Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio teismo proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1677-553/2013 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“, dėl sprendimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras civilinėje byloje Nr. 2-1677-553/2013 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir prašė:

1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 1-493 „Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu“.

2. Pripažinti negaliojančiu 2012 m. kovo 28 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. A403-18 2.2.6.23-FN4, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

3. Taikyti restituciją, įpareigoti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei nekilnojamuosius daiktus, 2012 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu“.

4. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 28 d. akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės.

5. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-493 „Dėl UAB Vilniaus viešasis transportas“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu“ nusprendė perduoti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pirmame punkte nurodytus pastatus. Sprendimo antruoju punktu savivaldybės taryba nusprendė padidinti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatinį kapitalą Savivaldybės perduodamo turto verte, nustatyta turto vertintojų – 1 868 000 Lt, papildomai išleidžiant 1 868 paprastąsias vardines 1 000 Lt nominalios vertės akcijas ir perduodant jas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Sprendimo trečiuoju punktu savivaldybės taryba įgaliojo Ekonomikos ir investicijų departamento direktorių bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ direktorių pasirašyti turto perdavimo-priėmimo aktą ir akcijų pasirašymo sutartį, o ketvirtuoju punktu įpareigojo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ direktorių atlikti visus veiksmus, susijusius su turto teisiniu įregistravimu bendrovės vardu. Sprendimo penktu punktu savivaldybės taryba įgaliojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatus ir spręsti visus kitus klausimus, susijusius su šios bendrovės įstatinio kapitalo didinimu. Ieškovo teigimu, šis Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo 10.1, 10.3 ir 10.4 punktų nuostatas, nes prieš priimant Sprendimą nebuvo atlikti įstatyme nustatyti imperatyvaus pobūdžio reikalavimai ir nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas – sprendimo investuoti savivaldybės turtą ekonominis ir socialinis pagrindimas, nepaaiškinta, kodėl tikslinga tokį turtą investuoti, o ne perduoti pagal turto patikėjimo sutartį ar panaudos pagrindais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytame rašte „Dėl Savivaldybės turto investavimo“ nėra duomenų apie atliktą tyrimą ir analizę, taip pat nenurodytas tokio turto investavimu laukiamas rezultatas, todėl ieškovas vertino, kad dėl atitinkamo savivaldybės turto investavimo nebuvo atlikta jokių ekonominio ar socialinio pagrįstumo tyrimų rašte nurodyti teiginiai yra išskirtinai deklaratyvaus ir menamo pobūdžio, nekonkretūs ir nepagrįsti atlikta analize, nepateikti duomenys, kaip tokio turto investavimas atitiks įstatyme numatytus ne mažiau kaip 3 investavimo kriterijus. Ieškovo teigimu, priimant Sprendimą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punkte įtvirtintas viešos teisės principas. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešas interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms. Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, o sandoriai dėl tokio turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, imperatyviai nustatytais atvejais ir būdais. Nagrinėjamuoju atveju viešo intereso pažeidimas pasireiškia esą neteisėtu savivaldybei priklausančio turto disponavimu – jo perleidimu kito juridinio asmens nuosavybėn.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinio netenkino.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas, siekdamas nuginčyti Sprendimą ir sandorius CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, privalėjo įrodyti, kad Sprendimas buvo priimtas ir sandoriai sudaryti, pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, nes pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kokiai konkrečiai imperatyviai įstatymo normai sandoris prieštarauja, o jeigu įstatymo normos imperatyvas nėra visiškai akivaizdus, būtina pagrįsti, kodėl pripažintina, kad norma yra imperatyvi. Teismas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu Vilniaus miesto savivaldybė, būdama UAB „Vilniaus viešasis transportas“ steigėja ir visų akcijų savininke, perdavė ginčo turtą UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kaip įnašą, didinant šios bendrovės įstatinį kapitalą. Konstatavo, kad tokį savivaldybės turto investavimą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juos įstatymo 19 straipsnis leidžia, todėl šiuo aspektu teismas nenustatė pagrindo konstatuoti imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo. Ginčijamu Sprendimu perdavus UAB „Vilnius viešasis transportas“ investuojamą turtą, Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teisėmis atiteko visos 1 868 paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė - 1 000 Lt. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš priimant sprendimą investuoti, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad vertintojai ginčo turto būklę vertino kaip blogą arba labai blogą. Ieškovas neginčijo, kad šis turtas buvo prastos būklės, reikalaujantis priežiūros, investicijų ir racionalaus jo naudojimo, todėl teismas, atsižvelgdamas į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatuose apibrėžtus veiklos tikslus ir ūkinės veiklos rūšis, sprendė, kad nustatytų aplinkybių apie ginčo turtą kontekste, siekiant padidinti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatinį kapitalą, Sprendimas buvo motyvuotas, bei bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad Sprendimo priėmimą nemaža dalimi apsprendė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ susidariusi sunki finansinė padėtis ir poreikis spręsti įstatinio kapitalo problemą. Nors ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytame rašte „Dėl Savivaldybės turto investavimo“ nėra duomenų apie atliktą tyrimą ir analizę, bei nenurodytas tokio turto investavimu laukiamas rezultatas ir t. t., teismas, iš dalies sutikdamas su tokiais ieškovo motyvais, vertino, kad nurodytų trūkumų negalima pripažinti imperatyviųjų teisės normų pažeidimu, nes nei Valstybės ir savivaldybių turto investavimo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 patvirtintame Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos apraše nėra nurodyta, kokiais konkrečiais būdais ir privalomais dokumentais turi būti pagrįsti Aprašo 10.1 – 10.4 punktuose nurodyti duomenys. Prieš priimant Sprendimą ginčo turtas buvo įvertintas nepriklausomų ekspertų ir nustatyta, kad 63 717,88 Lt likutinės vertės turto rinkos vertė siekia 1 868 000 Lt. Būtent pastarąja verte buvo atliktas ginčo turto investavimas, o Vilniaus miesto savivaldybė įgijo atitinkamos vertės akcijų nuosavybę, todėl faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad turto investavimas buvo nuostolingas, teismas nematė, nurodė, kad ieškovo motyvai, kad vertinant turtą, nebuvo įvertinti žemės sklypai, nėra pagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad kaip investicinis įnašas buvo perduodami tik nuosavybės teisėmis Vilniaus miesto savivaldybei priklausantys pastatai, o ne žemė, kurios nuosavybės teisės priklauso Lietuvos Respublikai. Teismo nuomone, aplinkybė, kad 2012 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė viešo aukciono būdu leisti parduoti ginčo pastatus, Sprendimo ir ginčijamų sandorių teisėtumui esminės įtakos neturi, nes ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis apie galbūt padarytą imperatyviųjų teisės normų pažeidimą, priimant Sprendimą ir sudarant ginčijamus sandorius. Įrodymų, kad ginčo turtas buvo perleistas, turint tikslą jį parduoti, ieškovas teismui nepateikė. Nei Valstybės ir savivaldybių turto investavimo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, nei Apraše nėra nustatyto apribojimo investuotu turtu disponuoti kitokiu būdu, nei buvo motyvuojamas investavimas, ir nuostatos, kad nesilaikant to, sprendimas investuoti tampa negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo argumentai:

Teismas netinkamai taikė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 8¹ straipsnio ir Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo 10.1, 10.3 ir 10.4 punktų nuostatas, t. y. nepagrįstai nepripažino imperatyviomis, o savivaldybės veiksmų, pažeidžiančių pastarųjų teisės aktų nuostatas nepagrįstai nepripažino imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, vertindamas įrodymus netaikė tikimybių pusiausvyros principo. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje cituojama kasacinio teismo praktika, tačiau teismas nepagrįstai nesiremia cituojamomis kasacinio teismo nuostatomis.Teismo sprendimo argumentas „Nagrinėjamuoju atveju, esant pateiktiems įrodymams apie UAB „Vilniaus viešasis transportas“ finansinę būklę, Vilniaus miesto savivaldybės skolą šiai bendrovei ir pareigą užtikrinti lengvatinį keleivių vežimą, yra pagrindas spręsti, kad ginčo turto investavimas buvo būtinas viešojo intereso užtikrinimui“ yra neadekvatus, nes vadovaujantis tokia logika pateisinami būtų ir tokie Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai, kai deklaravus pareigą užtikrinti lengvatinį keleivių vežimą į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ be jokių motyvų ir sąnaudų bei naudos analizės būtų investuotas didesnės vertės nei deklaruoja atsakovai turtas, o tokia praktika negali būti laikoma teisėta ar pateisinama.Atsakovo nurodyti sprendimo investuoti priėmimo motyvai yra fiktyvūs ir niekiniai, nes realus Sprendimo investuoti ekonominis – socialinis pagrindimas atliktas nebuvo ir nėra jokių duomenų, kokius investavimo kriterijus atitinka ginčijamas sprendimas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

