Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2014-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-474/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-23
Bylos Nr.
1A-474/2014
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00155-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Linas Šiukšta
Nuteistasis
T. S.
Advokatai
Raimondas Garlauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-474/2014Proceso Nr. 1-04-1-00155-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
1.1.8. 1.2.17.1.. 1.2.23.1. (N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

teisėjų Aloyzo Kruopio ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorei Gelenai Zajankovskajai,gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui,nuteistajam T. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį 12 MGL (1 560 Lt) dydžio bauda; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 14 MGL (1 820 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 18 MGL (2 340 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. S. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai neturėdamas leidimo ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo“, kėsinosi įgyti ir siųsti narkotines medžiagas – nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių dalių, t. y. dvi pakuotes, kiekvienoje iš jų atitinkamai 2,36 g ir 1,98 g, kuriose esančios psichotropinės medžiagos delta-9 tetrahidrokanabinolio koncentracija yra atitinkamai 10,5% ir 14,2%, bendras šių kanapių dalių svoris yra 4,34 g, nusipirkęs jas internetinėje parduotuvėje, pasinaudodamas kompiuteriu, nurodydamas išsiųsti minėtas narkotines medžiagas pašto siunta savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tokios veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes vykdant jo užsakymą narkotinės medžiagos – kanapių dalys, t. y. dvi pakuotės, kiekvienoje iš jų atitinkamai 2,36 g ir 1,98 g, kuriose esančios psichotropinės medžiagos delta-9 tetrahidrokanabinolio koncentracija yra atitinkamai 10,5% ir 14,2%, bendras šių kanapių dalių svoris yra 4,34 g. 2013 m. birželio 29 d. atsiųstos iš Čekijos siuntėjo RC-Dragon per bendrovę ,,AB Lietuvos paštas“ siuntoje Nr. MT701082294LT paslėpus modeliukų klijų pakuotėje į Vilniaus teritorinės muitinės „Pašto“ postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, buvo sulaikytos muitinės pareigūnų.

T. S. nuteistas ir už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įsigijo neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti ir gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo tyrimo nenustatytos dienos iki 2013-10-16 14.15 val., kol jos buvo rastos ir paimtos kratos metu, laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų kanapių dalių 4,0588 g, kuriose esančios psichotropinės medžiagos delta-9tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,0%.

T. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku pasinaudodamas kompiuteriu, iš RC-Dragon, Čekijoje, internetinėje parduotuvėje nusipirkdamas su pristatymu į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteisėtai įsigijo neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nedidelį kiekį narkotinių medžiagų kanapių dalių. t. y. dvi pakuotes, kiekvienoje iš jų atitinkamai 2,36 g ir 1,98 g, kuriose esančios psichotropinės medžiagos delta-9tetrahidrokanabinolio koncentracija yra atitinkamai 10,5% ir 14,2%), bendras šių kanapių dalių svoris yra 4,34 g, po ko nurodė pardavėjui šias nupirktas narkotines medžiagas atsiųsti jo nurodytu adresu į jo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Pardavėjui vykdant jo nurodymą, per bendrovę „AB Lietuvos paštas“ gabenant jam smulkiąją siuntą Nr. MT701082294LT su jo nupirktomis minimomis narkotinėmis medžiagomis, paslėptomis modeliukų klijų pakuotėje, jis tokiu būdu neturėdamas leidimo ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo“. 2013 m. birželio mėn. 29 d.. „AB Lietuvos paštas“ siunčiamoje siuntoje iš Čekijos į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės „Pašto“ postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, gabeno 4,34 g narkotinių medžiagų – kanapių dalių.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžiu dėl T. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį ir dėl T. S. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė nurodo, jog BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma alternatyviais veiksmais, todėl nusikaltimo objektyviajai pusei pakanka, kad būtų atliktas bet kuris iš dispozicijoje numatytų veiksmų – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas narkotinių medžiagų be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Kiekvienas iš nurodytų alternatyvių veiksmų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Narkotinių medžiagų siuntimu yra laikomi bet kokie tyčiniai veiksmai, kai narkotinių medžiagų gabenimas iš vienos vietos į kitą, pažeidžiant nustatytą tvarką, vykdomas nedalyvaujant tas medžiagas siunčiančiam asmeniui. Minėtos medžiagos gali būti siunčiamos paštu, per kurjerį ir pan. Esminis požymis yra tai, kad šios medžiagos iš vienos vietos į kitą perkeliamos jų gabenimo, transportavimo procese nedalyvaujant siuntėjui. Prokurorė pažymi, jog BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkui pavyko iki galo pagaminti ar perdirbti, nugabenti ar nusiųsti narkotines medžiagas – jo veika laikoma baigta ir kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio atitinkamą dalį.

