Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,

nedalyvaujant pareiškėjos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus atstovui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus (toliau – pareiškėjos) prašymą dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti neveiksnaus asmens atitinkamoje srityje E. J. hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos įstaigoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens E. J. hospitalizavimą ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus Poūmių psichikos sutrikimų (gydymo) skyriuje vieno mėnesio terminui, terminio pradžią skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios – 2023 m. lapkričio 23 d. 10.30 val.

Prašyme nurodyta, kad pacientė E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Pacientė susirgo būdama 25 metų. Klinikoje vyrauja paranoidinė simptomatika, daug kartų gydyta psichiatriniame stacionare, paskutinį kartą gydyta laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. Nustatyta diagnozė F20.0 Paranoidinė šizofrenija. Stebimas rezistentiškumas gydymui, būsenos sunkėja, dažnos hospitalizacijos. 2018 m. gegužės 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimu pripažinta neveiksnia, globėja paskirta dukterėčia A. Š.. Šiuo metu pacientė blogos psichinės būsenos, dažnai išsako girdinti balsus, kurie komentuoja jos elgesį, išsako nerimą, dreba. Nemiega naktį, išsibalansavo rėžimas. Pasimetusi, įsitempusi, baiminga, kalba savo temomis. Kontaktas formalus, emocijos labilios. Mąstymas nenuoseklus, neproduktyvus. Pacientė sunkiai prognozuojamo elgesio. Korekcijai nepasiduoda. Dėl blogos psichinės būsenos, vyrauja klausos haliucinacijos, kurios lemia pacientės elgesį, kritikos stokos. Prašo išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens E. J. hospitalizavimą ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus Poūmių psichikos sutrikimų (gydymo) skyriuje vieno mėnesio terminui, terminio pradžią skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios – 2023 m. lapkričio 23 d. 10.30 val.

Hospitalizuotino asmens atstovė advokatė teismo posėdžio metu neprieštaravo prašymui.

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

CK 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinio hospitalizavimo tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 1 dalį, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Jeigu pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus ir dėl to nepavyksta gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, jis Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai gydomas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas.

Minėto Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.

Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinės hospitalizacijos ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2018 m. gegužės 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimu pripažinta neveiksnia, globėja paskirta dukterėčia A. Š..

Iš pareiškėjos prašymo dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti neveiksnaus asmens atitinkamoje srityje E. J. hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos įstaigoje, medicininių dokumentų matyti, kad pacientė yra tvarkinga, sąmoninga, orientuota teisingai vietoje, laike bei savyje. Pasimetusi, įsitempusi, baiminga, kalba savo temomis. Kontaktas formalus. Nuotaika pažeminta, emocijos blankios. Mąstymas nenuoseklus, neproduktyvus. Dėmesio koncentracija susilpnėjusi. Suicidines mintis ir ketinimus šiuo metu neigia. Išsako klausos haliucinacijas, girdi balsus, kurie komentuoja jos elgesį. Pacientė sunkiai prognozuojamo elgesio. Kritika formali. Gydytis stacionare sutinka, pasirašė sutikimo lape.

2023 m. lapkričio 23 d. konsiliumas padarė išvadą, kadangi paūmėjus ligai, vyraujant kliedesiams, klausos pseudokaliucinacijoms, reikalingas stacionarinis gydymas, pacientė yra neveiksni, todėl nutarta teikti prašymą teismui dėl leidimo tęsti neveiksnaus paciento hospitalizaciją ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus Poūmių psichikos sutrikimų (gydymo) skyriuje vieno mėnesio terminui, terminio pradžią skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios.

Išvardintų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra reali grėsmė, jog E. J. savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, sprendžia, jog pareiškėjos prašymas dėl E. J. hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo yra pagrįstas, todėl prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas dėl E. J. hospitalizavimo ir gydymo termino pratęsimo psichiatrijos įstaigoje vieno mėnesio laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Pratęsti E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), hospitalizavimo ir gydymo terminą vieno mėnesio laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo hospitalizavimo ir gydymo pradžios – nuo 2023 m. lapkričio 23 d., 10.30 val.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.