- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-26
- Bylos Nr.
- 1-2364-893/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent:
jis nuo 2004 m. kovo 18 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) ” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 d. nuostatą „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: „1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinės apskaitos ir jos netvarkė, taip pat, pažeisdamas 19 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugojami ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ bei šio straipsnio 2 d. įtvirtintą nuostatą, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, tinkamai netvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinės apskaitos, neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir inventorizacijos aprašų bei jų nepateikė tyrimui, todėl negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, tame tarpe trumpalaikio turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2009-01-01 iki 2013-10-11, taip pat pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX- 575 (2008 m. birželio 26 d. Įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 27 straipsnio nuostatą „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas <...>“, būdamas atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. Įstatymo Nr. XI-354 redakcija) įtvirtintą reikalavimą „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.“, nesilaikė LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 15 str. „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai", nurodytų nuostatų reikalavimų „Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams", pažeisdamas LR 2001 m lapkričio 6 d LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 17 straipsnį „Finansinės ataskaitos“, finansinės ataskaitos sudaroma pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui nepateikė 2006-01-01 - 2006-12-31, 2007-01-01 - 2007-12-31, 2009-01-01 - 2009-12-31, 2010-01-01 - 2010-12-31, 2011-01-01 - 2011-12-31, 2012-01-01 - 2012-12-31, 2013-01-01 - 2013-10-11 bankroto dienos iškėlimo) metinių finansinių ataskaitų, tokiu būdu R. B. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2009-01-01 iki 2013-10-11.
Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 223 str. 1 d.
Ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. sausio 24 d. apklaustas R. B. paaiškino, kad jis nebeprisimena tiksliai nuo kada, tačiau gali būti, kad nuo 2004 metų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Paskutinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė buvo R. J.. Kas buvo buhalteris iki jos, jis neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo autoservisas. Autoservisas buvo (duomenys neskelbtini). 2010 metais, žentui R. J. jis pardavė pastatą esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklausė nuosavybės teise jam. Kur yra pirkimo-pardavimo sutartis, jis neprisimena. Šią pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino notaras. Koks notaras - jis neprisimena. Tačiau pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį jis pinigų negavo. 2010 m. rugpjūčio 2 d. tarp UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta paskolos sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 300 000 Lt. Tokią pačią sumą jam turėjo sumokėti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pastato (duomenys neskelbtini), pirkimą. Kodėl paskolos sutartis buvo pasirašyta tarp įmonių, o ne tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinti negali. Jo namuose yra dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Ar visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai yra pas jį, jis nežino. Jis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neperdavė bankroto administratoriui, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko jam skolingas. Dėl šios skolos ir prasidėjo įmonės bankrotas. Pastatas (duomenys neskelbtini) buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse, įmonė jį valdė nuosavybės teise. Kokiu būdu pastatas atsidūrė įmonės balanse, jis neatsimena. Pagal minėtą paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų negavo. Tokia pati suma, kokia nurodyta paskolos sutartyje, buvo nurodyta ir pastato pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau šių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“ negavo. Patikslina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė pastatą (duomenys neskelbtini), įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi šių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, todėl ir bankrutavo. Žentas R. J. pardavė savo įmonę UAB (duomenys neskelbtini)“. Kam pastarasis pardavė, jis nežino. Jis su R. J. nebendrauja, pastarasis neatsiliepia telefonu. Civiline tvarka buvo teismas dėl skolos, kada buvo - jis neprisimena. Koks buvo teismo sprendimas - jis neatsimena. Kodėl jis pardavė (duomenys neskelbtini) pastatą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiksliai paaiškinti negali. Šį pastatą parduoti paprašė R. J. kartu su savo broliu A. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darėsi nuostolinga, todėl jis ir nusprendė parduoti pastatą (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė R. J. įmonės dokumentus tvarkė savo namuose. Dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų buvo saugojama pas jį namuose, dalis - pas R. J.. Ar visus R. J. jam perdavė dokumentus, jis neatsimena (4 t. b. l. 89-91).
Ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. birželio 25 d. apklaustas R. B. paaiškino, kad tinkamai neorganizavo ir netvarkė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, kaip tai nustatyta įstatymuose. Įmonė neturėjo pinigų, todėl negalėjo samdyti buhalterio ir nebuvo vedama buhalterinė apskaita. Neteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų dėl savo aplaidumo. Supranta, kad tai yra jo aplaidumas ir visiškai sutinka su įtarimu bei visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, dėl to labai gailisi (4 t. b. l. 190-192).
2018 m. gegužės 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22739-18, pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 1 dalyje, požymius. Po to ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-01361-14 tęsiamas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymius (1 t. b. l. 8-11).
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-248-258/18, pripažino BAUB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu (1 t. b. l. 13-15).
