Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. M., jo atstovui pagal įstatymą ir civiliniam atsakovui V. M., gynėjui advokatui Justinui Juozapui Stauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

2) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. 2018 m. liepos 25 d., apie 15 val., kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. G. ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos neprimena, bet tai galėjo būti 2018 m. liepos 25 d., apie 14–14.30 val. jis susitiko su L. Š. (su ja tuo metu buvo pora) ir jos drauge A., kurios pavardės nežino. L. Š. sugalvojo supažindinti A. su nukentėjusiuoju E. G., todėl išėjo su juo (nukentėjusiuoju) susitikti. Tądien jis nukentėjusįjį E. G. pamatė pirmą kartą, anksčiau jo nepažinojo. Vėliau jie visi keturi nuėjo prie suoliukų, esančių (duomenys neskelbtini), kur A. į mobiliojo ryšio telefoną žinutę parašė J. G., kuris kvietė susitikti prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties. Jie keturi – jis (kaltinamasis), nukentėjusysis E. G., L. Š. ir A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kur iš J. G. gavo žinutę apie pasikeitusią susitikimo vietą – susitikti reikėjo kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atėję į minėto namo kiemą susitiko E. L., vėliau atėjo J. G. su savo sutuoktine. Jiems susitikus, jie trise – jis (kaltinamasis), J. G. ir E. L. stovėjo atokiau nuo kitų ir kalbėjosi. Pokalbio metu jis pasakė J. G. ir E. L., kad anksčiau nukentėjusysis E. G. norėjo išprievartauti L. Š. (apie tai L. Š. jam buvo sakiusi anksčiau). E. L. pasiūlė apie tai pakalbėti su nukentėjusiuoju E. G., todėl jie priėjo prie nukentėjusiojo ir kalbėjo su juo. J. G. už tai pasiūlė nukentėjusiajam kelis variantus, iš jų – išvežti nukentėjusįjį į mišką arba sumušti jį. Nukentėjusysis E. G. iš pradžių tylėjo, po to prašė jų taip nekalbėti. Jiems kalbant su nukentėjusiuoju E. G., prie pastarojo priėjo A. ir ranka sudavė jam per veidą. Nuo suduoto smūgio nukentėjusiajam nukrito akiniai, kuriuos J. G. nuspyrė. Kai nukentėjusysis E. G. pasiėmė akinius ir pradėjo bėgti, jis (kaltinamasis) pasivijo nukentėjusįjį, pagriebė jam už marškinėlių rankovės, patempė į save, suplėšė marškinėlius ir sudavė 1 kartą kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Po suduoto smūgio nukentėjusysis E. G. bėgo nuo jo, o jis pasivijo nukentėjusįjį ir sudavė jam dar 2 smūgius kumščiu į veido sritį. Nuo smūgių nukentėjusysis nugriuvo, o jis (kaltinamasis) spyrė kojomis nugriuvusiam nukentėjusiajam E. G. 2–3 kartus į įvairias kūno vietas. Tada nukentėjusysis E. G. ėmė šauktis pagalbos, todėl jis atsitraukė nuo nukentėjusiojo, o nukentėjusysis pabėgo. Tuo metu, kai jis (kaltinamasis) smurtavo prieš nukentėjusįjį, E. L. ir J. G. nieko nedarė. Smurtaudamas prieš nukentėjusįjį suprato, kad suduodamas smūgius gali sukelti nukentėjusiajam E. G. skausmą, sužaloti jį ir to siekė. Po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo E. G.. Civilinius ieškinius pripažįsta visiškai, žalos niekam neatlygino. Jis ketina įsidarbinti ir atlyginti padarytą žalą. Jis gauna vaiko pinigus – 50 eurų per mėnesį, kitų savarankiškų pajamų ar savo turto jis neturi. Dėl pirmiau aptarto savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

2.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. G. patvirtino, kad kaltinamasis A. M. atsiprašė jo telefonu, per programą „Messenger“ ir jis atleido kaltinamajam. Sužalojimų pasekmes jis gydėsi ir juto 1–2 savaites. Taip pat įvykio metu jis nukentėjo emociškai – jis yra jautrus žmogus, todėl šiuo metu dėl šio įvykio jaučia nerimą, kai sutemoje reikia eiti kur nors, dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jam teko atšaukti savo gimtadienio šventę. Jo pateikti suplėšyti juodos spalvos marškinėliai jam nebereikalingi, juos galima sunaikinti.

