- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-29
- Bylos Nr.
- 1A-325-382-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Valentinas Janonis, Zigmas Pocius
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Nuteistasis
- M. M., A. U., A. U. Valstybinei
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M. ir A. U. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. trejiems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta ketveri metai laisvės atėmimo.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. trejiems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. ir 2008 m. vasario 21 d nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė nustatyta šešeri metai laisvės atėmimo ir 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda.
Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistųjų M. M. ir A. U. Valstybinei ligonių kasai priteisti 343,67 litai, o V. Š. - 500 litų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. ir A. U. nuteisti už tai, kad 2007 m. balandžio 9 d., apie 3 val., prie Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) namo, pavartodami fizinį smurtą, užvaldė svetimą turtą, t. y. prie minėto namo A. U. ranka smogė V. Š. į sprandą. Nuo smūgio nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės M. M. ne mažiau kaip šešis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Taip nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po to kaltinamieji pagrobė V. Š. priklausančią 450 litų vertės striukę ir 30 litų vertės diržą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo jo veiką perkvalifikuoti iš LR BK 180 str. 1 d. į 189 str. 3 d. ir paskirti švelnesnę bausmę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo parodymus apie tai, kad jam su nukentėjusiuoju geriant alų iš matymo pažįstamas asmuo susimušė su nukentėjusiuoju. Jis bandė besimušančius skirti, tačiau iš matymo pažįstamas vyriškis liepė jam spirti nukentėjusiajam. Jis bijodamas, kad prieš jį patį nebūtų pavartotas fizinis smurtas, spyrė. Po to minėtas vyriškis paėmė V. Š. striukę bei diržą ir padavė jam (nuteistajam). Kaip jis išsiskyrė su tuo vyriškiu, nebeatsimena. Mano, kad esant šioms aplinkybėms jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 189 str. 3 d. Skirdamas bausmę teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes mano, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nuo pat pradžių davė nuoširdžius parodymus ir gailisi padaręs nusikaltimą. Nukentėjusysis jam pretenzijų neturi.
Nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Nukentėjusysis ir prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, išsamiai ir nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai pripažino M. M. bei A. U. kaltais. Nuteistasis A. U. savo apeliaciniame skunde kaltės įrodytumo ir veikos kvalifikavimo klausimų neginčija. Nuteistojo M. M. argumentai dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 189 str. 3 d. visiškai nepagrįsti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme M. M. parodė, kad nusikalstamą veiką jis padarė ne su iš matymo pažįstamu vyriškiu, bet su A. U. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai R. S. ir G. Z.. Apeliantas, teigdamas, kad plėšime nedalyvavo, negali įtikinamai paaiškinti, kodėl iš nukentėjusiojo pagrobti daiktai liko pas jį. Nukentėjusysis M. M., vilkintį jo striuke bei apsijuosusį pagrobtu diržu, pamatė praėjus mėnesiui nuo nusikaltimo padarymo. M. M. anksčiau teistas ir atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, su A. U. geri pažįstami, todėl jo aiškinimas, kad nukentėjusįjį spardė bijodamas A. U., neįtikinamas. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme parodė, kad po sumušimo girdėjo, kaip kaltinamieji vienas kitam sakė:,,vilk striukę“. Tai rodo, kad nuteistieji turėjo tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentai dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 189 str. 3 d. prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl tenkinti apeliacinio skundo dalį dėl veikos perkvalifikavimo nėra jokio pagrindo.
Nėra pagrindo tenkinti nuteistųjų apeliacinių skundų ir dėl bausmių. Tiek M. M., tiek A. U. ne kartą teisti, nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi, padarė tyčinį savanaudišką nusikaltimą, iš ankstesnių teistumų reikiamų išvadų nedaro. Apeliantai teigia, jog jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad jie prisipažino kaltais ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Tačiau tokie jų teiginiai deklaratyvūs, nes jie ne kartą keitė parodymus, o nusikaltimas išaiškintas ne dėl apeliantų prisipažinimo, bet nukentėjusiojo ir teisėsaugos institucijų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus atmesti, todėl nuteistojo A. U. apeliacinio skundo motyvas, kad nukentėjusysis jam atleido, nepagrįstas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad tenkinti M. M. ir A. U. apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistųjų M. M. ir A. U. apeliacinius skundus atmesti.