- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- 1-1822-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52490-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Kaltinamasis
- E. R., S. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, laikomas neteistu,
S. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba pagal verslo liudijimą, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, laikomas neteistu,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. R. ir S. L. veikdami kartu 2019 m. gruodžio 1 d. apie 13.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, tyčia išdaužė prie minėto namo stovinčio, nukentėjusiajai M. G. priklausančio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durelių stiklus, bagažinės abu šoninius stiklus, bagažinės dangčio stiklą bei tyčia įlenkė ir subraižė minėto automobilio keleivio pusės galines dureles, taip tyčia sugadino svetimą M. G. priklausantį turtą ir padarė nukentėjusiajai 1325 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis E. R. savo kaltę pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nusikalstamą veiką padarė gruodžio pirmomis dienomis būdamas blaivus, nes pas S. L. gėrė kavą, arbatą. Jis paskambino D. G. dėl negrąžinamos skolos, kalbėdami telefonu jie apsižodžiavo, po to jis (kaltinamasis) su S. L. jo (E. R.) iniciatyva nuvažiavo prie nukentėjusiosios namų ir apgadino kaltinime nurodomą automobilį. Kaltinamasis parodė, kad automobilis stovėjo kieme, šalia gatvės. Nors automobilis registruotas nukentėjusiosios vardu, tačiau realiai juo naudojasi D. G. – kaltinamajam ši aplinkybė buvo žinoma ir jis tikslingai nusprendė apgadinti būtent D. G. naudojamą automobilį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad turi pareigą atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žala, tačiau, jo manymu, paskaičiuota žala yra per didelė, automobilio apgadinimus galima būtų sutvarkyti už mažesnę kainą. Tačiau jis (E. R.) nerinko įrodymų ir nesidomėjo, už kokią konkrečiai kainą būtų galima atlikti apgadinto automobilio remontą.
Kaltinamasis S. L. savo kaltę pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną pas jį svečiavosi E. R.. E. R. telefonu kalbėjosi su nukentėjusiosios vyru, jie apsižodžiavo. Kaltinamojo E. R. paprašytas, sutiko nuvažiuoti iki D. G. namų. E. R. žinojo, kaip nuvykti iki nukentėjusios sutuoktinio namų, nes anksčiau yra tame name gyvenęs. Kaltinamasis S. L. parodė, kad nuvykę prie nukentėjusiosios namų išdaužė ten stovėjusio automobilio stiklus, tačiau kiek stiklų išdaužė, nepamena. E. R., pažįsta, nes jiems yra tekę kartu dirbti samdomais darbuotojais. Jis byloje pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta visiškai.
Kaltinamiesiems pripažinus savo kaltę ir davus parodymus, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamųjų parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 6-18) užfiksuoti nukentėjusiosios M. G. parodymai apie tai, kad 2019 m. gruodžio 1 d. apie 13.00 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ji išgirdo lauke stiklo dūžių garsą ir signalizacijos suveikimą, su savo sutuoktiniu ir sūnumi išėjusi į kiemą pastebėjo, kad išdaužti jai priklausančio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durelių stiklai, bagažinės abu šoniniai stiklai ir bagažinės dangčio stiklas. Taip pat buvo įlenktos ir įbrėžtos dešinės keleivio pusės, automobilio galinės durelės. Automobilyje yra įrengta signalizacija, automobilis nedraustas. Tuo metu pamatė, kad nuo jų kiemo link Panerių gatvės kalnu žemyn eina E. R. su draugu, kurį žino iš matymo ir gali apibūdinti: maždaug 50 metų amžiaus, žilų plaukų liekno kūno sudėjimo, aukštesnio ūgio.
