Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-136-843/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
AN2-136-843/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03419-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Aušra Bielskė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
Kategorijos
Byla Nr. AN2-136-843/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03419-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 18.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Č. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties (toliau ir – Nutartis), kuria Č. S. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 13-ANR_N-2820-2020 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-2820-2020 Č. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirta 40 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. spalio 28 d. nakties metu apie 22.41 val. namuose,

2. Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.28 promilių girtumo laipsnis, triukšmavo, kėlė konfliktą, trukdė ilsėtis sugyventinei D. Ž., taip trikdydamas ramybę ir poilsį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi netenkino Č. S. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-2820-2020 paliko nepakeistą, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-45-1131/2021 D. Ž. pripažino nukentėjusiąja. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad Č. S. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu Č. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį, Institucijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas šiais motyvais.

2.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes teismas netinkamai vertino skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas įvykio aplinkybes, kitus byloje esančius įrodymus, tendencingai vertino liudytojų parodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Jis jokio viešosios rimties trikdymo pažeidimo 2020 m. spalio 28 d. nepadarė, t. y. jokio triukšmo, konflikto nekėlė, jokių kitų veiksmų, atitinkančių ANK 488 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius, neatliko, ilsėtis D. Ž. netrukdė, todėl administracinėn atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai.

2.2. Taip pat skunde pažymima, kad tiek Institucija, tiek ir teismas bylą išnagrinėjo tinkamai nepasirengę nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir pažeisdami ANK 627 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neišsprendė klausimo dėl D. Ž. procesinės padėties byloje (ANK 578 straipsnio 1 dalis). Teismas D. Ž. procesinę padėtį byloje išsprendė tik išnagrinėjęs bylą ir priimdamas ginčijamą nutartį.

2.3. Apeliantas pažymi, kad Institucijos nutarimas ir teismo Nutartis grindžiami būtent D. Ž. tyrėjai telefonu duotais paaiškinimais, t. y. kad aptariamu laiku Č. S. triukšmavo, kėlė konfliktą, trukdė sugyventinės D. Ž. ramybę ir poilsį. Šiuos paaiškinimus tiek Institucija, tiek teismas vertino kaip patikimus ir pakankamus, nepaisant to, kad jie gauti telefonu, neįspėjus D. Ž. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Paaiškinimai užfiksuoti vyresniosios tyrėjos A. B. tarnybiniame pranešime. Be to, šiuo atveju nesant nukentėjusiojo skundo dėl galimo jos teisių pažeidimo (įvykio dieną ji jokių pretenzijų neturėjo, pareiškimo nerašė), nebuvo jokio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu. Jau vien dėl šio proceso pažeidimo pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą administracinio nusižengimo bylą nutraukti, tačiau nepagrįstai to nepadarė. Taip pat teismas neturėjo pagrindo vadovautis D. Ž. paaiškinimais kaip patikimais, juolab žinodamas ir tą nurodydamas Nutartyje, kad tarp Č. S. ir D. Ž. vyksta turto dalybų ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo procesas, jų santykiai nėra geri, todėl turėjo D. Ž. parodymus vertinti kritiškai.

2.4. D. Ž. pareiškimo dėl 2020 m. spalio 28 d. įvykio nėra, nors ji aiškino, jog pareiškimą rašė. Jokių įrodymų, kad pareiškimas buvo surašytas kitą dieną ar dar vėliau, bet laiškas grįžo neįteiktas, taip pat nėra. Duomenų, kokiai institucijai ir kokį pareiškimą, dėl kokių jos teisių pažeidimo ji rašė, taip pat nėra.

2.5. Skunde teigiama, kad D. Ž., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, paaiškinimus davė tik nagrinėjant bylą teisme, t. y. praėjus pakankamai daug laiko nuo 2020 m. spalio 28 d. įvykio, atitinkamai ir jų santykiams per tą laiką tapus dar labiau komplikuotiems, taigi, ji akivaizdžiai buvo ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Turto pasidalinimo ir vaiko gyvenamosios vietos klausimas dar nėra išspręstas.

