Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-182-300/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
AN2-182-300/2018
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00724-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-182-300/2018Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00724-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.14; 21.11.10; 21.11.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 4 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausioji specialistė O. C. (toliau – Institucija) 2018 m. birželio 8 d. nutarimu (medžiaga ROIK 18083445512) V. V. nubaustas 225 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 440 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir būdamas atsakingas už įmonės kasdieninę veiklą bei už kokybiško ir sklandaus apžiūros atlikimo organizavimą įmonėje, 2018 m. sausio 23, 30 d. ir 2018 m. kovo 20, 29 d. neužtikrino ir nesukontroliavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriai kokybiškai atlikinėtų pirminę techninę apžiūrą, tiksliai laikytųsi Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (toliau – Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai), bei Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2B-76 (toliau – Aprašas), reikalavimų. Tokiu būdu V. V. pažeidė Reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimų darbuotojams, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3-375 (toliau – Reikalavimai) 38.1 punktą bei Aprašo 24 punktą.

1.1. Kontrolinio tikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Radviliškio techninės apžiūros stotyje (duomenys neskelbtini) kontrolierius R. S. 2018 m. sausio 23 d. 10.13 val. atliko automobilio OPEL SINTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomąją techninę apžiūrą bei nenustatė ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. (duomenys neskelbtini) neužfiksavo 5 didelių trūkumų, aprašytų Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose (kodai 1.1.15.c, 1.4.2, 1.6.b, 4.4.1.c, 6.2.3.a), ir neįvedė jų į Centrinę duomenų bazę (toliau – CTADB).

1.2. Kontrolinio tikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kontrolierius G. S. 2018 m. sausio 30 d. atliko automobilio OPEL FRONTERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomąją techninę apžiūrą bei nenustatė 2 didelių trūkumų, aprašytų Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose (kodai 1.4.2, 1.6.b), ir neįvedė jų į CTADB.

1.3. Kontrolinio tikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kelmės techninės apžiūros stotyje (duomenys neskelbtini) kontrolierius R. M. 2018 m. kovo 20 d. 15 val. atliko automobilio „DAF FA45.160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomąją techninę apžiūrą ir nenustatė 1 didelio ir 1 nedidelio trūkumų, aprašytų Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose (kodai 7.2.a, 3.1), ir neįvedė jų į CTADB.

1.4. Kontrolinio tikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pakruojo techninės apžiūros stotyje (duomenys neskelbtini) kontrolierius A. M. 2018 m. kovo 29 d. 14.37 val. atliko transporto priemonės „VAN HOOL/3B2011“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomąją techninę apžiūrą ir nenustatė 1 didelio trūkumo, aprašyto Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose (kodas 6.1.1.b), ir neįvedė jo į CTADB.

2. V. V. padavė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2018 m. birželio 28 d. nutarimą. Skunde nurodoma, jog jis kaip įstaigos vadovas tinkamai kontroliavo darbuotojų – techninės apžiūros kontrolierių – darbą, todėl nėra jo kaltės dėl ANK 440 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

