teisinio statuso prašymo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su prašymu dėl nekilnojamojo daikto teisinio statuso nustatymo. Pareiškėja iš esmės prašė pripažinti neteisėtu nuosavybės teisių įgijimą į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), A. B. Ž. vardu ir pripažinti pareiškėją nurodyto nekilnojamojo turto daiktinių teisių turėtoja, panaikinti taikytą areštą ir hipoteką ir nustatyti nekilnojamųjų daiktų teisinį statusą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2017-05-24 nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą dėl nekilnojamųjų daiktų teisinio statuso ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 31 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad prašymas neteismingas Palangos miesto apylinkės teismui. Nustatyta, kad pareiškėjos prašymas pagal savo esmę yra dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, o nekilnojamojo daikto buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), dėl to daryta išvada, kad pareiškimas paduotas, pažeidžiant išimtinio teismingumo taisykles.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėja nurodo, kad prašymo pareiškimą lėmė civilinės skyrybų bylos pasekmės. Faktiniai dokumentiniai įrodymai nagrinėjami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne prašymo priėmimo stadijoje. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016‑02‑01 ir 2016‑12‑13 sprendimais konstatavo, kad ginčai dėl nekilnojamojo daikto teisinio statuso, nuosavybės teisių yra nagrinėjami bendros kompetencijos teisme, yra išnagrinėti Palangos miesto apylinkės teisme ir yra įsiteisėję. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo nėra nagrinėjami. Taip pat nurodo, kad nuosavybės teisių nustatymas nėra turtinis ginčas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareikštą prašymą, teisėtumo klausimas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jos prašymas dėl nekilnojamųjų daiktų teisinio statuso neteismingas Palangos miesto apylinkės teismui.Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Nustatyta, kad pareiškėja I. T. (Ž.) pareiškė prašymą dėl nekilnojamųjų daiktų teisinio statuso nustatymo. Pareiškėja procesiniame dokumente nurodo aplinkybes, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotos A. B. Ž.. Pareiškėja prašo pripažinti nuosavybės teisių į minėtu adresu esantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą bei žemės sklypą – įgijimą A. B. Ž. vardu neteisėtu ir pripažinti pareiškėją daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą turėtoja. Atsižvelgiant į pareiškėjos reikalavimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reiškiamas reikalavimas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą.Vadovaujantis CPK 31 straipsnio 1 dalimi, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Atsižvelgiant į pareiškėjos reikalavimų pobūdį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tokie ginčai, remiantis CPK 31 straipsnio 1 dalimi, nustatančia išimtinį teismingumą, nagrinėtini pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą, todėl pagrįstai pareiškėjos prašymą atsisakė priimti.Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas prašymo priėmimo stadijoje sprendė procesinio teisinio pobūdžio klausimą ir patikrino, ar procesinis dokumentas pareikštas pagal teismingumo taisykles. Nėra pagrindo konstatuoti, kad prašymo priėmimo stadijoje buvo nagrinėti ar vertinti įrodymai, kuriais grindžiamas prašymo pagrįstumas.Nustatyta, kad apeliantės nurodomi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-02-01 bei 2016-12-13 priimti sprendimai yra priimti administracinėse bylose nagrinėjant skundus dėl kitokio pobūdžio reikalavimų, t. y. dėl registro įrašų ir sprendimų panaikinimo. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat teisingai pažymėta, kad aplinkybė, jog kita civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių nagrinėjimo buvo perduota nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui, nepanaikina teismo pareigos patikrinti, ar teisė kreiptis į teismą konkrečiu atveju įgyvendinama laikantis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos ir nustatyti konkrečios civilinės bylos teismingumą.Atsisakydamas priimti pareiškimą teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjui reikia kreiptis, jeigu byla neteisminga tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Skundžiamoje nutartyje, atsižvelgiant į CPK 27 straipsnio 1 dalį ir duomenis apie ginčo turto vertę, nurodyta, kad pareiškėjos prašymas teismingas Klaipėdos apygardos teismui. Apeliantė teigia, kad nuosavybės teisių nustatymas nėra turtinis ginčas.Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015). Iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad pareiškėja prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškinio (prašymo) sumą ir pagal tai nurodė bylos rūšinį teismingumą Klaipėdos apygardos teismui.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, todėl klausimą išsprendė teisingai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2017-05-24 nutartį palikti nepakeistą.