2.6. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kurie objektyviai ir vienareikšmiškai patvirtintų, jog Č. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Įvykis įvyko 2020 m. spalio 28 d. apie 22.40 val. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad tą vakarą savo namuose buvo išgėręs, tačiau visiškai nesutinka su tuo, kad būdamas savo bute ir pabelsdamas į bendro miegamojo duris, kurias iš vidaus buvo užsirakinusi D. Ž., padarė ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, t. y. sutrikdė D. Ž. ramybę ir poilsį. Nors D. Ž. parodymus dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas turėjo vertinti kritiškai, tačiau skunde akcentuojama, kad ji net ir duodama parodymus, jau būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, nenurodė, jog Č. S. konfliktavo, kėlė triukšmą ar kitaip trukdė jos ramybę ir poilsį. Ji teigė, kad įvykio dieną, grįžusi iš darbo, apie 22.30 val., nuėjo į vonią nusiprausti, kadangi Č. S. buvo girtas, kad nebūtų konflikto, nuėjusi į kambarį ir nusirengusi ėjo gulti. Kambaryje užsirakino, matė padėtą baltą lapą, pasakė, kad perskaitys ir pasirašys rytoj. Č. S. išlaužė miegamojo duris, o ji nežinojo, ką jis galėjo daryti toliau, todėl iškvietė policiją. Taigi, policiją D. Ž. iškvietė ne dėl to, kad Č. S. trikdė jos ramybę ir poilsį, o dėl to, jog nežinojo, ką jis (Č. S.) galėjo toliau daryti. Apeliantas akcentuoja, kad miegamojo durys nebuvo išlaužtos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodė D. Ž., ji iš darbo 2020 m. spalio 28 d. namo grįžo apie 22.30 val., o už 10 min., 22.41 val., jau kvietė policiją dėl smurto artimoje aplinkoje, kuris nepasitvirtino, bet ne dėl to, kad jis triukšmauja ar kitaip trukdo jai ilsėtis. Apeliantas pabrėžia, kad jis, pabeldęs į miegamojo duris, tik paprašė jos pasirašyti nekilnojamojo turto vertinimo dokumentus, o jai užsidarius miegamajame, pabeldęs į duris paprašė dar kartą, kad pasirašytų. D. Ž. tokiu veiksmu nei prižadino, nei kažkaip kitaip trukdė jai ilsėtis. Kadangi į jo prašymą ji nereagavo, jis patraukė durų rankeną ir ši su visu užraktu iškrito. Išėjusi iš kambario D. Ž. dėl to iškvietė policiją.

2.7. Skunde teigiama, kad aplinkybę, jog tokiais veiksmais jam inkriminuoto pažeidimo jis nepadarė, patvirtina ir teismo posėdyje liudytojais apklausti įvykio dieną pagal D. Ž. iškvietimą atvykę pareigūnai G. S. ir I. N.. G. S. paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolo nesurašė, kadangi niekas neturėjo pretenzijų. I. N. paaiškino, kad gavo pranešimą, jog tarp vyro ir žmonos įvyko konfliktas dėl apgadintų kambario durų. Teigė, kad aiškinosi, dėl ko įvyko konfliktas, jie pretenzijų neturėjo, pareiškimų nerašė, protokolo forminti nebuvo pagrindo. Taigi, įvykio dieną atvykę pareigūnai jokio viešosios rimties trikdymo pažeidimo nenustatė ir neužfiksavo, jokių tarnybinių pranešimų dėl triukšmo ar kitų viešosios rimties trikdymo pažeidimo požymių taip pat nėra. Tačiau teismas šių liudytojų parodymų nevertino, o rėmėsi subjektyviais pareigūnų, kurie nematė įvykio, o tik kitą dieną atvyko patikslinti aplinkybių dėl smurto artimoje aplinkoje, apklaustų liudytojais, parodymais bei A. B. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kurios užfiksuotos pareigūnei telefonu pabendravus su D. Ž..