Žemesnės instancijos teismas

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu tenkino V. V. skundą ir Institucijos 2018 m. birželio 8 d. nutarimą panaikino, administracinę teiseną V. V. atžvilgiu pagal ANK 440 straipsnio 4 dalį nutraukė. Teismas pažymėjo, kad nutarimas grindžiamas keturių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierių R. S., G. S., R. M., A. M. nusižengimais darbe pagal ANK 440 straipsnio 2 dalį. Iš šių nusižengimų kiekio ir laikotarpio (beveik du mėnesiai) Institucija padarė išvadą, kad įmonės vidaus kokybės kontrolės sistema neveiksminga, kad V. V. pažeidė Reikalavimų 38.1 punktą, kuris numato, jog privalomosios techninės apžiūros įmonė privalo užtikrinti kokybišką ir sklandų apžiūros atlikimą, ir Aprašo 24 punktą, kuris numato, jog įmonės vadovas privalo kontroliuoti, kad visi įmonės darbuotojai laikytųsi šio Aprašo reikalavimų. ANK 440 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis formali, jis padaromas tik tiesiogine tyčia, tačiau Institucijos atstovė teismo posėdyje nenurodė ir/ar neįrodė, kad pareiškėjas būtų sąmoningai neveikęs taip, kaip reikalauja teisės aktai, ir veikęs prieš teisės aktus. Teismas pažymėjo, kad Reikalavimų 38.1 punktas numato, jog privalomosios techninės apžiūros įmonė privalo užtikrinti kokybišką ir sklandų apžiūros atlikimą. Tai yra norma – tikslas, įtvirtinantis, į kokio lygio paslaugas įmonė turėtų orientuotis: kokybiškas, sklandžias. Reikalavimuose nepateiktas kokybiškos ir sklandžios apžiūros apibrėžimas, todėl V. V. negalėjo pažeisti Reikalavimų 38.1 punkto. Nutarimą priėmusi institucija ydingai interpretuoja Reikalavimų 38.1 punkto normą – tikslą laikydama norma – reikalavimu, skirtu išimtinai įmonės vadovui (ar už vidaus kokybės kontrolės sistemą atsakingam asmeniui), ir reikalaujančiu iš pastarojo (-ųjų) užtikrinti absoliutų (šimtaprocentinį) kontrolierių neklystamumą arba nulinį darbo broką, atliekant tiesiogines funkcijas (transporto priemonių technines apžiūras). Skundžiamame nutarime nenurodyta norma, kuri nustatytų, per kiek laiko nuo patikrinimo kontrolieriai turi suvesti duomenis į CTADB, kad pareiškėją kaip įmonės vadovą būtų galima apkaltinti nesukontroliavus, jog visi įmonės darbuotojai laikytųsi Aprašo reikalavimų, susijusių su duomenų įvedimu į CTADB.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2018 m. birželio 8 d. nutarimą.

4.1. Skunde nurodoma, kad byloje esantys įrodymai leidžia neginčijamai teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ daromi pažeidimai yra sisteminio pobūdžio, nes nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. kovo 29 d. nustatyti keturi kontrolierių netinkamai atliktų techninių apžiūrų atvejai. Aprašo 24 punkte nurodoma, kad įmonės vadovas privalo kontroliuoti, kad visi įmonės darbuotojai laikytųsi Aprašo reikalavimų. Vykdydamas minėtą pareigą, įmonės vadovas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų įmonės kontrolieriams atliekant privalomąją techninę apžiūrą, o to neužtikrinus, privalo prisiimti atsakomybę. Taigi vadovas privalo sudaryti visas įmanomas sąlygas, kad kontrolieriai atsakingai žiūrėtų į atliekamos apžiūros kokybę bei laikytųsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, vadovas privalo organizuoti kontrolierių darbą taip, kad nebūtų sistemiškai daromi nusižengimai. Reikalavimų 58 punkte imperatyviai nurodyta, jog kai kontrolierius nevykdo teisės aktų reikalavimų, padaro šiurkščius pažeidimus, nurodytus 45 punkte, įmonės vadovas skiria drausminę nuobaudą arba organizuoja neeilinį darbo įvertinimą, tačiau šios pareigos vykdymas neeliminuoja vadovo teisės bet kurio metu kontroliuoti pavaldžius darbuotojus. Todėl teiginys, kad teisės aktai draudžia kištis įmonės vadovui į kontrolierių darbą, nes turi būti užtikrintas jų nepriklausomumas, yra ydingas. Reikalavimų 57 punkte, kuriame nurodoma, kad kontrolieriaus sprendimams, susijusiems su apžiūros atlikimu, neturi būti daromas poveikis, reiškia draudimą daryti bet kokį spaudimą ir versti kontrolierius nusižengti teisės aktų reikalavimams bei priimti neteisėtą sprendimą, tačiau tai nereiškia, kad toks reikalavimas reiškia draudimą įmonės vadovui kontroliuoti pavaldžius įmonės darbuotojus. Akivaizdu, kad V. V. savaip supranta aukščiau minėto teisės akto nuostatas ir traktuoja iš sau palankios pozicijos, siekdamas išvengti atsakomybės. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 8 dalį vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. ABĮ 12 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo atsakomybė už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