2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole taip pat užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, šalia geltonos spalvos medinio namo neaptvertoje teritorijoje matomas stovintis 2002 metų laidos, pilkos spalvos automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio galinių durelių kairės ir dešinės pusės stiklai yra išdaužti, taip pat išdaužti bagažinės abiejų pusių ir bagažinės dangčio stiklai. Kairėje automobilio pusėje ant galinių durelių bei ant kairės pusės bagažinės stiklo matomos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Kairėje pusėje prie galinių durelių, prie galinio dangčio bei dviejų metrų atstumu nuo automobilio matomi avalynės pėdsakai, kurie nufotografuoti su masteline liniuote.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta M. G. parodė (1 t., b. l. 7, 28-31), kad 2019 m. gruodžio 1 d. apie 13.00 val. jos šeimos matytas E. R. ėjo su draugu S., kuris gyvena Vilijampolės mikrorajone (galimai netoli Ariogalos gatvės). S. yra apie 40 metų, jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Telefono numerį sužinojo dėl to, kad iš S. numerio jos vyrui D. G. pirmiausiai, 2019 m. gruodžio 1 d. 12.27 val., prieš išdaužiant jos automobilio stiklus, skambino E. R.. Skambučio metu E. R. sakė „aš jums padarysiu“. Vėliau, 2019 m. gruodžio 1 d. 15.41 val. ir 2019 m. gruodžio 2 d. 18.40 val., iš to paties numerio jos vyrui skambino pats S.. Pirmo skambučio metu jos vyras su S. nesusikalbėjo, nes S. buvo girtas ir kalbėjo nerišliai. Antro skambučio metu S. prisistatė ir pasakė „Nepyk, taip reikėjo“. Jai yra žinomas ir E. R. telefono numeris. E. R. kabinėjasi prie jų šeimos jau ilgiau nei dvejus metus, ypatingai kai išgeria, kadangi yra įsitikinęs, jog jos vyras, kažkada dirbęs kartu su E. prie bendro statybinio projekto, apgavo jį dėl pinigų, nors tuo metu finansiškai buvo apgautas ir jos vyras. 2019 m. gruodžio 1 d. įvykio metu E. R. ir S. buvo atėję į jų kiemą, kadangi gyvena privačiame name. Po minėto įvykio su E. R. nekalbėjo, buvo tik nurodyti skambučiai, kurių metu jos vyras bendravo su S.. Dėl automobilio išdaužtų stiklų kreipėsi į „Carglass“, įmonė pateikė preliminarią sumą automobilio stiklams pakeisti – apskaičiuota žala yra 1125 Eur. Tačiau be išdaužtų automobilio stiklų taip pat yra įlenktos ir įbrėžtos dešinės keleivio pusės automobilio galinės durelės, jų tvarkymas kainuos apie 200 Eur, todėl iš viso padaryta žala siekia 1325 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta M. G. dėl patirtos turtinės žalos dydžio parodė (1 t., b. l. 33-35), kad 2019 m. gruodžio 1 d. apie 13.00 val. E. R. kartu su S. L. tyčia išdaužė jai priklausančio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, abejų galinių durelių stiklus, abu šoninius bagažinės stiklus ir bagažinės dangčio stiklą. Šių visų stiklų bendra vertė yra 961 Eur. Kartu su atliktinais įstiklinimo darbais padaryta turtinė žala yra 1125 Eur. Taip pat minėti asmenys tyčia įlenkė ir įbrėžė minėto automobilio dešinės pusės galines keleivio dureles. Šį sugadinimą vertina 200 Eur. Taigi E. R. ir S. L. sugadino jos turtą, kurio vertė 1161 Eur. Įskaičiuojant automobilio remonto darbus padaryta žala yra 1325 Eur. Jos automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kasko draudimu nedraustas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. G. parodė (1 t., b. l. 48-51), kad 2019 m. gruodžio 1 d. apie 13.00 val. jis buvo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, ir išgirdo dūžių garsą bei automobilio signalizacijos suveikimą, garsas sklido iš kiemo pusės. Išėjo į kiemą pasižiūrėti, kas atsitiko ir pamatė, kad jo žmonai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išdaužti keturi stiklai bei įlenktos automobilio durelės, nuo jo kiemo pusės pamatė nueinančius du asmenis, tai yra du vyrus, kuriuos jis pažįsta – tai buvo E. R., kuriam apie 40 metų, ir jo draugas S. L.. Jis juos pažįsta, nes E. R. ankščiau nuomojosi du kambarius jų name. Jis yra įsitikinęs, kad būtent šie asmenys išdaužė automobilio stiklus ir apgadino automobilio dureles, kadangi tą pačią dieną maždaug, 30 min. iki įvykio, jam skambino E. R. iš S. L. telefono ir grasino. Ankščiau su E. R. yra turėjęs konfliktų, dėl jo elgesio yra kreipęsis į policiją. Po šio įvykio jis nematė nei E. R., nei jo draugo S. L., tik keletą kartų S. L. būdamas neblaivus skambino ir sakė „nepyk, turėjau padėti draugui“.