2019 m. balandžio 15 d. specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimui pateikė finansinių ataskaitų rinkinį tik už 2008 metus, tiriamasis laikotarpis nurodytas nuo 2009-01-01 iki 2013-10-11 (bankroto dienos iškėlimo). Patikrinimo metu nustatyta, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2006 m., 2007 m., 2009–2013 metų metinių finansinių ataskaitų dokumentų rinkinių ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. Įstatymo Nr. XI-354 redakcija) įtvirtintą reikalavimą „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.“, nesilaikė LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 15 str. „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“, nurodytų nuostatų reikalavimų „Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, nes VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui nepateikė 2006-01-01-2006-12-31, 2007-01-01-2007-12-31, 2009-01-01-2009-12-31, 2010-01-01-2010-12-31, 2011-01-01-2011-12-31, 2012-01-01-2012-12-31, 2013-01-01 -2013-10-11 bankroto dienos iškėlimo) metinių finansinių ataskaitų. Pažeistas LR 2001 m lapkričio 6 d LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 17 straipsnis „Finansinės ataskaitos“, finansinės ataskaitos sudaroma pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl tyrimui nepateiktų pirminių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir inventorizacijos aprašų tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-10-11 negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, tame tarpe trumpalaikio turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros (4 t. b. l. 61-74).
2018 m. gegužės 7 d. apklaustas kaip liudytojas G. M. parodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė jį. Bankroto bylos iškėlimą inicijavo įmonės darbuotojai dėl nesumokėto darbo užmokesčio. Po bankroto bylos iškėlimo buvo patvirtintas kreditorių ir debitorių sąrašas, kuris 2016 m. birželio 20 d. buvo patikslintas. Po bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas R. B. neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir įmonės turto. Vykdant bankroto procedūrą paaiškėjo, kad įmonės visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas prieš bankroto bylos iškėlimą buvo parduotas kitai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi ir savininku buvo R. B. žentas R. J.. Už parduotą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų negavo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto bylą. 2018 m. balandžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tačiau Vilniaus apygardos teismo nutartis yra apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinis bankrotas pripažintas 2018 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo dėl neperduoto turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų. Dėl neteisėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimo buvo patirta 474.873,03 Eur žala, o bendrai kreditoriniai reikalavimai sudaro apie 100.000 Eur. Už įgytą turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priteistą 376.506,02 Eur, 2017 m. birželio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, tačiau šios sumos ar turto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškoti nepavyko, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, o prieš bankroto bylos iškėlimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos neegzistuojančiam užsienio šalies asmeniui, tai patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Šiai dienai kokio nors turto išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra galimybės, nes jo nėra. Civiline tvarka išieškoti turto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktorius R. B. nėra galimybės, nes jis neturi jokio turto, todėl civilinio proceso tvarka kokias nors pinigines lėšas išieškoti iš R. B. nėra galimybės. Dėl R. B. neperduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų buvo kreiptasi į teismą ir Vilniaus m. apylinkės teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi R. B. skyrė 2.000 Lt baudą, tačiau bauda nebuvo išieškota, nes kaip informavo antstolis D. Š. ir antstolis D. B., kad R. B. neturi jokio turto. Kadangi nebuvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, todėl nėra galimybės atlikti įmonės sandorių patikrinimą. Jo manymu iš anksto susitarę R. B. ir R. J. tyčia prie bankroto privedė įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ko pasekoje užvaldė šių įmonių turtą (4 t. b. l. 80-82).
2019 m. vasario 22 d. spec. liudytojo R. J. įgaliotas atstovas (gynėjas) A. K. ikiteisminiam tyrimui pateikė 2019 m. vasario 22 d. surašytą R. J. paaiškinimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-22739-18 su priedais, viso 50 lapų (4 t. b. l. 121-173).