2.3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėjas ir kiti proceso dalyviai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.4. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka išvardinti dokumentai: 1 tomas – protokolas-pareiškimas (7 b. l.), įvykio registracijos kortelė (12–15 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolas (16–17, 19 b. l.), nukentėjusiojo E. G. apklausų protokolai (24–26, 29–30 b. l.), nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju (39 b. l.), specialisto išvada (44 b. l.), civiliniai ieškiniai (45–47, 156–162 b. l.), nutarimai pripažinti civiliniais ieškovais (48, 167 b. l.), nutarimai įtraukti į bylą civiliniais atsakovais V. M. ir L. T. (50–51, 53–54, 169–170, 172–173 b. l.), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolai (56, 59–60, 62–64 b. l.), nutarimas dėl daiktų perdavimo saugoti ir daiktų perdavimo saugoti kvitas (66, 68 b. l.), nutarimas leisti atstovui pagal įstatymą A. G. dalyvauti procese (79–80 b. l.), liudytojos A. G. apklausos protokolas (84–85 b. l.), liudytojo J. G. apklausos protokolas (91–92 b. l.), liudytojos A. G. apklausos protokolas (98–99 b. l.), liudytojo E. L. apklausos protokolas (105–106 b. l.), liudytojos V. D. apklausos protokolas (111–112 b. l.), liudytojos L. Š. apklausos protokolas (123–125 b. l.), liudytojos A. S. apklausos protokolas (138–139 b. l.), nutarimas leisti įgaliotajam atstovui M. B. dalyvauti procese (164–165 b. l.), kaltinamojo A. M. apklausos protokolas (191 b. l.); 2 tomas – nutarimai leisti atstovams pagal įstatymą V. M. ir L. T. dalyvauti procese (9–10, 12–13 b. l.), kaltinamojo A. M. apklausų protokolai (17–18, 27 b. l.), nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (30–31 b. l.), kaltinamąjį A. M. charakterizuojanti medžiaga (33–38, 41–108, 111, 113–115, 118, 121, 124–127 b. l.).

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis, 91 straipsnis). Kaltinamasis A. M. padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose jis neregistruotas (2 t., 113, 118 b. l.). Pasak kaltinamojo, šiuo metu jis niekur nesimoko ir nedirba, jis registruotas Užimtumo tarnyboje. Anksčiau kaltinamasis mokėsi Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre, kuris jį charakterizavo neigiamai, kaip nepažangų mokinį, dėl ko 2018 m. birželio 21 d. jis buvo išbrauktas iš mokinių sąrašų (2 t., 121 b. l.). Kaltinamojo tėvai gyvena atskirai, su tėvu kaltinamasis bendrauja retai, o motina dažnai išvyksta į užsienį, todėl kaltinamuoju rūpinasi 4 metais vyresnė sesuo; šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nėra duomenų, kad šeimai būtų taikytos nuobaudos; kaltinamojo šeima gyvena 4 kambarių bute, kuriame gyvena 2 šeimos, bute aplinka skurdi, butui reikalingas remontas, buto aplinka tvarkinga, bet varginga; kaltinamajam sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis, ruošti pamokas; kaltinamasis nelanko jokių būrelių, mokslai jam nelabai sekasi, jis niekuo nesidomi (2 t., 126–127 b. l.). Taip pat kaltinamasis A. M. teisiamas 3 kartą. Anksčiau jis buvo nuteistas už 2 nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei 5 nusikaltimus nuosavybei (2 t., 34–38, 41–108 b. l.). Už ankstesnius nusikaltimus kaltinamajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir teismo skirti įpareigojimai teigiamo poveikio jam nepadarė, nes po to jis padarė naują tyčinį nusikaltimą. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių ir teisiamojo posėdžio metu prokurorės pagarsintų duomenų matyti, kad kaltinamasis A. M. netinkamai vykdė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir teismo įpareigojimus, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi buvo panaikintas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu kaltinamajam A. M. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 4 d.) (byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Visos pirmiau paminėtos aplinkybės kaltinamąjį A. M. charakterizuoja neigiamai, jos leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nesikeičia ir nenori to daryti, kad jis yra pakankamai pavojinga visuomenei asmenybė. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į BK XI skyriuje įtvirtintus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, teismas daro išvadą, kad bausme, švelnesne už anksčiau kaltinamajam paskirtas bausmes ar atidėjus paskirtos bausmės vykdymą bausmių tikslai nebus pasiekti, nes tokia bausmė nedarytų kaltinamajam teigiamos įtakos. Todėl kaltinamajam A. M. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kuri savo trukme atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį. Taip pat kaltinamajam A. M. taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