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Š. 2020 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl įtariamiesiems E. R. ir S. L. priklausančių telefonų abonentų išklotinių analizės (1 t., b. l. 82-84) užfiksuota, kad E. R. priklausantis abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra UAB „Tele2“ administruojamas išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentas. Pagal teismo patvirtintą nutarimą buvo gautos abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. sausio 23 d., tai yra įeinančių bei išeinančių skambučių išklotinės, tekstinių žinučių informacija, prisijungimo celės. Atlikus šio abonento analizę, nustatyta, kad ši SIM kortelė veikė telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad minėtas abonentas 2019 m. gruodžio 1 d. 12.27 val. jungėsi prie bazinės stoties bokštų adresu Panerių g. 51, Kaune. Minėtas bazinės stoties bokštas apimą S. L. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo tarpu tariamasis E. R. apklausos metu parodė, kad minėtu laiku jis buvo svečiuose pas S. L.. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 1 d. 12.54 val. jungėsi prie bazinės stoties bokštų adresu Raudondvario pl. 93, Kaune. Minėtas bazinės stoties bokštas apimą nusikalstamos veikos padarymo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Įtariamajam S. L. priklausantis abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra UAB „Tele2“ administruojamas P. Č. vardu registruotas abonentas. Pagal teismo patvirtintą nutarimą buvo gautos abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. sausio 23 d., tai yra įeinančių bei išeinančių skambučių išklotinės, tekstinių žinučių informacija, prisijungimo celės. Atlikus šio abonento analizę, nustatyta, kad ši SIM kortelė veikė telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad minėtas abonentas 2019 m. gruodžio 1 d. 12.27 val. jungėsi prie bazinės stoties bokštų, adresu Panerių g. 51, Kaune. Minėtas bazinės stoties bokštas apima S. L. gyvenamąją viet,ą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo laiku iš šio abonento buvo skambinta nukentėjusiosios M. G. sutuoktiniui D. G. į jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Įtariamasis E. R. apklausos metu parodė, kad minėtu laiku jis skambino iš S. L. abonento D. G.. Tai patvirtino ir liudytojas D. G.. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 1 d. 13.41 val. S. L. abonentas jungėsi prie bazinės stoties bokštų adresu Raudondvario pl. 93, Kaune. Minėtas bazinės stoties bokštas apimą nusikalstamos veikos padarymo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.
Iš 2019 m. gruodžio 4 d. UAB „Euroglass“ („Carglass“) elektroniniu paštu pateiktos pažymos (1 t., b. l. 44-45) matyti, kad automobilio išdaužtų stiklų bei jų įstatymo darbų kaina 1125 Eur.
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetima turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, t. y. 250 Eur, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, t. y. 12 500 Eur.
Byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios ir liudytojo duotais parodymais, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Š. 2020 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl įtariamiesiems E. R. ir S. L. priklausančių telefonų abonentų išklotinių analizės užfiksuotais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad E. R. ir S. L. veikdami kartu išdaužė prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune namo stovinčio, nukentėjusiajai M. G. priklausančio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durelių stiklus, abu šoninius bagažinės stiklus, bagažinės dangčio stiklą bei tyčia įlenkė ir subraižė minėto automobilio keleivio pusės galines dureles. Patys kaltinamieji davė sutampančius ir nuoseklius parodymus apie tai, kad po E. R. pokalbio telefonu su D. G., kurio metu jie apsižodžiavo, abu kaltinamieji nuvyko į D. G. gyvenamosios vietos kiemą ir išdaužė ten stovėjusio nukentėjusiajai priklausančio, tačiau D. G. naudojamo, automobilio stiklus. Juos nueinančius iš įvykio vietos iš karto po įvykio matė nukentėjusioji bei liudytojas D. G.. Aplinkybes dėl kaltinamųjų buvimo vietos, dėl telefoninio ginčo patvirtino jų telefonų abonentų išklotinių analizė. Automobilio apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose, pridėtose prie 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo. Padarytos žalos dydis nustatytas iš 2019 m. gruodžio 4 d. UAB „Euroglass“ („Carglass“) elektroniniu paštu pateiktos pažymos duomenų – automobilio išdaužtų stiklų ir jų įstatymo darbų kaina 1125 Eur, o taip nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad subraižytų durelių remontas kainuos ne mažiau kaip 200 Eur.
