- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2-358-1054/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00430-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- E. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respubikos finansų ministerijos
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė
dalyvaujant ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei M. Z.,
nedalyvaujant tretiesiems asmenims antstolei E. M., E. B., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui D. B., tretiesiems asmenims E. B., E. B., antstolei E. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl daiktinių teisių įregistravimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismo prašo įpareigoti atsakovą įregistruoti nuosavybės teises į ½ dalimi priklausantį gyvenamąjį namą, garažą ir tvorą, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė antstolei vykdyti 900,85 Eur skolos (898,57 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, 2,28 Eur palūkanų) išieškojimą pagal 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl vaikų išlaikymo išmokų skolos išieškojimo iš skolininko Nr. VRE_SP2-33698. Antstolės ieškovei pateiktais duomenimis, Turto arešto aktu areštuotas skolininkui D. B. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuvykus apžiūrėti areštuotą turtą nustatyta, kad ant skolininkui priklausančio žemės sklypo pastatytas pastatas, jame gyvenama. Skolininkas informavo, kad gyvenamojo namo, esančio aukščiau nurodytame žemės sklype, statyba nėra baigta, dėl šios priežasties minėto statinio teisinė registracija nėra atlikta, nuosavybės teisės į jį nėra registruotos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl skolininko D. B. nuosavybės teisių į ½ dalį neregistruotų gyvenamojo namo, garažo ir tvoros įregistravimo.
Atsiliepimas
Atsakovas D. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimus, nepateikti skolos dydį ir laikotarpį, ir apskritai skolos egzistavimą patvirtinantys dokumentai, nėra galimybės nustatyti, ar prievolė neabejotina, vykdytina ir galiojanti. Taip pat pažymi, jog gyvenamojo namo statyba formaliai nėra užbaigta, neužbaigta garažo statyba, nenustatyta, kad gyvenamasis namas su priklausiniais yra pastatytas nepažeidžiant projekto sprendinių, nėra konstatuota, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statiniai pastatyti teisėtai, ar jie atitinka Statybos įstatymo reikalavimus. Nesant šių duomenų, neaišku, ar gyvenamasis namas kaip nekilnojamasis daiktas gali būti registruojamas nekilnojamojo turto registre.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad atsakovas neįregistruodamas nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus apsunkina ne tik ieškovės, bet ir kitų asmenų, šiuo atveju ir kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos skolos išieškojimo galimybę ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos teises, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija su ieškovės patikslintu ieškiniu sutinka ir jį palaiko.
Trečiasis asmuo E. B. teismui pateiktu atsiliepimu su ieškovės ieškiniu ir jo reikalavimais sutinka.
Tretieji asmenys E. B., antstolė E. M. teismui atsiliepimų nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos atstovė palaikė ieškinį ir jo reikalavimus, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad ieškovė teikia teismui netiesioginį ieškinį, prašo teismo įpareigoti atsakovą tik įregistruoti turtą viešame registre, tačiau neprašo įpareigoti atsakovą užbaigti statybas ar kt. Nurodė, kad net ir nebaigtą statinį pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą galima įregistruoti viešame registre. Paaiškino, kad atsakovas turi statinio projektą, todėl gali kreiptis į Statybos inspekciją dėl statybos užbaigimo, tačiau vengia atlikti šiuos veiksmus, atsakovas prieš pradėdamas statyti namą turėjo pasidomėti, ar jis atitiks reikalavimus. Nurodė, kad 2022 m. vasario 28 d. skola atsakovo ieškovei sudarė 2408,14 Eur ir ji auga.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinio reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra suformuluotas netinkamai, kadangi ieškovė neprašo teismo pripažinti ieškovės teisės įregistruoti viešame registre gyvenamąjį namą, garažą. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu turi statinių projektus, tačiau namas yra pastatytas, o garažas nėra užbaigtas, reikalingos piniginės lėšos statinio užbaigimui. Nurodė, kad šiuo metu nėra aišku, ar statiniai atitiks visus teisės aktų reikalavimus, statinio projektą ir ar bus galima statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad, kol nėra suformuoto nekilnojamojo turto objekto, nėra galimybės įregistruoti daiktines teises viešame registre. Paaiškino, kad tam, kad įregistruoti nebaigtą statinį registre, yra būtina atlikti statinio kadastrinius matavimus, tačiau tam reikalingos papildomos lėšos.