2.8. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas nutarimą priėmęs Z. R. (Z. R.) paaiškino, kad pareigūnams buvo paskirta užduotis įvertinti, ar nebuvo viešosios rimties pažeidimo. Duomenų apie tai, kas jiems tokią užduotį suformulavo ir, kad tokia užduotis pareigūnams buvo duota, byloje nėra, apie tokią užduotį nenurodė ir 2020 m. spalio 29 d. patikslinti įvykio aplinkybes atvykę pareigūnai A. B. ir I. P.. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jiems buvo pavesta patikrinti dėl smurto artimoje aplinkoje, o ne įvertinti, ar nebuvo viešosios rimties pažeidimo. Liudytojas Z. R. paaiškino, kad tam, jog nebūtų apsunkintos reagavimo į įvykius komandos, tolimesnių nusižengimų forminimui yra nustatyta tvarka, t. y. toliau įvykį kitą dieną aiškinasi kiti pareigūnai. Jie privalo per 3 dienas pakartotinai patikrinti. Nenurodyta nei kokiu teisės aktu remdamiesi, nei ką turi patikrinti. Jeigu į įvykio vietą atvykę pareigūnai jo pažeidimo ar nusižengimo nenustatė, konstatavo, kad smurtas artimoje aplinkoje, dėl ko jie ir buvo iškviesti, nepasitvirtino, tai ką kiti pareigūnai per 3 dienas dar turi pakartotinai patikrinti. Z. R. taip pat nurodė, kad Č. S. paaiškinimo nebuvo, D. Ž. paaiškinimo irgi neturi, turi tik tarnybinį pranešimą, kad pareigūnai bendravo su D. Ž.. Iš situacijos matyti, kad pareigūnui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, nesant pažeidimu kaltinamo asmens paaiškinimų, nukentėjusio asmens paaiškinimų, pakanka tik pareigūno, kuris net nebuvo įvykio metu, tarnybiniame pranešime nurodytų paaiškinimų, kurie užrašyti telefonu pabendravus su D. Ž., nesurinkus kitų įrodymų, priimti nutarimą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti baudą.

2.9. Apeliantas nurodo, kad pareigūnai, kurie 2020 m. spalio 29 d. atvyko papildomai įvertinti 2020 m. spalio 28 d. aplinkybes, jokių veiksmų siekiant įvertinti, ar buvo padarytas viešosios rimties pažeidimas, neatliko, jokių papildomų įrodymų nesurinko, išskyrus A. B. pokalbį su D. Ž. telefonu. Nors A. B. teismo posėdyje teigė, kad bendravo su kaimynu ir tai užfiksuota jos tarnybiniame pranešime, tačiau 2020 m. spalio 29 d. surašytame A. B. tarnybiniame pranešime to nėra. Taigi, 2020 m. spalio 28 d. atvykę pareigūnai jokio viešosios rimties trikdymo pažeidimo nenustatė, tačiau teismas į nurodytas aplinkybes visiškai neatsižvelgė, nenurodė, kodėl remiasi prieštaringais liudytojų A. B. ir A. P. parodymais, o G. S. ir I. N. parodymų nevertina.

3.10. Apeliantas pažymi, kad liudytoja A. B. teismo posėdyje teigė, jog atvyko dėl smurto artimoje aplinkoje. Bute buvo tik vaikas. Tada susisiekė su D. Ž., ji pretenzijų neturėjo, tik pasakė, kad jai trukdo ilsėtis. Bekalbant su vaiku, grįžo Č. S., pradėjo pasakoti apie įvykį, kurį pareigūnė įvardija konfliktu, nors jokio konflikto nebuvo. Pareigūnai Č. S. pasakė, kad jo veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę, kadangi jis triukšmavo ir trikdė aplinkinių ramybę (apeliantas nurodo, kad nėra aišku, kokių aplinkinių ramybę jis trikdė, nes jokių duomenų apie aplinkinių ramybės trikdymą nėra). Vaikas jokio triukšmo negirdėjo, buvo kitame kambaryje su ausinėmis. Pareigūnė teigė, kad jis triukšmavo, trukdė žmonai jau ne pirmą kartą, bet ji niekur nesikreipė, tačiau tokių duomenų nėra užfiksuota. A. B. paaiškino, jog D. Ž. raštu nieko nerašė, su ja bendravo tik telefonu, jos žiniomis, ji rašė vėliau. Nėra aišku, iš kur pareigūnei žinomos šios aplinkybės, o tai kelia abejones dėl pareigūnės objektyvumo. Liudytoja teismo posėdyje nurodė, kad apklausti priešais gyvenančių kaimynų netikslinga, nes pas juos triukšmas nesigirdėtų. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad jokio triukšmo nebuvo.

3.11. Skunde teigia, jog pareigūnas A. P. su D. Ž. nebendravo, todėl šio liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Tikėtina, kad jos paaiškinimus jis nurodė iš A. B. žodžių. Pareigūno net tarnybinio pranešimo byloje nėra. Kritiškai vertintini ir pareigūno paaiškinimai, kad patruliai ne visada viską įvertina ir nesurašo protokolo, todėl jie visas aplinkybes patikrinę ir sprendžia, ar buvo padaryti kokie nors pažeidimai. Vertinant tokius liudytojo paaiškinimus gali susidaryti įspūdis, kad pakartotinai atvykę išsiaiškinti aplinkybių pareigūnai, kurie nematė įvykio, labiau kompetentingi įvertinti situaciją, nei įvykio metu buvę patruliai. Nepasitvirtinus smurtui artimoje aplinkoje, nebuvo jokio pagrindo pareigūnams spręsti dėl viešosios rimties trikdymo.