E. R. ir S. L. sugadindami svetimą turtą veikė tiesiogine tyčia – tikslingai vyko prie nukentėjusiosios automobilio, kuriuo naudojasi jos vyras, kad galėtų jį apgadinti ir tokiu būdu pademonstruoti nepasitenkinimą dėl E. R. netenkinančio D. G. elgesio, D. G. pasisakymo telefonu. Kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia, todėl jų veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamųjų E. R. ir S. L. padaryta pavojinga veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Kaltinamųjų kaltė įrodyta, todėl jie yra baustini.
Teismas pripažįsta nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).
Dėl kaltinamajam E. R. skirtinos bausmės
Skiriant bausmę kaltinamajam E. R. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, žala padaryta kito asmens turtui. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
E. R. yra laikomas neteistu (1 t., b. l. 101-102), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 110-112). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje konsultuotas 2003 m. lapkričio 6 d. (1 t., b. l. 118), Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-457/2020 nurodyta, kad E. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 117). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė (1 t., b. l. 114). Kaltinamasis E. R. šiuo metu niekur nedirba (1 t., b. l. 100).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, už nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis neskirtina, kadangi BK 48 straipsnio, reglamentuojančio laisvės apribojimo bausmę, redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, intensyvios priežiūros skyrimo nenumatė – atitinkamai, jos skyrimas pasunkintų kaltinamojo padėtį. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas kiek mažesnis, nei šios bausmės vidurkis.
Kartu su bausme yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 3 dalis, 72¹ straipsnis). Kaltinamasis įpareigotinas 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nesiartinti prie M. G. arčiau nei 200 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. G., nesilankyti M. G. gyvenamojoje vietoje. Nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, kadangi nukentėjusioji nurodė jau ne kartą ji ir jos šeima yra sulaukę grasinimų iš kaltinamojo E. R., todėl jo bijo.
Dėl kaltinamajam S. L. skirtinos bausmės
Skiriant bausmę kaltinamajam S. L. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, žala padaryta kito asmens turtui. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
S. L. yra laikomas neteistu (1 t., b. l. 148-150), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 157). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė paskatintas E. R.. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 146), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė (1 t., b. l. 147). Kaltinamasis S. L. šiuo metu vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 144).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis neskirtina, kadangi BK 48 straipsnio, reglamentuojančio laisvės apribojimo bausmę, redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, intensyvios priežiūros skyrimo nenumatė – atitinkamai, jos skyrimas pasunkintų kaltinamojo padėtį. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas kiek mažesnis, nei šios bausmės vidurkis. Kaltinamajam S. L. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatomas trumpesnis už kaltinamajam E. R. nustatomą laisvės apribojimo bausmės terminą, kadangi nusikalstamos veikos darymo iniciatorius buvo būtent E. R..
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamieji E. R. ir S. L. kaltais prisipažino visiškai, todėl jiems skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji M. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1325 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41). Turtinę žalą civilinė ieškovė patyrė dėl automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo išdaužiant stiklus ir subraižant dureles. Kadangi civilinė ieškovė turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų E. R. ir S. L. veiksmų, jiems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydis yra pagrįstas 2019 m. gruodžio 4 d. UAB „Euroglass“ („Carglass“) elektroniniu paštu pateiktos pažymos duomenimis, o taip pat nukentėjusiosios parodymais apie apgadintų automobilio durelių remonto kainą. Teismo vertinimu, reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Nors kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė manantis, kad automobilio stiklus būtų galima pakeisti už mažesnę, nei nukentėjusiosios nurodomą kainą, tačiau pripažino, kad tokią savo nuostatą pagrindžiančių įrodymų neturi ir jų net nebandė gauti. Kadangi E. R. ir S. L. nukentėjusiajai priteistiną turtinę žalą padarė veikdami kartu, turtinė žala iš jų priteistina solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu S. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtos stiklo šukės, perduotos saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugyklą, (1 t., b. l. 21-22) ir įvykio vietos apžiūros metu paimtas tepinėlis su kraujo pėdsaku (1 t., b. l. 85-89) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam E. R. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam E. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 3 dalis, 72¹ straipsnis). Įpareigoti kaltinamąjį 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie M. G. arčiau nei 200 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. G., nesilankyti M. G. gyvenamojoje vietoje.
S. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam S. L. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Nukentėjusiosios M. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų S. L. ir E. R. solidariai 1325 Eur (tūkstantį tris šimtus dvidešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti M. G. naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas stiklo šukes, perduotas saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugyklą, ir įvykio vietos apžiūros metu paimtą tepinėlį su kraujo pėdsaku teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.