2019 m. vasario 28 d. apklausta kaip liudytoja R. J. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere. Kuriais metais dirbo, ji tiksliai neprisimena, bet gali būti, kad dirbo nuo 2007 metų, tačiau iki kurių metų, ji negali pasakyti, tačiau žino, kad dirbo dar porą mėnesių po UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoserviso pardavimo, o po to nebedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo R. B.. R. B. buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Tiksliai neprisimena, bet mano, kad R. B. žmona D. B. irgi buvo akcininkė. Įmonės veikla buvo autoservisas. Šioje įmonėje dirbti jai pasiūlė pažįstami, kas konkrečiai neprisimena. Darbo sutartį pasirašė su R. B., darbo sutartyje buvo numatytos buhalterės pareigos. Jai buvo nustatytas atlyginimas - pusė minimalaus atlyginimo. Jos darbo vieta buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise, (duomenys neskelbtini). Jai buvo skirtas kabinetas, kuriame dirbo viena. Į darbo vietą atvažiuodavo du kartus per savaitę. Savaitės dienos nebuvo nustatytos ir darbo laikas nebuvo nurodytas sutartyje. Minėtame kabinete buvo saugomi visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai dokumentai. Buhalterinės apskaitos registrus suvedinėjo (duomenys neskelbtini) kabinete, kompiuteriu, naudojo Excel programą. Sodrai pranešimus rašydavo savo namuose (duomenys neskelbtini). Prieš ją dirbusi buhalterė išsivežė visus suvestinius buhalterinės apskaitos duomenis, buvusius kompiuteryje, atspausdintų registrų nebuvo. Buvusios buhalterės vardo ir pavardės ji nežino, su ja nebendravo. Apie tai, kad pastaroji išsivežė visus buhalterinės apskaitos registrus, suvestus kompiuteryje buvusioje programoje, jai pasakė R. B.. Kai ji pradėjo dirbti, ji gavo tik priminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Ji tvarkė einamąją apskaitą ir laukė kada bus grąžinta prieš tai buvusi įmonės apskaitos informacija. Jai R. B. sakė, kad jis bendravo su buvusia buhaltere ir kad buvusi buhalterė grąžins buvusią apskaitos informaciją. Tačiau tai nebuvo padaryta ir R. B. jai pasakė, kad buvusi buhalterė nesiruošia grąžinti jokių duomenų ir jis pastarąją padavinės į teismą, todėl ji suprato, kad buvusios apskaitos informacijos negrąžins. Ji sudarinėjo balansus, finansinės atskaitomybės dokumentus pagal einamuosius duomenis ir atsispausdinus juos pateikdavo R. B.. Ji negalėjo mokesčių inspekcijai pateikti balansų, nes neturėjo laikotarpio iki 2007 metų buvusių likučių. Einamųjų buhalterinės apskaitos dokumentų registrus sudarinėjo, jie buvo saugomi (duomenys neskelbtini) kabinete. 2007 metų pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo autoservisą įmonei, kurios pavadinimo neprisimena. Išnuomavus autoservisą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokia kita veikla nebeužsiėmė, jai tekdavo tik atvažiavus į autoservisą išrašyti sąskaitą faktūrą už nuomą, vieną kartą per mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservisą su įranga, (duomenys neskelbtini) pardavė. Kuriais metais, neprisimena. Pirkėjas buvo įmonė, kurios pavadinimo neprisimena, sutartį pasirašė R. B. žentas, jo vardo ir pavardės neprisimena. Ji išrašė sąskaitą faktūrą parduodamam trumpalaikiui turtui, pagal ją buvo įmokėti pinigai į UAB “ (duomenys neskelbtini)“ kasą, apie 16 000 litų grynais pinigais R. B., už trumpalaikį turtą - autoserviso įrangą, o už pastatą nebuvo sumokėti pinigai, kai ji dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas buvo R. B.. Ji surašė kasos pajamų orderį 16 000 litų ir padavė jį R. B., jis jai sakė, kad jam sumokėjo šiuos pinigus už trumpalaikį turtą. Ji pati pinigų mokėjimo fakto nematė. Ji nedirbo su grynaisiais pinigais ir su pavedimais. Po autoserviso pardavimo dar porą mėnesių dirbo, buvo neapmokamosiose atostogose. Per šį laikotarpį R. B. pasiėmė iš jos visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuos ji turėjo namuose - ataskaitas Sodrai. Jis atvažiavo pas ją į namus ir juos pasiėmė. Pasirašė dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų pas ją neliko. Po to ji nebedirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pasirašė darbo sutartyje, kad nutraukiamas jos darbas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t. b. l. 182-183).
2019 m. sausio 24 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu, R. B. pateikė ikiteisminiam tyrimui 2009 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį (kopija), 2009 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (kopija), 2009 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (kopija), 2009 m. gruodžio 17 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) (kopija), 2009 m. gruodžio 28 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) (kopija), 2014 m. rugpjūčio 6 d. priėmimo-perdavimo aktą (originalas) (4 t. b. l. 96-111).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Byloje surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, paties kaltinamojo duoti parodymai, specialisto išvada bei kita rašytinė medžiaga patvirtina, kad R. B. netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalimi numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis R. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausme, tačiau prašė sumažinti baudą iki 1000 Eur.
Dėl R. B. skirtinos bausmės
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).
Pagal byloje pateiktus duomenis R. B. yra neteistas, baustas administracine tvarka, apie psichiatrinę ar priklausomybės ligų gydymosi įskaitą duomenų nėra.
Teismas, įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšminga aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant R. B. prokuroro siūlomą BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.
Nustatant baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad R. B. nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje padarė galiojant BK redakcijai, pagal kurią buvo nustatytas tik maksimalus baudos dydis už nusikaltimą. Todėl R. B. bauda skiriama pagal nusikalstamos veikos metu galiojusio įstatymo redakciją.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 20 MGL (1 000 Eur) baudos.
Išaiškinti kaltinamajam R. B., kad jam paskirta 20 MGL (1 000 Eur) bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą nuteistasis turi pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas, o nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.