Ieškovas, siekdamas nuginčyti sprendimą ir sandorius CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu privalėjo įrodyti, jog sprendimas buvo priimtas ir sandoriai sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nurodyti kokiai konkrečiai normai sandoris prieštarauja, o jeigu įstatymo normos imperatyvas nėra visiškai akivaizdus būtina pagrįsti kodėl pripažintina, kad norma yra imperatyvi. Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė kokie pagrindimo būdai, priemonės (dokumentai) turėtų būti laikomi tinkamais ir pakankamais įgyvendinant įstatymą. Teismas pagrįstai laikė jog esamų dokumentų pakanka tam, kad būtų tinkamai įvykdyti teisės aktų reikalavimai ir pagrįstai pažymėjo, jog nei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, nei Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos apraše nėra nustatyto apribojimo investuotu turtu disponuoti kitokiu būdu, nei buvo motyvuojamas investavimas, ir nuostatos, kad to nesilaikant sprendimas investuoti tampa negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.Nepagrįstas apelianto svarstymas, jog priimant sprendimą investuoti, t.y. perduoti pastatus, turėjo būti nustatyta žemės sklypų vertė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad kaip investicinis įnašas buvo perduodami tik nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei priklausantys pastatai, o ne žemės sklypai kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Apeliantas nenurodo jokio teisinio pagrindo žemės sklypų vertei įtraukti apskaičiuojant investuojamo turto vertę, bei nepagrįstai tapatina dvi skirtingas sąvokas, t.y. turto vertę ir pradinę turto pardavimo kainą.

Atsakovas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atsiliepimu į Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą, atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius nesutikimo motyvus, kaip Vilniaus miesto savivaldybė.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu Nr. 1-493 (toliau – ginčo sprendimas) Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė: (1) perduoti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus, išvardintus 1.1 – 1.6 punktuose; (2) padidinti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatinį kapitalą Savivaldybės perduodamo turto verte, nustatyta turto vertintojų – 1 868 000 Lt, papildomai išleidžiant 1 868 paprastąsias vardines 1 000 Lt nominalios vertės akcijas ir perduodant jas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; (3) įgalioti Ekonomikos ir investicijų departamento direktorių bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ direktorių pasirašyti turto perdavimo – priėmimo aktą ir akcijų pasirašymo sutartį; (4) įpareigoti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ direktorių atlikti visus veiksmus, susijusius su turto teisiniu įregistravimu bendrovės vardu; (5) įgalioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatus ir spręsti visus kitus klausimus, susijusius su šios bendrovės įstatinio kapitalo didinimu (1 t., 14-15 b. l.). Atsakovas į bylą apeliacinės instancijos teisme pateikė 2012 m. kovo 28 d. pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą Nr. A403-18(2.2.6.23-FN4) (2 t., 15-16 b. l.), jo pagrindu buvo registruotos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nuosavybės teisės į ginčo turtą (1 t., 51-59 b. l.). Taip pat nustatyta, kad 2012 m. kovo 28 d. buvo pasirašyta Akcijų pasirašymo sutartis, kuria UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įsipareigojo pateikti akcininkui Vilniaus miesto savivaldybei 1 868 naujai išleistas bendrovės akcijas, kurių vienos nominalioji vertė lygi 1 000 Lt už bendrovei perduodamą akcininko turtinį įnašą – nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra lygi 1 868 000 Lt (1 t., 141-142 b. l.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pagrįstai ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodė, ginčo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašo) 10.1, 10.3 ir 10.4 punktų nuostatas, nes prieš priimant sprendimą nebuvo atlikti įstatyme nustatyti imperatyvaus pobūdžio reikalavimai ir nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas - sprendimo investuoti savivaldybės turtą ekonominis ir socialinis pagrindimas, nepaaiškinta kodėl tikslinga tokį turtą investuoti, o ne perduoti pagal turto patikėjimo sutartį ar panaudos pagrindais, yra pagrįstas.

Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima savivaldybės taryba. Prieš priimant atitinkamą sprendimą, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tenkinami ne mažiau kaip trys investavimo kriterijai. Be to, Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo 10 punkte numatyta, kad pasiūlyme, kurį dėl sprendimo investuoti savivaldybės turtą savivaldybės tarybai teikia savivaldybės vykdomoji institucija, turi būti: (10.1 p.) nurodomi poreikio investuoti turtą motyvai, taip pat ekonomiškai ir socialiai pagrįstas laukiamas rezultatas (apibendrinta sprendimą grindžianti informacija, sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti); (10.3 p.) jeigu investuojamas nekilnojamasis turtas, paaiškinama, kodėl tikslinga tokį turtą investuoti, o ne perduoti pagal turto patikėjimo sutartį ar panaudos pagrindais; (10.4 p.) nurodoma, kurie investavimo kriterijai, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, tenkinami, ir pateikiama šių kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašė raštą ,,Dėl Savivaldybės turto investavimo“ (data nenurodyta). Šiame rašte yra aprašytas turtas, nurodyta, kad jis (turtas) vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu prieš perdavimą įvertintas nepriklausomo turto vertintojo (1 t. 48 b. l.). Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo numatytais principais, kuriais vadovaujantis savivaldybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama, nurodoma, kad yra tikslinga padidinti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatinį kapitalą nurodytu turtu, kadangi minėti pastatai yra itin prastos būklės, jie nuolat dėvisi, reikalinga pastatų apsauga ir dėl to yra patiriamos išlaidos, o savivaldybė neturi pakankamai lėšų jų priežiūrai ir plėtrai. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atliktų šių pastatų remontą ar rekonstravimą, sutvarkytų aplinką bei galėtų įgyvendinti miestui svarbius investicinius projektus, naudingus visuomenei (kurtų stovyklas, organizuotų plenerus ir kitus renginius). Iš pastatų valdymo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ galėtų gauti pajamų, kurias skirtų tolimesnių projektų vystymui, infrastruktūros plėtojimui siekiant socialinio rezultato. Investicijos leistų efektyviau planuoti ilgalaikę įmonės veiklą įtraukiant naujai gautus pastatus į veiklos organizavimo gaires. Apibendrinus galima teigti, kad būtų gautas socialinis ir ekonominis rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra netikslinga perduoti turtą panaudos ar patikėjimo teise, todėl siūloma Vilniaus miesto savivaldybės tarybai sutikti, kad perdavus nurodytą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, Vilniaus miesto savivaldybė, visų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ išleistų paprastųjų vardinių akcijų valdytoja, priimtų sprendimą padidinti šios įmonės įstatinį kapitalą 1 868 000 Lt vertės turtu, išleidžiant 1 868 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekviena - 1000 litų nominalios vertės. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad investuojant savivaldybės turtą, bus tenkinami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 punkto investavimo kriterijai: (1) investavus bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei; (2) iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno (pajamų), bet ir gautas socialinis rezultatas ir užtikrintas veiksmingesnis Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytų valstybės ir savivaldybės funkcijų atlikimas; (3) bus sukuriama pridėtinė vertė ir užtikrinamas šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas; (4) investavus bus užtikrintas efektyvus turto panaudojimas ir veiksmingesnė savivaldybės bendrovės veikla (didės įmonės finansinis pajėgumas) (1 t., 50 b. l.).