3.12. Apeliantas pažymi ir tai, kad bute, kitame kambaryje buvo sūnus, todėl jeigu būtų kilęs triukšmas ar kažkas panašaus, mažai tikėtina, jog jis, nors ir buvo su ausinėmis, nebūtų jo girdėjęs. Pareigūnams jis nurodė, kad jokio triukšmo ar konflikto negirdėjo, tačiau teismas šių aplinkybių taip pat nevertino.

3.13. Teismo argumentai, kad D. Ž. paaiškinimai tiek teisme, tiek jai bendraujant su pareigūnais po įvykio ir kitą dieną, esminėse detalėse sutampa ir yra nuoseklūs, yra nepagrįsti. Jokių D. Ž. paaiškinimų, kurie būtų užfiksuoti teisės aktuose nustatyta tvarka įvykio dieną ar vėliau, byloje nėra, išskyrus pareigūnės A. B. nurodytus tarnybiniame pranešime, kurie užfiksuoti pareigūnei pabendravus su D. Ž. telefonu.

3.14. Liudytojai G. S. ir I. N. nenurodė, kad kai atvyko, bute girdėjo triukšmą, konfliktą ar kažką panašaus. Tai, kad Č. S. buvo neblaivus, liudytojos G. S. teigimu, susinervinęs, savaime nepatvirtina, kad jis triukšmavo ar kėlė konfliktą, ar kitais veiksmais trukdė D. Ž. ilsėtis. D. Ž. ir telefonu liudytojai A. B. nenurodė apie triukšmą, konfliktą ar trukdymą ilsėtis, o policiją iškvietė dėl to, kad vyras stipriai traukdamas išlaužė duris, ji pretenzijų neturėjo. A. B. nurodė, kad pasakė, jog Č. S. veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę, kadangi triukšmavo ir trikdė aplinkinių ramybę, tačiau apie jokį triukšmą, konfliktą ar ramybės ir poilsio trikdymą D. Ž. nebuvo nurodžiusi, todėl neaišku, kuo remdamasi A. B. tai teigė. Jos parodymai prieštarauja byloje esančiai medžiagai ir kitų liudytojų parodymams, galiausiai pačios D. Ž. paaiškinimams.

3.15. Be to, teismas neargumentavo, kodėl remiasi D. Ž. parodymais, o Č. S. paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių atmeta, nors ir nurodo, kad parodymus reikia vertinti atsargiai. Teismas nepagrįstai nurodo, kad nėra pagrindo abejoti D. Ž. paaiškinimais, nes juos patvirtina pareigūnų parodymai, nes šių parodymai patvirtina priešingai.

3.16. Skunde taip pat nurodoma, kad Č. S. veiksmuose nebuvo tyčios, pabeldimu į duris ir prašymu pasirašyti ant turto vertinimo dokumentų jis tikrai neturėjo tikslo sutrikdyti D. Ž. poilsio, juolab, kad ji iki įvykio tik prieš 10 min. buvo grįžusi iš darbo. Taip pat, stipriau truktelėdamas durų rankeną, jis negalėjo tikėtis ir nesitikėjo, kad ji iškris. Tokie veiksmai nėra trukdymas ilsėtis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp jų įvyko konfliktas, to nepatvirtina ir byloje esanti įrodymų visuma. Abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

3.17. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, teismas taip pat nurodė, jog nebuvo pagrindo apklausti kaimynų, nes jie konflikto nematė ir negirdėjo, tačiau ir pareigūnai (A. B. ir I. P.) įvykio nematė, o administracinio nusižengimo protokolą surašė remdamiesi tik telefoninio pokalbio su D. Ž. duomenimis, Č. S. nedalyvaujant ir nesuteikiant galimybės duoti paaiškinimų. Apeliantas mano, kad nepagrįsti teismo teiginiai, kiek tai susiję su apelianto teisėmis tiek surašant protokolą, tiek ir priimant nutarimą. Protokole nėra nurodyta, kad Č. S. atsisakė duoti paaiškinimus, todėl teismo argumentai, kad jis nepasinaudojo teise paaiškinti, visiškai nepagrįsti. Be to, nuo protokolo surašymo iki bylos nagrinėjimo Institucijoje praėjo tik 2 darbo dienos. Per tokį trumpą laiką nebuvo galimybės pateikti ir rašytinių paaiškinimų, be to, buvo nurodytas bylos nagrinėjimo laikas, kada nuvykęs apeliantas ir tikėjosi viską paaiškinti, tačiau byla buvo išnagrinėta ir nutarimas priimtas jam nedalyvaujant.

3.18. Apeliantas nepagrįstais laiko ir teismo teiginius, kad tai, jog nagrinėjamas įvykis buvo pradėtas tirti kaip pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje požymių, o vėliau tyrimas baigėsi jam surašant administracinio nusižengimo protokolą už ramybės ir poilsio trikdymą, nepaneigia Č. S. padaryto pažeidimo, nes tik išsiaiškinus visas bylos aplinkybes tyrimo metu galima tinkamai įvertinti, ar asmens veiksmai atitinka tam tikro pažeidimo požymius, ir jei atitinka - tai kokio pažeidimo. Apeliantas pažymi, kad joks tyrimas po 2020 m. spalio 28 d. įvykio, kiek tai susiję su Č. S. inkriminuotu nusižengimu, ir nebuvo atliekamas. Todėl visiškai nėra aišku, kodėl įvykio dieną atvykę pareigūnai jo veiksmuose jokio nusižengimo neįžvelgė, o kitą dieną kiti pareigūnai, atvykę tikrinti smurto artimoje aplinkoje (nors jis nepasitvirtino nei 2020 m. spalio 28 d. nei 2020 m. spalio 29 d.), neturėdami ir nesurinkę jokių papildomų duomenų ar informacijos, jau Č. S. veiksmuose įžvelgė administracinio nusižengimo, numatyto ABK 488 straipsnio 1 dalyje, požymius.

3.19. Pasak apelianto, nebuvo atliktas objektyvus, išsamus ir nešališkas administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų vertinimas. Teismas netinkamai interpretavo byloje esančius įrodymus, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, nepagrįstai suteikė prioritetą D. Ž. parodymams bei A. B. tarnybiniame pranešime nurodytiems D. Ž. paaiškinimams, gautiems teisės aktuose nenustatytu būdu, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Administracinio nusižengimo teisenoje visi įrodymai turi vienodą įrodomąją galią ir turi būti vertinami surinktų duomenų visumoje.

3.20. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 488 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai kvalifikavo atliktus veiksmus, netinkamai vertino ir interpretavo skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kurie patvirtina, kad Č. S. veiksmuose nebuvo tyčios padaryti ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pasak apelianto, teismas neturėjo jokio pagrindo jo veiksmus laikyti tyčiniais (būtent tik tokia kaltės forma gali būti padaromas aptariamas pažeidimas), tikslingai nukreiptais į viešosios rimties trikdymą. Apeliantas pažymi ir tai, kad nors teismas ir pripažino, kad jo teisė būti išklausytam nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą institucijoje buvo pažeista, pažeidimas pripažintas esminiu proceso teisės pažeidimu, o pareigūno Z. R. veiksmai nepateisinami, pažeidžiantys ANK 616 straipsnio nuostatas, tačiau institucijos apie tai neinformavo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad administracinį nusižengimą ištyrusi Institucija pagrįstai padarė išvadą, jog Č. S. nakties metu kėlė konfliktą, triukšmavo, sulaužė durų spyną, o visa tai 22.41 val. trukdė jo sugyventinės D. Ž. poilsį ir ramybę. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o Institucija padarė pareiškėjui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta proceso pažeidimų ir skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

4.2. Taip pat nurodoma, jog skundą padavęs asmuo neginčija įvykio aplinkybių, jog 2020 m. spalio 28 d. nakties metu, apie 22.41 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Č. S. ir D. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir dėl kurio dalybų šiuo metu vyksta atitinkamas procesas, jis, kai D. Ž., grįžusi po darbo, buvo užsirakinusi miegamajame kambaryje, pabeldė ir paprašė, kad ji pasirašytų dokumentus. Ji į prašymą nereagavo, tada pabeldė dar kartą ir paprašė pasirašyti, ji nereagavo. Tada patraukė durų rankeną ir ji su visu užraktu iškrito. Išėjusi iš kambario D. Ž. dėl to iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai patikrinę Č. S. blaivumą nustatė, kad Č. S. yra neblaivus, t. y. jam nustatytas 1.28 promilių girtumo laipsnis.