Prokurorė teigia, kad T. S. internetinėje parduotuvėje nusipirkęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, nurodė pardavėjui jas atsiųsti nurodytu adresu. Tai reiškia, kad nuteistasis siuntė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tokie pastarojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Nagrinėjamoje byloje narkotinės medžiagos siuntimo momentas sietinas ne su siuntos atsiėmimu Lietuvoje, bet sujos išsiuntimo iš internetinės parduotuvės. Dėl šios priežasties T. S. veika laikoma baigta dar iki siuntos su narkotine medžiaga sulaikymo Vilniaus teritorinės muitinės „Pašto“ poste.

Be to, pardavėjui vykdant T. S. nurodymą – per bendrovę „AB Lietuvos paštas“ gabenant siuntą su narkotinėmis medžiagomis, nuteistasis tokiu būdu neturėdamas leidimo ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą, per Lietuvos

Respublikos valstybės sieną gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų. Prokurorės nuomone, tokie T. S. veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės nuomone, T. S. parodymai apie tai, kad užsakant internetu narkotines medžiagas jam nebuvo žinoma, kad jos bus atsiųstos iš užsienio šalies, kad tokios aplinkybės perkant nebuvo aptartos, o jis neturėjo pagrindo manyti, kad siuntėjas yra užsienyje, yra nuteistojo pasirinkta gynybinė pozicija, kuria siekiama sušvelninti savo atsakomybę.

T. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad kartais parūkydavo „žolės“, naršydamas internete aptiko, kad galima jos nupirkti internetinėje parduotuvėje. Prokurorės nuomone, T. S. žinojo, kad jis pažeidžia įstatymus, kad Lietuvoje uždrausta prekiauti kanapėmis bei kitomis narkotinėmis priemonėmis, ir norėdamas nuslėpti savo veiksmus, nutarė narkotines medžiagas parsisiųsti. Žinodamas, kad Lietuvoje prekyba narkotinėmis priemonėmis uždrausta, jis neabejotinai galėjo ir turėjo suprasti, kad narkotinės medžiagos bus siunčiamos ne iš Lietuvos. T. S. turi aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu tęsia mokslus magistrantūroje, matematikos ir informatikos fakultete. Remiantis nurodytu, prokurorė daro išvadą, kad T. S. veikė apgalvotai, nors ir lengvabūdiškai. Be to, kaip parodė pats T. S., tam, kad nusipirkti kanapių internete, jis specialiai tam tikslui buvo sukaupęs bitcoinų (virtuali valiuta). Prokurorės nuomone, T. S. negalėjo nežinoti, kad jo užsakyta prekė bus siunčiama iš užsienio, kadangi Lietuvoje atsiskaitymas bitcoinais nėra paplitęs.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. S. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – T. S. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nubausti 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. S. išteisintas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – T. S. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir nubausti 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1. 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Prokurorė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kyla padarius bent vieną šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje numatytą alternatyvų veiksmą – neteisėtą psichotropinį ar narkotinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Tokia praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-614/2003, 2K-47/2004, 2K-P-218/2009).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad narkotinių medžiagų įgijimas skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Tačiau šio teismo išvada, kad narkotinių medžiagų siuntimas pašto siunta savo gyvenamosios vietos adresu, jas nupirkus internetinėje parduotuvėje, taip pat nutrūko pasikėsinimo stadijoje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų siuntimu yra laikomi bet kokie tyčiniai veiksmai, kai šių medžiagų gabenimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant nustatytą tvarką, vykdomas nedalyvaujant tas medžiagas siunčiamam asmeniui. Minėtos medžiagos gali būti siunčiamos paštu, kaip bagažas, per kurjerį, panaudojant gyvūnus ir pan. Esminis siuntimo požymis, skiriantis jį nuo gabenimo, yra tai, kad psichotropinės ar narkotinės medžiagos iš vienos vietos perkeliamos į kitą, šiame procese nedalyvaujant siuntėjui.

Byloje yra nustatyta (to neginčija ir nuteistasis), kad narkotines medžiagas T. S. nusipirko internetinėje parduotuvėje, pasinaudodamas kompiuteriu ir nurodė jas pašto siunta išsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu. Taigi, narkotinių medžiagų siuntimo faktas yra neginčijamai nustatytas. Šio alternatyvaus veikos objektyviosios pusės veiksmas (gabenimas iš vienos vietos į kitą nedalyvaujant nuteistajam) buvo baigtas nepriklausomai nuo to, kad siunta adresato nepasiekė (buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės ,,Pašto“ poste).

T. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nėra nuteistas už narkotinių medžiagų gabenimą, nors toks kaltinimas jam buvo pareikštas. Prokurorės apeliaciniame skunde nėra prašoma nuteistajam inkriminuoti šį alternatyvų aptariamosios nusikalstamos veikos požymį. Todėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nesvarsto (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys).

Nustačius, kad vienas alternatyvus BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytas veiksmas buvo baigtas (siuntimas), o kitas – įgijimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, veika turi būti kvalifikuojama kaip vienas baigtinis nusikaltimas. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Nuteistojo nusikalstama veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 259 straipsnio 2 dalį. Įvertinus nusikalstamos veikos stadiją ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, už paminėtą baigtą nusikalstamą veiką nuteistajam skirtina mažesnė už šios bausmės rūšies vidurkį dydžio bauda, tačiau didesnė nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje.

Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino T. S. dėl narkotinių medžiagų kontrabandos.

Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų T. S. tyčią neteisėtai gabenti narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir todėl nuteistąjį pagal BK 199 straipsnio 2 dalį išteisino.

Šis teismo sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kolegija daro išvadą, jog byloje yra nustatyta, kad T. S. ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku, pasinaudodamas kompiuteriu, iš Čekijoje registruotos internetinės parduotuvės RC-Dragon nusipirkdamas su pristatymu į jo gyvenamąją vietą, kėsinosi neteisėtai įsigyti neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nedidelį kiekį narkotinių medžiagų –kanapių dalių, t. y. dvi pakuotes, kiekvienoje iš jų atitinkamai 2,36 g ir 1,98 g, kuriose esančios psichotropinės medžiagos delta – tetrahidrokanabinolio koncentracija yra atitinkamai 10,5% ir 14% (bendras šių kanapių dalių svoris – 4,34 g). Po to nurodė pardavėjui šias nupirktas narkotines medžiagas atsiųsti jo nurodytu adresu į jo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Pardavėjui vykdant jo nurodymą, per bendrovę ,,AB Lietuvos paštas“ gabenant jam smulkiąją siuntą Nr. MT701082294LT su jo nupirktomis minimomis narkotinėmis medžiagomis, paslėptomis modeliukų klijų pakuotėje, jis tokiu būdu neturėdamas leidimo ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo“, 2013 m. birželio 29 d. d., ,,AB Lietuvos paštas“ siunčiamoje siuntoje iš Čekijos į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės ,,Pašto“ postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, gabeno (siuntė) 4,34 g narkotinių medžiagų – kanapių dalių.

Nuteistasis, neneigdamas pačio bandymo įgyti narkotines medžiagas fakto, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad nežinojo, jog parduotuvė RC-Dragon yra registruota Čekijos Respublikoje. Tai, kad ši parduotuvė yra registruota Čekijoje ir kad iš jos nuteistajam buvo siunčiama narkotinė medžiaga – kanapės, yra neginčijamai nustatyta. Šią reikšmingą bylai aplinkybę patvirtina liudytojai Ž. Č., K. V., prekių sulaikymo, apžiūros protokolai (1 t. 6, 10-14 b. l.) ir specialisto išvados (1 t. 9, 18-19 b. l.).

Taigi, narkotinių medžiagų siuntimas ir Čekijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra įrodytas. Toks narkotinių medžiagų siuntimas pašto siunta BK 199 straipsnio 2 dalies dispozicijos prasme yra narkotinių medžiagų gabenimas per valstybės sieną neturint leidimo ir, nustačius visus nusikalstamos veikos (kontrabandos) sudėties požymius, turi būti kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 2 dalies ir BK 259 straipsnio ar BK 260 straipsnio (priklausomai nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio, disponavimo tikslo) sutaptį.

Kaip jau minėta, nuteistasis tvirtina, kad nežinojo, jog narkotinės medžiagos kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką bus gabenamos iš kitos valstybės.

Kolegijos nuomone, šie nuteistojo parodymai neatitinka tikrovės ir todėl atmetami.

Ilgametėje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie nuteistojo tyčios turinį ir kryptingumą sprendžiama ne vien tik iš jo parodymų, kurie neretai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir iš jo atliktų objektyviąją nusikalstamos veikos pusę sudarančių veiksmų turinio. Paminėtų veiksmų turinio analizės skundžiamame nuosprendyje nėra. Nagrinėjame akte šiuo aspektu apsiribojama teiginiu, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių T. S. tyčią padaryti kontrabandą.

Byloje nustatyta, kad už įgyjamas narkotines medžiagas T. S. atsiskaitė virtualia valiuta – ,,bitckointais“. Iš visiems prieinamų duomenų internetinėje erdvėje matyti, jog šia virtualine valiuta Lietuvoje galima atsiskaityti tik keliuose viešbučiuose ir vienoje taksi bendrovėje, o atsiskaitymas ,,bitckointais“ už narkotikus, kuriais prekyba Lietuvoje draudžiama, yra realiai negalimas. Nuteistasis, studijuodamas matematikos ir informatikos magistratūroje ir žinodamas visas internetines prekybas, o taip pat atsiskaitymo virtualia valiuta subtilybes, be jokios abejonės suvokė, kad įgyti už šią valiutą narkotines medžiagas galima tik iš užsienio valstybių.

Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis pripažino, jog užsakydamas narkotikus internetinėje parduotuvėje, su pardavėjo atstovu bendravo ne valstybine – lietuvių, o anglų kalba. Tai dar viena faktinė aplinkybė, leidžianti daryti išvadą, kad nuteistasis suvokė, jog narkotinė medžiaga (kanapės) į Lietuvą per valstybės sieną bus siunčiamos iš kitos šalies. Tai, kad tik vėliau paaiškėjo, jog internetinė parduotuvė RC Dragon yra registruota Čekijos Respublikoje, nusikalstamos veikos baudžiamumo nešalina ir neturi reikšmės veikos juridiniam įvertinimui.

Tokiu būdu visuma aptartų aplinkybių leidžia neabejotinai teigti, kad nuteistojo tyčios turinys yra nustatytas. Šis nusikalstamos veikos sudėties elementas (tyčia) nustatytas ne remiantis prielaidomis, o realiai nuteistojo atliktais veiksmais, kurių prasmės, loginės sekos ir vidinio turinio kitaip paaiškinti paprasčiausiai neįmanoma.