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius minėtame rašte neanalizavo, kaip minėti investavimo kriterijai bus tenkinami ar išpildomi. Nėra duomenų apie atliktą tyrimą ar analizę, taip pat nenurodytas tokio turto investavimu laukiamas rezultatas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nuomone, kad iš ginčo sprendimo (ar kitų dokumentų) turinio nėra galimybės įžvelgti nei siekio užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, nei siekio šio turto perdavimu maksimalios naudos visuomenei. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad ginčo turtas bus racionaliai valdomas ir/ar tvarkomas, nes, nors UAB „Vilniaus viešasis transportas“ gali užsiimti bet kokia Lietuvos respublikos įstatymų neuždrausta veikla, tačiau pagrindinis šios įmonės tikslas yra patenkinti keleivių transporto poreikius ir teikti kitas, su keleivių ir krovinių vežinais susijusias paslaugas bei, derinant bendrovės akcininkų ir darbuotojų interesus, gauti už šią veiklą pelną (1 t., 84 b. l.). Be to, atsakovai į bylą 2012 m. gegužės 18 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-970 ,,Dėl leidimo UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ viešo aukciono būdu parduoti nekilnojamąjį turtą“ (1 t., 175 b. l.), iš kurio matyti, kad nepraėjus nė dviems mėnesiams nuo ginčo sprendimo investuoti priėmimo, investavimo tiksluose nurodant ginčo pastatų remontą, rekonstravimą bei stovyklų ir plenerų rengimą, visas ginčo turtas buvo leistas parduoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovė 2013 m. sausio 21 d. įvykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki, todėl su remontu ar rekonstrukcija bei renginių organizavimu susiję darbai nebuvo atliekami, jų atlikti iš esmės ir nebuvo ketinama.

Įvertinus faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad ginčo turto investavimo nurodytais motyvais laukiamas rezultatas - atlikti šių pastatų remontą ar rekonstravimą, sutvarkyti aplinką, įgyvendinti miestui svarbius investicinius projektus, naudingus visuomenei (statyti stovyklas, organizuoti plenerus ir kitus renginius) - nėra įgyvendinamas. Taip pat nesiekiama gauti pajamų iš pastatų valdymo su tikslu skirti jas aplinkos tvarkymui, teikiamų paslaugų kokybės gerinimui ir panašioms sritims. Kadangi atsakovas Vilniaus m. savivaldybė neatliko sąnaudų bei naudos analizės, taip pat nebuvo kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti, vertintina, kad teiginiai, jog investicijos leistų efektyviau planuoti ilgalaikę įmonės veiklą įtraukiant naujai gautus pastatus į veiklos organizavimo gaires, yra deklaratyvus. Kaip minėta, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato reikalavimą, kad prieš priimant atitinkamą sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Atsakovas Vilniaus m. savivaldybė nurodė, kad pasiūlymas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, pagal kurį turi būti pagrįsta, jog investavus bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei (gerinama viešųjų paslaugų kokybė, pasirinkimo galimybės ir prieinamumas). Tačiau byloje nėra jokių ekonomiškai pagrįstų įrodymų, kad priimtas ginčo sprendimas leis efektyviau planuoti ilgalaikę UAB „Vilniaus viešasis transportas“ veiklą ir užtikrins veiksmingesnį savivaldybės funkcijų atlikimą, jokio konkretesnio pagrindimo, kuris nurodytų, kokio dydžio pridėtinė vertė bus gauta, kokią ekonominę naudą, kokį konkretų socialinį rezultatą ir kurioje konkrečioje srityje turėtų gauti, taip pat nėra.

Valstybės (savivaldybių) nuosavybė turi būti tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus. Šis reglamentavimas yra grindžiamas savivaldybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl savivaldybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) turto perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas perleistas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad savivaldybės taryba priėmė ginčo sprendimą pažeisdama Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvią normą, nes sprendimas prieš jį priimant nebuvo socialiai ir ekonomiškai pagrįstas, kaip reikalauja Vyriausybės nutarimu patvirtinto Aprašo 10 punkto nuostatos. Nėra pagrindo nesutikti su ieškovo argumentu, kad savivaldybės taryba pažeidė ne tik Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatą, bet ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punkte įtvirtintą viešosios teisės principą.