4.3. Apeliacinio skundo argumentas, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį negalėjo būti pradėta, kadangi negautas D. Ž. rašytinis pareiškimas, yra klaidingas. Policijos pareigūnai, pakartotinai tikrindami D. Ž. pranešimą, nustatė Č. S. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl administracinio nusižengimo teiseną pradėjo pagrįstai. Atsiliepime pažymima ir tai, kad D. Ž. teismo apklausos metu nurodė, kad atvykę pareigūnai paklausė jos, ar ji rašys pareiškimą, tačiau ji pasakė, kad negali jo parašyti, nes buvo išsigandusi. Ji pasakė, kad rytoj parašys pareiškimą pati. Pareiškime nurodė tą patį, ką papasakojo teisme. Teismo posėdžio metu D. Ž. nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti pareigūnai ir teismo posėdyje peržiūrėta vaizdo medžiaga, kai pareigūnai atvyko pas sugyventinius į butą po įvykio.

4.4. Č. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad D. Ž., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, paaiškinimus davė tik nagrinėjant bylą teisme, t. y. praėjus pakankamai daug laiko nuo 2020 m. spalio 28 d. įvykio, jų santykiams per tą laiką tapus dar labiau komplikuotiems, taigi, ji akivaizdžiai buvo ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Turto pasidalinimo ir vaiko gyvenamosios vietos klausimas dar neišspręstas. Pažymėtina tai, kad teismo posėdžio metu D. Ž. nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti pareigūnai ir teismo posėdyje peržiūrėta vaizdo medžiaga, kai pareigūnai atvyko į butą po įvykio. D. Ž. paaiškinimai tiek teisme, tiek jos duoti paaiškinimai bendraujant su pareigūnais po įvykio ir kitą dieną, esminėse detalėse sutampa ir yra nuoseklūs.

4.5. Č. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad į D. Ž. pranešimą reagavę policijos pareigūnai nenustatė jokio pažeidimo, todėl nebuvo pagrindo ir vėliau surašyti protokolo. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Taigi, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas kitą dieną, kai pareigūnai pakartotinai atvyko į įvykio vietą patikslinti aplinkybių ir tada, kai jos buvo patikslintos, o administracinio nusižengimo tyrimas buvo baigtas, jis ir buvo surašytas. Atsiliepime taip pat pažymima, jog ne visada visos teisės pažeidimo aplinkybės būna aiškios iškart po nagrinėjamo įvykio, taip pat ANK įtvirtina nusižengimus tiriančių pareigūnų procesinius veiksmus, kuriais atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas, taigi, ANK pareigūnų neįpareigoja administracinio nusižengimo protokolo surašyti iškart po nagrinėjamo įvykio, priešingai, administracinių nusižengimų protokolas surašomas baigus administracinio nusižengimo tyrimą ir pareigūnams išsiaiškinus tiek ir tokias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą asmeniui surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Č. S. veikoje yra ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

6. Patikrinęs byloje surinktus ir skundžiamoje nutartyje nurodytus administracinėn atsakomybėn traukiamo Č. S. kaltės įrodymus, apylinkės teismo nutarties motyvus ir padarytas išvadas, apygardos teismas sutinka, kad šioje byloje yra įrodyta, jog Č. S. nagrinėjamo įvykio metu triukšmavo, sukėlė konfliktą, trukdė ilsėtis sugyventinei D. Ž., taip trikdydamas jos ramybę ir poilsį, už ką pagrįstai ir teisingai buvo nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais pagrindė savo išvadas, bei nurodė aiškius motyvus, kodėl nesirėmė kitais bylos duomenimis. Apylinkės teismo išvados pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų visumos analize, atitinka faktines bylos aplinkybes, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai dėl apylinkės teismo netinkamo įrodymų vertinimo, o kartu ir dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, yra nepagrįsti. Apeliantas skunde nepagrįstai kai kurias bylos aplinkybes ir įrodymus iškraipo ir interpretuoja jam palankia linkme.

7. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 Eur. Pagal teismų praktiką, sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo nusižengimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Svarbu pažymėti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui.