Dėl šių aplinkybių skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria T. S. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, naikintina. Šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Skiriant bausmę už sunkaus nusikaltimo (kontrabandos) padarymą, kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, apibūdinančiais nuteistojo asmenybę. Nustatydama nuteistajam skirtinos bausmės rūšį ir dydį, kolegija taip pat atsižvelgia ir į kitas bausmės dydžiui ir rūšiai reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo padėtis, įvertinus BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, yra pakankamai dviprasmiška.

Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistajam skirti 100 MGL dydžio, t. y. 13 000 Lt baudą, nors tokios rūšies bausmės šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje nėra. Prašymas taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliaciniame skunde nesuformuluotas.

Darytina išvada, kad BK 62 straipsnio taikymo sąlygų ir pagrindų byloje nėra. Esamoje teisinėje situacijoje galima svarstyti tik BK 54 straipsnio nuostatų taikymo galimybę. Kolegija turi pagrindo manyti, kad apeliacinio skundo autorė žino BK 199 straipsnio 2 dalies sankciją ir prašydama skirti šiame įstatyme nenumatytą bausmės rūšį (baudą), apeliaciniame skunde paprasčiausiai pamiršo suformuluoti tokį prašymą (taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas).

Kolegija, atsižvelgdama į imperatyvų draudimą pabloginti nuteistojo teisinę padėtį daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde ir įvertinusi nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kitas bausmės rūšiai ir dydžiui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje yra nustatytos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos.

BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės paskyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tačiau pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei ir kaltąjį asmenį. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinti išimtiniai atvejai, kai teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

T. S. padaryta narkotinių medžiagų kontrabanda priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurią numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė (nuo 3 iki 10 metų). Tačiau tokios rūšies bausmės paskyrimas šiuo konkrečiu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir pačiai bausmės paskirčiai.

Įstatymas nereikalauja, kad byloje būtų nustatytos kokios nors ypatingos ar ekstraordinarinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šio įstatymo taikymas visais atvejais yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-163/2008, 2K-152/2009, 2K-7/2010, 2K-63/2013).

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog T. S. padarė sunkų nusikaltimą, tačiau mano, kad nagrinėjamoje byloje vis tik nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas, palyginus su rūšiniu narkotinių medžiagų kontrabandos pavojingumu, atsižvelgiant į nuteistojo padarytų veiksmų pobūdį, mažą narkotikų kiekį, yra ženkliai mažesnis. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo.

T. S. dirba ir mokosi, baigia magistro studijas. Praeityje neteistas, jau daugiau nei keturis metus neturi galiojančių administracinių nuobaudų, iš esmės kritiškai vertina savo padarytus nusikalstamus veiksmus ir ankstesnį elgesį.

Pažymėtina ir tai, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nutrauktų T. S. socialinius ryšius, sukliudytų ar ilgam laikui atidėtų studijų baigimą, o tuo pačiu nuteistojo deklaruojamo noro būti naudingu visuomenei įgyvendinimą.

Visos šios nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, sudaro išimtinį atvejį, atitinkantį BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas. Nuteistajam skirtina švelnesnė bausmė – bauda, kurios dydis, įvertinus jo turtinę padėtį ir BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies, numatytos BK 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte, vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria T. S. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį išteisintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

T. S. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti 100 MGL dydžio, t. y. 13 000 lt (trylikos tūkstančių litų) bauda.

Nuosprendžio dalį dėl 4,34 g kanapių ir jų dalių siuntimo pakeisti.

T. S. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 259 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 15 MGL dydžio, t. y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, šias bausmes ir bausmę, paskirtą 2014 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę T. S. paskirti 100 MGL dydžio, t. y. 13 000 Lt (trylikos tūkstančių litų) baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai: Aloyzas KruopysLinas Šiukšta