Trečiasis asmuo E. B. nurodė, kad su ieškovės ieškinio reikalavimais sutinka. Nurodė, kad su atsakovu buvo sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo vaikui, tačiau atsakovas jos nevykdė, išlaikymo vaikui nemokėjo, todėl ji kreipėsi į antstolę E. M. dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad šiuo metu atsakovas moka išlaikymą vaikui po 200 Eur per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Antstolės E. M. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0009/21/00997/Sk-77977 dėl skolos išieškojimo iš D. B. ieškovės naudai. Atsakovas yra skolingas ieškovei dėl vaikų išlaikymo išmokų nemokėjimo ir jo įsiskolinimas 2022 m. vasario 28 d. sudarė 2408,14 Eur (išmokėtos vaikų išlaikymo išmokos bei palūkanos). Ieškovė tęsia išmokų mokėjimą atsakovo vaikui M. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), todėl įsiskolinimas kiekvieną mėnesį didėja po 72,00 Eur. Turto arešto aktu Nr. Bg-27971 areštuotas skolininkui D. B. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2385 ha, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Antstolės E. M. 2021 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 0009/21/00997/Sk-77977 duomenimis, nuvykus apžiūrėti areštuotą turtą nustatyta, kad ant skolininkui priklausančio žemės sklypo pastatytas pastatas, jame gyvenama. 2020 m. spalio 12 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu Nr. e2YT-3238-1111/2020 skolininkui D. B. po santuokos nutraukimo su E. B. atiteko ½ dalis neįregistruotų gyvenamojo namo, garažo ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 25000,00 Eur. Gyventojų registro duomenimis, atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2021 m. gruodžio 1 d. išrašo duomenimis, D. B. vardu kilnojamojo turto neįregistruota. VĮ Registrų centro 2022 m. vasario 18 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovo vardu yra įregistruotas 0,2385 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) D. B. vykdo individualią veiklą, išmokų negauna.
Dėl daiktinių teisių įregistravimo
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo teisė ar saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis), bei pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 1.138 straipsnyje. Ieškovės pareikštas ieškinys pagrįstas kreditoriaus teisių apsauga. Kreditorius yra teisinio santykio šalis, kurios naudai kita to santykio šalis – skolininkas privalo atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Kreditorių interesų gynimo būdai nustatyti CK šeštosios knygos IV skyriuje, vienas jų – netiesioginis ieškinys. Netiesioginį ieškinį kreditorius gali reikšti tik tais atvejais kai yra būtina apsaugoti kreditoriaus neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, jos vykdymo terminas – suėjęs, o skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus (CK 6.68 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovė (kreditorė) siekia, kad atsakovas (skolininkas) įgyvendintų teises į ginčo namą, garažą, tvorą, kurias jis, ieškovės nuomone, turi, tačiau vengia įgyvendinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise po santuokos nutraukimo su E. B. 2020 m. spalio 12 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu Nr. e2YT-3238-1111/2020 atiteko ½ dalis neįregistruotų gyvenamojo namo, garažo ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 25000,00 Eur, todėl ieškovė siekia į jį nukreipti skolos iš atsakovo išieškojimą, tačiau atsakovas vengia šias teises įregistruoti viešame registre, taip užkirsdamas kelią išieškoti skolą. Ieškovė savo ieškinį pareiškė remdamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis netiesioginį ieškinį.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovei dėl vaikų išlaikymo išmokų nemokėjimo ir jo įsiskolinimas 2022 m. vasario 28 d. sudarė 2408,14 Eur (išmokėtos vaikų išlaikymo išmokos bei palūkanos). Aplinkybės, kad atsakovas turi galiojančią ir vykdytiną prievolę ieškovei atsakovas neginčijo bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovui D. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas dovanojimo sutarties pagrindu. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad minėtame atsakovui priklausančiame žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, jame gyvenama, taip pat garažas. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė atsakovo atstovė, gyvenamasis namas atsakovo sklype yra pastatytas, o garažas nėra užbaigtas. Esant nurodytai situacijai, atsakovui neįregistruojant daiktinių teisių viešajame nekilnojamojo turto registre, antstolis negali nukreipti atsakovo skolų išieškojimo į atsakovui priklausantį turtą.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovė turi teisę netiesioginiu ieškiniu reikšti reikalavimą įpareigoti atsakovą įregistruoti nuosavybes teises į ½ dalimi priklausantį gyvenamąjį namą, garažą ir tvorą, esančius (duomenys neskelbtini), kai šių statinių statyba teisės aktų nustatyta tvarka nėra užbaigta. Ieškovė paaiškino, kad viešame registre yra galima įregistruoti ir nebaigtą statinį, tačiau atsakovo atstovė nurodė, kad šiuo metu nėra aišku, ar apskritai statiniai atsakovo žemės sklype atitiks teisės aktų reikalavimus ir juos bus galima įregistruoti viešame registre. Kaip paaiškino atsakovo atstovė, šiuo metu nėra atlikti statinių kadastriniai matavimai, statybos užbaigimui ir/ ar kadastrinių matavimų atlikimui reikalingos papildomos lėšos, todėl atsakovas šių veiksmų neatlieka.
Pažymėtina, jog CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris yra žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsniu, nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, vienas iš nekilnojamojo daikto formavimo būdų yra naujo daikto suformavimas. Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Kai yra formuojami nekilnojamieji daiktai, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).
Pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad tam, jog būtų galima nekilnojamuosius daiktus įregistruoti registre, jie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka turi būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Šiuo atveju VĮ Registro centro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad namas, garažas ir tvora, esantys (duomenys neskelbtini), kaip atskiri nekilnojamieji daiktai šiuo metu yra nesuformuoti. Tam, kad būtų galima viešame registre įregistruoti nebaigtą statyti statinį, Statybos įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka turi būti išduota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu, o pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą. Byloje duomenų, kad minėti būtini dokumentai (pažyma apie statinio statybą be nukrypimų ir statinių kadastro duomenų byla) būtų gauti, nėra ir tokių duomenų teismui nepateikė nei ieškovė, nei atsakovas. Atsakovo atstovė paaiškino, kad statinių kadastriniai matavimai šiuo metu nėra atlikti ir pažyma nėra gauta. Darytina išvada, kad nesant šių teisės aktų nustatyta tvarka būtinų statinių dokumentų, šiuo metu nėra galimybės statinius – namą, garažą ir tvorą, esančius (duomenys neskelbtini) –, įregistruoti viešame registre net ir kaip nebaigtus statinius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas – įpareigoti atsakovą įregistruoti nuosavybės teises į ½ dalimi priklausantį gyvenamąjį namą, garažą ir tvorą, esančius (duomenys neskelbtini) –, šiuo metu yra neįgyvendinamas, kadangi nėra aišku, ar statiniai yra pastatyti be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, ir ar bus gauti būtini dokumentai statinių (tarp jų ir nebaigtų statinių) įregistravimui (pažyma apie statinio statybą be nukrypimų, statinių kadastro duomenų byla ir kt.). Akcentuotina tai, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę ir jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas. Teismo sprendimas negali būti sąlyginis, t. y. pvz. numatantis, jog ieškovės reikalavimas tenkinamas su sąlyga, kad statiniai atitiks teisės aktų reikalavimus, atsakovas atliks visas būtinas procedūras ir bus gauti reikiami dokumentai statinių registracijai viešame registre. Akcentuotina tai, kad ieškovė reikšdama ieškinį teismui suformulavo tik vieną reikalavimą – įpareigoti atsakovą įregistruoti nuosavybės teises į ½ dalimi priklausantį gyvenamąjį namą, garažą ir tvorą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė negatoriniu ieškiniu nereiškia reikalavimų pripažinti ieškovei teisę kreiptis į nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančius asmenims dėl gyvenamojo namo, garažo, tvoros kadastrinių matavimų atlikimo be atskiro sutikimo įpareigojant atsakovą atlyginti ieškovei kadastrinių matavimų atlikimo išlaidas ir / ar pripažinti ieškovės teisę įregistruoti atsakovo nuosavybės teises į minėtą turtą viešajame registre VĮ Registrų centras paduodant prašymą be atskiro atsakovo sutikimo įpareigojant atsakovą atlyginti ieškovei nuosavybės teisės registravimo išlaidas ar kt. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas bylos nagrinėjimo teisme metu teismo posėdyje išaiškino ieškovės atstovei (teisininkei) dispozityvaus pobūdžio bylos nagrinėjimo ribas ir ieškovės teisę bei pareigą suformuluoti ieškinio reikalavimus ir nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyką, tačiau ieškovės atstovė teismo posėdyje informavo teismą, jog savo ieškinio reikalavimų nekeičia ir jų netikslina. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, kadangi nėra įstatyme numatytų pagrindų ieškinio reikalavimus peržengti.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovą įregistruoti nuosavybės teises į ½ dalimi priklausantį gyvenamąjį namą, garažą ir tvorą, esančius (duomenys neskelbtini) –, negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui pateikti duomenys dėl atsakovo turėtų 400 Eur atstovavimo teisme išlaidų, todėl ieškinį atmetus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, juridinio asmens kodas 193180814, atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) atstovavimo teisme išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.