8. Apeliaciniame skunde analizuojami liudytojų pareigūnų A. B. ir A. P., atvykusių 2020 m. spalio 29 d., parodymai ir teigiama, kad jie nėra patikimi, yra prieštaringi, galimai ne visiškai objektyvūs dėl to, kad įvykio dieną, t. y. 2020 m. spalio 28 d. jie nebuvo atvykę, rėmėsi tik telefonu duotais D. Ž. paaiškinimais. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, su tuo sutikti nėra pagrindo. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizavo šių liudytojų parodymus, pateikė pakankamus savo išvadų, kodėl jais remiasi, motyvus, kuriems apygardos teismas visiškai pritaria. Šioje byloje liudytojai A. B. ir A. P. nuosekliai parodė, jog jie buvo papildomai nusiųsti patikrinti dėl smurto artimoje aplinkoje, atvykus buto duris atidarė vaikas, tėvų nebuvo, todėl paskambino D. Ž., o pamačius ateinantį Č. S., nuėjo į butą. Pasakė, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pareigūnai taip pat nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu tarp sugyventinių įvyko konfliktas, nes moteris nenorėjo aiškintis su vyru, kadangi buvo pavargusi, o sugyventinis buvo išgėręs, jis jai trukdė ilsėtis, išlaužė jos miegamojo duris. Pareigūnai taip pat nurodė, jog duoti paaiškinimus ir pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą Č. S. atsisakė (b. l. 84-85). Svarbu paminėti ir tai, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo apklausti ir policijos pareigūnai liudytojai G. S. ir I. N., kurie į įvykio vietą atvyko iš karto po nagrinėjamo sugyventinių konflikto, gavę iškvietimą. Pastarieji nurodė, kad juos pasitiko sugyventiniai, tarp kurių įvyko konfliktas dėl bute sugadintų durų. Moteris paaiškino, jog grįžo iš darbo labai pavargusi, norėjo pailsėti ir užsidarė savo kambaryje. Pareigūnai taip pat nurodė, kad namuose buvo vaikas, tačiau jis konflikto negirdėjo (buvo prie kompiuterio su ausinukais). Liudytojai parodė, kad vyras buvo neblaivus, skundėsi, jog sugyventinė jam neištikima, neprižiūri vaiko, nepasirašo jai pateiktų turto vertinimo dokumentų, nurodė, kad tarp jų vyksta skyrybų procesas (b. l. 83-84). Atsižvelgiant į visų šių liudytojų nuoseklius, tarpusavyje sutampančius, neprieštaraujančius ir vienas kitą papildančius parodymus, jie vertintini kaip patikimi ir patvirtinantys faktines bylos aplinkybes. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, netikėti šių liudytojų parodymais bei paaiškinimais neturi jokio pagrindo.

9. Dėl apelianto skunde keliamo klausimo, jog D. Ž. policijos pareigūnų buvo apklausta tik telefonu, pažymėtina, kad pastaroji liudytoja (apylinkės teisme ji pripažinta nukentėjusiąja) bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino jos pranešime nurodytas aplinkybes, jog įvykio naktį grįžo pavargusi ir nusipraususi nuėjo miegoti. Kadangi Č. S. buvo išgėręs, ji, kad nekiltų konfliktas, užsirakino savo kambaryje. Matė padėtą baltą lapą, tačiau pasakė, kad yra pavargusi, o dokumentą perskaitys ir pasirašys rytoj, tačiau sugyventinis išlaužė jos miegamojo duris, todėl ji iškvietė policiją (b. l. 51). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek teisme D. Ž. davė iš esmės nuoseklius bei neprieštaringus parodymus. D. Ž. parodymus patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, daryti policijos pareigūnų iš karto po konflikto. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad policijos pareigūnų telefonu iš liudytojos gauta informacija apylinkės teisme buvo patikrinta ir įvertinta tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl ši apelianto nurodyta aplinkybė nesutrukdė apylinkės teismui priimti teisingą sprendimą.

10. Skunde apeliantas pakartojo tą pačią versiją, kurios laikėsi ir apylinkės teisme, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant, jog buvo pažeistos jo teisės pateikti paaiškinimus. Šie argumentai nevertinti kaip pagrindas panaikinti ginčijamą apylinkės teismo nutartį. Pažymėtina, kad iš byloje esančių įrodymų ir pareigūnų paaiškinimų matyti, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas Č. S. dalyvaujant, pareigūnai, atvykę kitą dieną, jam nurodė, jog eina į automobilį surašyti protokolo, taip pat pats Č. S. nurodė, jog nors iš pradžių ir neskaitė, kas parašyta protokole, tačiau protokolą pareigūnai jam įteikė, jis jį gavo ir grįžęs namo perskaitė, kas jame parašyta. Be to, Č. S. atvyko ir į bylos nagrinėjimą, nurodytą protokole, todėl akivaizdu, kad su jam surašytu protokolu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis, savo teisėmis jis buvo susipažinęs. Nors Č. S. teigia, kad protokole nenurodyta, jog jis atsisakė pateikti paaiškinimus, tačiau taip pat iš pareigūnų paaiškinimų ir byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad protokole yra pareigūnų žyma, jog Č. S. teikti paaiškinimą atsisakė (b. l. 11), Č. S. pareigūnams nurodė ir tai, kad jis viską papasakos, kai bus bylos nagrinėjimas. Taigi, šiuo atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog pats Č. S. atsisakė pasinaudoti savo teise duoti paaiškinimus, o pareigūnai negali jo priversti duoti paaiškinimus, nes tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė, bet ne pareiga. Papildomai pažymėtina, kad Č. S. pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų byloje yra žinoma ir buvo įvertinta teisme.

11. Nepagrįstas skundo argumentas, kad administracinio nusižengimo teisena prieš Č. S. buvo pradėta neteisėtai, pažeidžiant ANK nustatytą tvarką, t. y. negavus D. Ž. rašytinio pareiškimo. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal D. Ž. pranešimą. Pareigūnai, pakartotinai tikrindami šį pranešimą, nustatė Č. S. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje „Viešosios rimties trikdymas“, požymius (ANK 590 straipsnio 1 dalis), todėl tai, kad policijos pareigūnai pagrįstai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, abejonių nėra. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, teisena jo atžvilgiu galėjo būti pradėta ir be D. Ž. rašytinio pareiškimo. Tai, kad nakties metu buvo keliamas triukšmas, trikdoma asmens ramybė ir poilsis, teisme patvirtino liudytoja apklausta D. Ž.. Nors skunde akcentuojama, jog D. Ž. po įvykio neturėjo Č. S. pretenzijų, kad atvykę policijos pareigūnai jokio triukšmo, konflikto ar trukdymo D. Ž. ilsėtis neužfiksavo, tačiau teisme D. Ž. parodė, jog atvykę pareigūnai paklausė jos, ar ji rašys pareiškimą, tačiau ji pasakė, kad negali jo parašyti, nes buvo išsigandusi, nurodė, kad tai padarys rytoj. Pažymėtina, jog apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, kad apeliantas būdamas girtas nakties metu sugadino buto duris bei norėjo patekti į D. Ž. kambarį, jis neginčija. Taigi, apygardos teismo vertinimu, anksčiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, jog tarp Č. S. ir D. Ž. įvyko konfliktas, kurį sukėlė pats apeliantas, jis nakties metu triukšmavo, sulaužė duris, todėl visi šie jo veiksmai akivaizdžiai trukdė D. Ž. ramybę ir poilsį. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad duris jis sulaužė netikėtai, neturėdamas tyčios tai padaryti, kad jo veiksmai truko trumpą laiko tarpą ir nesutrukdė net bute buvusiam jų vaikui, nepašalina pastarojo asmens atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Kaip jau minėta šioje nutartyje, atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui, o tai, kad triukšmo ir niokojamo turto fakto negirdėjo kaimynai ar vaikas, esantis tame pačiame bute, vertinama kaip atsitiktinė aplinkybė, kuri nedaro nubaustojo veikos mažiau reikšminga asmens, prieš kurį ji buvo nukreipta, atžvilgiu.

12. Dėl apeliaciniame skunde išdėstyto argumento, jog į D. Ž. pranešimą reagavę policijos pareigūnai, įvykio dieną nenustatę jokio pažeidimo, administracinio nusižengimo protokolo nesurašė, pažymėtina, jog tai, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas ne įvykio, o kitą dieną, nedaro jo neteisėtu, kadangi ANK įstatyme tokia pareiga nėra įtvirtinta. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas kitą dieną, kai pareigūnai pakartotinai atvyko į įvykio vietą patikslinti aplinkybių ir tik tuomet, kai jos buvo patikslintos, o administracinis nusižengimo tyrimas buvo baigtas, jis ir buvo surašytas. Taigi, ANK neįpareigoja pareigūnus administracinio nusižengimo protokolą surašyti iš karto po nagrinėjamo įvykio, priešingai, jis surašomas baigus tyrimą ir pareigūnams išsiaiškinus visas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą asmeniui surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

13. Apibendrindamas apygardos teismas daro išvadą, jog vertinant byloje surinktus įrodymus visumoje yra akivaizdu, kad Č. S. savo bute elgėsi taip, kad sudarė nepatogumų gretimame kambaryje buvusiai D. Ž., nakties metu trikdė jos ramybę ir poilsį, todėl administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį jis buvo patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo Č. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja Aušra Bielskė