Pagal Vietos savivaldos 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu, t.y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veikios klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad savivaldybės taryba, neatlikus būtinų įstatyme numatytų veiksmų, galinčių turėti lemiamos įtakos sprendimo priėmimui, negalėjo priimti ginčo sprendimo, todėl šis sprendimas yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas ir jo pagrindu sudarytas sandoris, pažeidžia viešosios teisės principą - valstybės (savivaldybių) turtas perduotas pažeidžiant nustatytą imperatyvų reguliavimą - įtvirtintą tvarką šio reguliavimo tikslus bei saugomas vertybes, todėl buvo pažeistas viešasis interesas. Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, panaikinus tokie administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija.

Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 1-493 „Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu“.

Pripažinti negaliojančiu 2012 m. kovo 28 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. A403-18 2.2.6.23-FN4, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

Taikyti restituciją, įpareigoti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei šiuos nekilnojamus daiktus:

1. Vieno aukšto rastinį gyvenamąjį pastatą – vaikų namus (unikalus Nr. 1394-0001-2026, plotas – 230,68 kv. m), esantį Grybautojų g. 13 / Lakštingalų g. 23, Vilniuje;

2. Vieno aukšto rastinį gyvenamąjį pastatą – vaikų namus (unikalus Nr. 1394-0001-2037, plotas – 89,85 kv. m), esantį Grybautojų g. 13 / Lakštingalų g. 23, Vilniuje;

3. Vieno aukšto rastinį gyvenamąjį pastatą – vaikų namus (unikalus numeris 1394-0001-2048, plotas – 192,56 kv. m), esantį Grybautojų g. 13 / Lakštingalų g. 23, Vilniuje;

4. Vieno aukšto medinį karkasinį su užpildu ūkinį pastatą (unikalus Nr. 1394-0001-2059, užstatytas plotas – 14 kv. m), esantį Grybautojų g. 13 / Lakštingalų g. 23, Vilniuje;

5. Vieno aukšto medinį karkasinį su užpildu ūkinį pastatą (unikalus Nr. 1394-0001-2068, užstatytas plotas – 35 kv. m), esantį Grybautojų g. 13 / Lakštingalų g. 23, Vilniuje;

6. Vieno aukšto pastatą – pavėsinę (unikalus Nr. 1394-0001-2070, užstatytas plotas - 52 kv. m), esantį Grybautojų g. 13 / Lakštingalų g. 23, Vilniuje;

7. Vieno aukšto pastatą – pavėsinę (unikalus Nr. 1394-0001-2080, užstatytas plotas – 14 kv. m, pažymėtą plane 811 m), esantį Grybautojų g. 13 / Lakštingalų g. 23, Vilniuje;

8. Vieno aukšto pastatą – pavėsinę (unikalus Nr. 1394-0001-2091, užstatytas plotas – 12 kv. m, pažymėtą plane 911 m), esantį Grybautojų g. 13 / Lakštingalų g. 23, Vilniuje;

9. Vieno aukšto pastatą – pavėsinę (unikalus Nr. 1394-0001-2104, užstatytas plotas – 12 kv. m), esantį Grybautojų g. 13 / Lakštingalų g. 23, Vilniuje;

10. Kiemo statinius (unikalus Nr. 1394-0001-2115), esančius Grybautojų g. 13 / Lakštingalų g. 23, Vilniuje;

11. Vieno aukšto plytų pastatą – valgyklą (unikalus Nr. 1094-0489-5012, plotas – 342,08 kv. m), esančią Svajonių g. 13C (Kiškių g. 16), Vilniuje;

12. Vieno aukšto medinį su karkasu gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 1094-0489-6016, plotas – 137,83 kv. m), esantį Žuvėdrų g. 18 (Kiškių g. 18), Vilniuje;

13. Vieno aukšto rastinį pastatą – džiovyklą (unikalus Nr. 1098-3015-6019, plotas – 30,16 kv. m), esantį Nugalėtojų g. 4, Vilniuje;

14. Dviejų aukštų plytų pastatą – vasaros kino teatrą (unikalus Nr. 1098-5021-6016, plotas – 352,06 kv. m), esantį Svajonių g. 3D (Smilgų g. 4), Vilniuje;

15. Vieno aukšto rastinį negyvenamąjį pastatą (unikalus Nr. 1095-3011-9014, plotas – 230,99 kv. m), esantį Svajonių g. 3E (Smilgų g. 4D), Vilniuje.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 28 akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės.