Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. P. (toliau – Pažeidėjas) – apeliacinį skundą dėl 2014 m. gegužės 13 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros (toliau Institucija) vyresniojo valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus V. P. 2014-02-21 nutarimu Nr. S1-12(3-14) Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 1 d., 87 str. 3 d. už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-04 įsakymo D1-14 „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 10.1 p., 11.1 p., 11.2 p., 11.9 p., 11.11 p., 12.4.1 p. reikalavimus 2014 m. vasario 7 d. 14 val. (duomenys neskelbtini) rajone ant (duomenys neskelbtini) ežero ledo kartu su kitais dviem asmenimis neteisėtai žvejojo neturėdamas nei reikiamo leidimo, nei smaigų; be to, žvejodami draudžiamu būdu, t.y. naudodami gyvą žuvelę, su 4 skrituliais, 23 šakotinėmis ir 10 vėliavėlių, visi trys neteisėtai sužvejojo devynias lydekas.

Pažeidėjui už ATPK 87 str.1 d. numatytą pažeidimą paskirta 112, 50 Lt bauda, o už ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą paskirta 750 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., nuobaudas subendrinus jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 750 Lt bauda, konfiskuojant savadarbę žvejo dėžę ir žieminę meškerę.

Šį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Pažeidėjas apskundė Rokiškio rajono apylinkės teismui, tačiau skundžiama nutartimi jo skundas buvo atmestas.

Taigi, įvertinus pareigūnų pateiktus duomenis kaip nepatikimus, o pareiškėjo, liudytojų S. K., A. J. ir V. G. parodymus vertinant kaip patikimus, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog jis 2014-02-07 apie 14 val. kartus su kitais asmenimis žvejojo (duomenys neskelbtini) rajone ant (duomenys neskelbtini) ežero ledo draudžiamu būdu, naudojant gyvą žuvelę su skrituliais, šakotinėmis ir vėliavėlėmis bei tokiu būtu neteisėtai sužvejojo devynias lydekas, t. y. pripažinti jį kaltu padarius ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi ir neigdamas savo kaltę dėl ATPK 87 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo Pažeidėjas teigia, kad teismas netinkamai išaiškino ir išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes. Tačiau tokia Pažeidėjo pozicija yra visiškai nepagrįsta.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Formuodamas teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pažymėjęs, kad proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų. Pirmiau paminėtuose ATPK 256 str. ir 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas (byla Nr. A-180-1212/2006).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija tik jo patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą bei tvirtina, jog byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o byloje esantys duomenys yra prieštaringi ir nepatikimi. Tačiau su tokiais apelianto argumentais skundą nagrinėjantis apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.

Pirmiausia pažymėtina tai, jog, priešingai nei skunde tvirtina apeliantas, pareigūno G. S. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, t. y. dėl to, kad 2014-02-07 pagal gautą pranešimą nuvyko prie (duomenys neskelbtini) ežero, stebėjo tris žvejojančius vyrus, tarp kurių buvo ir apeliantas, bei nustatė, kad šie asmenys žvejojo draudžiamu būdu, sutapo. Taigi, pareigūno G. S. parodymai, jog įvykio metu Pažeidėjas su kitais dviem asmenimis žvejojo naudodamas gyvą žuvelę, su 4 skrituliais, 23 šakotinėmis ir 10 vėliavėlių, yra iš esmės nuoseklūs ir nelaikytini prieštaringais. Nežymūs parodymų nesutapimai nėra pagrindas pripažinti juos prieštaringais iš esmės ir jais nesivadovauti. Be to, G. S. parodymai sutampa ir su kita bylos medžiaga – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos organizuoto reido aktu, kurį atliko ir pasirašė šios tarnybos inspektoriai G. B. ir G. S., daiktų ar dokumentų paėmimo protokolais, iš kurių matyti, jog įvykio metu iš A. J., S. K. ir Pažeidėjo (tuo metu melagingai prisistačiusio A. K.) paimti 4 skrituliai, 10 vėliavėlių, 23 šakotinės bei 9 lydekos, fotonuotraukomis bei greitai gendančio turto aprašymo aktu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad įvykio metu, kaip teigia Pažeidėjas, būtų buvę kitų asmenų, t. y. pareigūnai pakankamai ilgą laiką stebėjo įvykio vietą ir joje nepastebėjo jokių pašalinių asmenų. Taigi Pažeidėjo argumentas, kad jo kaltė padarius ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą nepagrįstai buvo grindžiama pareigūno G. S. parodymais, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Kartu atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog nepagrįstai buvo remiamasi byloje esančiomis fotonuotraukomis. Bylos duomenys rodo, kad fotonuotraukos atitinka kitą byloje esančią medžiagą, o be to jos nebuvo esminis įrodymas nustatant Pažeidėjo kaltę padarius ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Pažymėtina, jog šios fotonuotraukos buvo tik vienas iš įrodymų, sutampančių su kitais byloje esančias duomenimis bei sudarančių duomenų visumą, patvirtinančią apelianto kaltę padarius ginčijamą pažeidimą. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko šiomis fotonuotraukomis nebūtų galima remtis.

Pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie neva netinkamai vykdytą pareigūnų pareigą rinkti įrodymus bei administracinio teisės pažeidimo protokolo jam surašymą vėliau, nei greitai gendančio turto aprašo surašymas, nesudaro pagrindo spręsti, kad Institucijos pareigūnų veiksmai buvo netinkami ar kad jie netinkamai vykdė savo pareigas. Byloje nėra, o tokių duomenų nenustatė ir apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas, jog atliekant tyrimą būtų padaryti esminiai teisenos pažeidimai. Be to, bylos duomenys rodo, jog Pažeidėjas dalyvavo jam surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame pasirašė bei atsisakė nuo paaiškinimų, tuo metu jokių pastabų nenurodė. Byloje apart niekuo nemotyvuotų paties Pažeidėjo prielaidų nėra jokių duomenų, patvirtinančių įvykį fiksavusių bei tyrusių pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir savo skunde. Priešingai, pats Pažeidėjas įvykio metu siekė išvengti atsakomybės, t. y. nurodė melagingus savo anketinius duomenis bei pasišalino iš įvykio vietos.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai nenurodė ir išvis neaptarė teismo posėdyje apklausto V. G. parodymų. Bylos duomenys rodo, jog šis liudytojas išties buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje bei davė parodymus, iš esmės atitinkančius apelianto paaiškinimus. Tačiau vien ši aplinkybė, kad teismas neišdėstė ir nevertino šio liudytojo parodymų skundžiamoje nutartyje, jos nedaro neteisėtos ir nepagrįstos, juo labiau kad apylinkės teismas pakankamai išsamiai išanalizavo Pažeidėjo kaltę patvirtinančius įrodymus bei motyvuotai atmetė jo iškeltą įvykio aplinkybių versiją. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, jog liudytoją V. G. P. nurodė ir prašė jį apklausti tik 2014-02-21, t. y. tik administracinės bylos nagrinėjimo dieną, kuomet buvo priimtas nutarimas. Kita vertus, liudytojo V. G. parodymai dėl įvykio metu vykusios žvejybos prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl nėra jokio pagrindo tikėti šio liudytojo parodymais ir juos vertinti kaip teisingus. Įvertinęs visus pirmiau išdėstytus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, jog Pažeidėjo kaltė padarius jam inkriminuotą ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog Pažeidėjas padarė šį teisės pažeidimą. Apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.

Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines tinkamam Pažeidėjo veikos kvalifikavimui ir nuobaudos individualizavimui reikšmės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai įvertino jo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes ir jo skundą atmetė.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, konstatuoja, jog apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimta nutartis atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose. Savo argumentus, kurie paneigė Pažeidėjo poziciją, apylinkės teismas aiškiai ir išsamiai išdėstė skundžiamoje nutartyje. Savo apeliaciniame skunde Pažeidėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurių apylinkės teismas neįvertino ir kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Taip pat apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Naikinti tokią nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Palikti 2014 m. gegužės 13 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir T. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.