4.2. Skunde nesutinkama su teismo teiginiu, kad Institucijos 2018 m. birželio 8 d. nutarime nenurodyta norma, kuri nustato per kiek laiko nuo patikrinimo kontrolieriai turi suvesti duomenis į CTADB, kad įmonės vadovą būtų galima apkaltinti nesukontroliavus, jog visi įmonės darbuotojai laikytųsi Aprašo reikalavimų, susijusių su duomenų įvedimų į CTADB. Aprašo 3 punkte numatyta, kad kontrolierius, atliekantis transporto priemonės techninę apžiūrą, duomenis apie transporto priemonę ir jos techninę būklę suveda į CTADB. Kai suvedami visi reikalingi duomenys, suformuojama kortelė (ataskaita), kurioje įrašomi visi nustatyti transporto priemonės trūkumai (t. y. visi nustatyti trūkumai pateikiami pagal Techninių reikalavimų tikrinimo pozicijas, nurodant trūkumą. (Aprašo 14 punktas) Baigus tikrinti transporto priemonę, kortelė (ataskaita) turi būti visiškai užpildyta ir atspausdinta. Kontrolierius, užpildęs kortelę (ataskaitą), CTADB turi paspausti mygtuką „Išsaugoti“ ir taip patvirtinti, kad įvesti duomenys yra teisingi ir techninė apžiūra yra atlikta. Suvedus visus duomenis CTADB suformuojama kortelė (ataskaita) ir jai suteikiamas unikalus kortelės (ataskaitos) numeris (Aprašo 21 punktas). Šie Aprašo reikalavimai gerai žinomi visiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriams ir įmonės vadovui, todėl jų detalizavimas nutarime yra perteklinis bei neturintis reikšmės veikos kvalifikavimui, nes šie Aprašo punktai yra nurodyti kontrolieriams surašytuose administracinių nusižengimų protokoluose, kurie yra bylos medžiagoje.

4.3. Skunde teigiama, kad teismo išvada, kad vadovas gali šį nusižengimą padaryti tik neveikimu, esant tiesioginei tyčiai, yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga. Administracinis nusižengimas pagal ANK 440 straipsnio 4 dalį laikomas padarytu tada, kai nustatomas faktas, kad įmonėje, kuri atlieka motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąsias ar pakartotines technines apžiūras ar technines ekspertizes, nevykdomi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tai formalusis nusižengimas, kuris teisės normų pripažįstamas padarytu neįvykdžius teisės aktais nustatytos pareigos, t. y. nagrinėjamu atveju vadovo pareigos užtikrinti, kad įmonės darbuotojai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriai) tiksliai laikytųsi Reikalavimų, Aprašo ir kitų teisės aktų nuostatų. Nusižengimo padarymo teisės aktai nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu, vadinasi, nagrinėjamu atveju pavojingas yra pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus tiek netinkamas veikimas, tiek neveikimas. Per pakankamai trumpą laiko tarpą buvo užfiksuoti keturių skirtingų kontrolierių netinkamai atliktų techninių apžiūrų atvejai (du kontrolieriai netinkamai atliko technines apžiūras po įmonėje 2018 m. vasario 15 d. įvykusio kontrolierių susirinkimo, kuriame buvo aptarti 2018 m. sausio 23, 30 d. kontrolinių patikrinimo metu nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai), darytina išvada, kad įmonės vadovas nepakankamai rūpestingai ir tinkamai įmonėje organizuoja ir atlieka pavaldžių darbuotojų vidaus kontrolę, jo įgyvendinamos priemonės yra neveiksmingos, neefektyvios ir neleidžiančios užtikrinti kokybiško techninės apžiūros atlikimo, o įmonėje parengti ir teismui pateikti lokaliniai teisės aktai laikytini formalaus pobūdžio dokumentais. Jeigu vidaus kontrolės sistema būtų buvusi veiksminga, tai po įmonėje įvykusio kontrolierių susirinkimo nebūtų fiksuojami nauji kontrolierių nusižengimai.