3.3. Už naują nusikaltimą paskirta bausmė su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio nuostatas subendrinama kaltinamajam palankesniu būdu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis A. M. dar nepradėjo realiai vykdyti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, į galutinę subendrintą bausmę įskaityti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį nėra pagrindo.

3.4. Kaltinamajam A. M. galutinė subendrinta bausmė nustatyta, be kita ko, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, taikyti 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymą dėl amnestijos akto nėra galimybės (minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

4.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 35,37 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., 156–162 b. l.). Ši kaltinamojo A. M. veika padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais (medicininių dokumentų išrašais ir kopijomis). Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Tokio dydžio turtinę žalą padaręs pripažino ir kaltinamasis. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo A. M..

4.2. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. civiliniame ieškinyje patirtą neturtinę žalą įvertino 300 Eur (1 t., 45–47 b. l.). Nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė patirtu fiziniu skausmu, nežymiu sveikatos sutrikdymu, šoku, išgąsčiu, emocine įtampa ir kitais nepatogumais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. G. savo civilinį ieškinį palaikė ir papildė, kad šiuo metu dėl aptariamo įvykio jis jaučia nerimą, kai sutemoje jam reikia kur nors eiti, dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jam teko atšaukti savo gimtadienio šventę.

4.3. Dėl aptariamo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir civiliniame ieškinyje bei teisiamojo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. neabejotinai jautė fizinį skausmą, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, išgąstį, jautė emocinę įtampą ir pažeminimą prieš kitus įvykio vietoje buvusius asmenis, dėl apsilankymo gydymo įstaigoje sutriko normalus jo gyvenimo ritmas ir jis patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Šiuo metu jis jaučia nerimą, kai jam reikia eiti kur nors sutemus. Iš civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo E. G. nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirti sveikatos sužalojimai pasireiškė ribotą ir pakankamai trumpą laiką (apie 1–2 savaites).

4.4. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (jis yra nepilnametis ir niekur nedirba, savo turto neturi, gauna 50 eurų dydžio išmoką („vaiko pinigus“) ir kitų pajamų neturi), į tai, kad kaltinamasis sutinka su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. pareikštu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti, bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkama satisfakcija nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G. savo tyčine veika padarė kaltinamasis A. M., žala nėra atlyginta, todėl šios neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui priteisiamas iš kaltinamojo.

4.5. Nepilnamečiam kaltinamajam A. M. neturint pakankamai pajamų pirmiau paminėtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, jos atlyginimas priteisiamas subsidiariai iš nepilnamečio kaltinamojo A. M. tėvų ir civilinių atsakovų V. M. ir L. T..

5.1. Pradėjus vykdyti nuosprendį kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama (2 t., 30–31 b. l.).

5.2. Nukentėjusiojo E. G. pateikti juodos spalvos marškinėliai, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2018 m. gruodžio 27 d. kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 66, 68 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami.

5.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. M. į valstybės pajamas išieškomos 11,40 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo dienos.

Pradėjus vykdyti nuosprendį, A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Priteisti iš A. M., o jam neturint pakankamai lėšų – subsidiariai iš civilinių atsakovų V. M. ir L. T.:

- nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 35,37 Eur (trisdešimt penkis eurus 37 ct) turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, juodos spalvos marškinėlius, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. M. į valstybės pajamas 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Išaiškinti A. M., jog proceso išlaidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.