4.4. Skunde pažymima, kad vien aplinkybė, kad už nustatytus nusižengimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriams paskirtos administracinės nuobaudos, tai nepašalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės. Tokios pat pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017. V. V. pagrįstai Institucijos 2018 m. birželio 8 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 440 straipsnio 4 dalį. Paskirta administracinė nuobauda sankcijos ribose, užtikrina administracinių nuobaudų paskirtį.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyta ir jo kaltė dėl padaryto nusižengimo, nes atsakomybė be kaltės yra negalima. ANK 440 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tyčia arba dėl neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Institucijos atstovės nenurodė ir/ar neįrodė, kad V. V. būtų sąmoningai neveikęs taip, kaip reikalauja teisės aktai, ir veikęs prieš teisės aktus, t. y. nenustatyta V. V. kaltė. Nenustačius atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, pagrįstai padarė išvadą, kad nėra padarytas administracinis nusižengimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi Nacionalinės akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą akreditavimo pažymėjimą Nr. LA.06.011, kuri patvirtina įmonė atitinka LST EN ISO/IEC 17020:2012 reikalavimus ir yra akredituotas kaip A tipo kontrolės įstaiga atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą. Įmonė yra įdiegta vidaus kokybės kontrolės sistema: 2013 m. sausio 31 d. priimtas įsakymas Nr.60-13 „Dėl kontrolierių, inspekcijos inicijuojamam kontroliniam tikrinimui atlikti, vykdyti teisėtus inspekcijos pareigūnų reikalavimus ir vidaus kokybės kontrolės (VKK) atlikimo, paskyrimo“, kuris papildytas direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 60-103, 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 60-86, 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 60-152, taip pat 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 60-100 patvirtintas Vidaus kokybės kontrolės (VKK) atlikimo tvarkos aprašas, 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 60-100A „Dėl atsakingo asmens už vidaus kokybės kontrolės (VKK) atlikimo tvarkos vykdymo skyrimo“ paskirtas įmonės darbuotojas – techninis vadovas, 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 60-101 Kontrolieriaus atliktos techninės apžiūros kokybės kontrolinių tikrinimų atlikimo tvarkos aprašas.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad ANK 440 straipsnio 4 dalis yra blanketinė norma, nes ANK nukreipia į kitus norminius aktus. Teismas tinkamai aiškino Rekomendacijų 38.1 punktą ir Aprašo 24 punktą. Pagal Aprašo 25 punktą pildydamas kortelę (ataskaitą), kontrolierius privalo laikytis Aprašo, kontrolierius atsako už visų kortelėje (ataskaitoje) įrašytų iš CTADB atspausdintų duomenų teisingumą (Aprašo 26 punktas), už Aprašo reikalavimų nevykdymą kontrolierius atsako teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 27 punktas). Todėl vykdydamas savo pareigas kontrolierius pats atsako už visų kortelėje (ataskaitoje) įrašytų, perduotų ir iš CTABD atspausdintų duomenų teisingumą, taip pat privalo laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nors įmonės vadovas turi kontroliuoti, kad kontrolieriai laikytųsi nustatytų reikalavimų, tačiau jis negali daryti įtakos kontrolieriui kaip šis atlieka techninę apžiūrą, jo priimamiems sprendimams. Nagrinėjamu atveju kontrolieriams buvo taikyta administracinė atsakomybė. Įmonės vadovui taikyti atsakomybę, kai kontrolierius sąmoningai ar nesąmoningai duomenis nurodo neteisingai negalima.

Atsiliepimas

5.3. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi ABĮ 37 straipsnio 8, 12 dalimi siekdama pagrįsti vadovo pareigą užtikrinti kokybišką ir sklandų apžiūros atlikimo organizavimą įmonėje. Tokiu būdu Institucija siūlo vadovautis ne norminiu aktu tiesiogiai reguliuojančiu bei nustatančių techninių apžiūrų atlikimo tvarką, o ABĮ. Įmonės vadovas turi laikytis visų teisės aktų reikalavimų, tame tarpe ir specifinių, kurie konkrečioje situacijoje, apima specifinę sritį (valstybės saugaus eismo deleguotą vieną iš sričių), t. y. reglamentuoja įmonių atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą veiklą.

5.4. Atsiliepime teigiama, kad nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017, nes skiriasi faktinės aplinkybės bei veikos, už kurias taikyta atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. V. veiksmuose nėra kaltė padarius ANK 440 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. (ANK 7 straipsnis)

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 18–19 punktai)

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad keturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (techninės apžiūros kontrolieriai R. S., G. S., R. M. ir A. M.) 2018 m. sausio 23, 30 d. ir 2018 m. kovo 20, 29 d. netinkamai atliko savo pareigas, nes nenustatė didelių motorinės transporto priemonės trūkumų ir jų neįvedė į CTADB. Už tai, šiems asmenims buvo paskirtos administracinės nuobaudos pagal ANK 440 straipsnio 2 dalį. Todėl byloje keliamas klausimas, ar tuo atveju, kai keturi įmonės darbuotojai pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus, įmonės vadovas laikomas kaltu pagal ANK 440 straipsnio 4 dalį.

10. ANK 440 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams arba už vidaus kokybės kontrolės sistemą atsakingiems asmenims už motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąsias ar pakartotines privalomąsias technines apžiūras ar technines ekspertizes atliekančių įmonių veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų nevykdymą. Ši norma yra blanketinė, todėl kvalifikuojant asmens pažeidimą administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog V. V. pažeidė Reikalavimų 38.1 punktą, kuris numato, jog privalomosios techninės apžiūros įmonė privalo užtikrinti kokybišką ir sklandų apžiūros atlikimą, bei Aprašo 24 punktą, pagal kurį įmonės vadovas privalo kontroliuoti, kad visi įmonės darbuotojai laikytųsi šio Aprašo reikalavimų.

11. Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nagrinėjamu atveju institucija neįrodė V. V. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 440 straipsnio 4 dalyje.

12. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ANK 440 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas administracinį nusižengimą asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, asmens siekiamą rezultatą ir t. t. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas dar 2013 m. priėmė vidaus teisės aktus, reglamentuojančius kontrolierių darbo funkcijų vykdymą. Vadovas rūpinosi įmonėje dirbančių kontrolierių kvalifikacijos kėlimu, po to, kai buvo nustatyti pirmieji pažeidimai, 2018 m. vasario 15 d. surengė neeilinį darbuotojų susirinkimą, kuriame akcentavo teisės aktus, kurių turi laikytis darbuotojai atlikdami technines apžiūras, atliko administracinius nusižengimus padariusių kontrolierių neeilinį vertinimą, įmonės vadovo 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 60-36 kontrolieriui R. S. skirta drausminė nuobauda – įspėjimas, jis perkeltas į kitą skyrių, galiausiai, su juo nutraukti darbo santykiai. Vien aplinkybė, kad keturi įmonės darbuotojai, dirbantys skirtingose techninės apžiūros skyriuose per ilgesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį padarė po administracinį pažeidimą, tai savaime nereiškia, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriai sistemingai pažeidinėja teisės aktus, reglamentuojančius motorinių transporto priemonių techninės apžiūros atlikimą, duomenų suvedimą į CTADB. Visos šios aplinkybės rodo, kad įmonės vadovas (V. V.) dėjo pastangas, kad jo darbuotojai laikytųsi teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo vertinti, kad jis netinkamai atliko savo kaip įmonės vadovo funkcijas.

13. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018). Taip pat būtina įvertinti, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017 yra išaiškinęs, kad vieno iš subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes šis teisės išaiškinimas pateiktas analizuojant kitą teisės normą. Minėtoje byloje kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl atsakomybės taikymo įmonės vadovui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3, 4, ir 6 dalis (Automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių sugadinimas, sunkiasvorių ir didelių matmenų krovinių vežimas be leidimo), kurių sankcijose atskirai numatytos administracinės nuobaudos vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo įmonės vadovui už techninės apžiūros reikalavimų nesilaikymą.

14. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino V. V. skundą, panaikino Institucijos 2018 m. birželio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Remiantis išdėstytu, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjasVidmantas Mylė