Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-11-02 · Administracinė byla Nr. I-1531-95/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-02
Bylos Nr.
I-1531-95/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
Atsakovas
Valstybinės, Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Kilminė“
Advokatai
Linas Meškys
Administracinė byla Nr. A525-1303/2010Procesinio sprendimo kategorija 20 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Linui Meškiui,atsakovo atstovei Laurai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kilminė“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Kilminė“ skundu (b.l. 3–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 5 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 3K09/51 (toliau – ir Nutarimas).

Paaiškino, jog Nutarime nurodyta, kad, remiantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 13 dalies 2 punktu, nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą, t. y. pardavė tabako gaminius asmeniui iki 18 metų – E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini). Tarnyba, priimdama Nutarimą, neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes, todėl padarė klaidingas išvadas, kad bendrovės pardavėja V. J. R. pažeidė Įstatymo nuostatas dėl pareigos patikrinti pirkėjo amžių patvirtinančius dokumentus. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas tabako gaminių pardavėjo ir nepilnamečio pirkėjo santykius, paliko pardavėjui teisę savo nuožiūra spręsti konkretaus asmens (pirkėjo) atitikimą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams. Įstatymų leidėjas, nustatydamas, kad pardavėjas privalo ne kiekvienu atveju reikalauti iš pirkėjo pateikti amžių patvirtinančius dokumentus, o tik tuomet, kai pardavėjui kyla abejonių, prisiėmė neigiamų pasekmių dėl tokio reglamentavimo atsiradimo riziką, t. y. tuo atveju, jeigu abejonių dėl pirkėjo amžiaus nekyla, pardavėjas neturėtų būti patrauktas atsakomybėn, nes pareigos patikrinti pirkėjo amžių jam tokiu atveju teisės aktai nenustato. Padarė išvadą, kad nėra pardavėjo kaltės, o nesant kaltės, atsakomybė kilti negali. Nurodė, jog dėl asmens, kuriam pardavėja V. J. R. pardavė cigarečių pakelį, amžiaus abejonių nekilo dėl to, kad pirkėjas E. M. yra gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. jo amžius buvo maksimaliai artimas pilnametystei, todėl dėl jo amžiaus, atsižvelgiant į pirkėjo išorinius požymius, pardavėjai galėjo ir nekilti jokių abejonių, o pardavėja atliko visas pareigas, pasinaudojo visomis teisėmis, kurios numatytos Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte. Be to, pardavėją suklaidino pirkėjo išvaizda – E. M. į parduotuvę atėjo apsirengęs žiemine striuke bei dėvėdamas kepurę, todėl abejoti ir nustatyti, kad pirkėjas nebuvo sulaukęs pilnametystės, pardavėjai buvo ypač sunku. Pažymėjo, kad dėl rūbų ir galvos apdangalų dėvėjimo pirkėjo amžių buvo galima nustatyti tiktai iš dalies veido bruožų. Kadangi pirkėjo amžius buvo maksimaliai artimas pilnametystei, pardavėjai abejonių dėl pirkėjo amžiaus nekilo, nekilo ir pareigos pareikalauti pateikti asmens amžių patvirtinantį dokumentą.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (b.l. 24–26) prašė Nutarimą palikti galioti, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ekonominė sankcija pareiškėjui skirta už tai, kad, remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados 2009 m. vasario 12 d. raštu Nr. 20-25-2-S-572 atsiųsta medžiaga, nustatyta, jog 2009 m. vasario 4 d. apie 16 val. 17 min. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje K. Petrausko g. 6, Kaunas, pardavėja V. J. R. pardavė nepilnamečiui E. M. vieną pakelį cigarečių „Kastytis“ už 3,59 Lt. Pareiškėjas netinkamai aiškina ir vertina Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas. Įstatymų leidėjas abejonės principą siejo ne su subjektyviu kiekvieno pardavėjo supratimu apie alkoholio ar tabako gaminių pirkėjo amžių, o su visuotinai suvokiamu amžiaus supratimu, kai asmuo neabejotinai yra pilnametis ir atvirkščiai, ir su prievole patikrinti, kai yra bent mažiausia tikimybė, kad asmuo nepilnametis. Priešingai negu teigia pareiškėjas, neigiamų pasekmių atsiradimo rizika tenka ne įstatymų leidėjui, o tabako gaminių pardavėjui, kadangi įstatymų leidėjas yra imperatyviai uždraudęs parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų, o tokio draudimo laikymuisi įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę pardavėjui tikrinti pirkėjų amžių liudijančius dokumentus. Pažymėjo, jog kiekvienas pardavėjas, veikiantis licencijuojamame tabako versle, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas bei naudotis įstatymų leidėjo jam suteikta teise taip, kad užtikrintų draudimo parduoti tabako gaminius nepilnamečiams laikymąsi ir tinkamai įgyvendintų įstatymų leidėjo tikslus. Nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog pardavėjai nekilo jokių abejonių, kad tabako gaminius perkantis asmuo neturi 18 metų, nes nepilnametis atėjo į parduotuvę apsirengęs žiemine striuke bei dėvėdamas kepurę ir dėl rūbų ir galvos apdangalų dėvėjimo pirkėjo amžių buvo galima nustatyti tik iš dalies veido bruožų, vertintinas kaip bandymas išvengti atsakomybės. Tokie teiginiai neparemti jokiais įrodymais bei jokia byloje esančia medžiaga, o tokia pareiga tenka bendrovei. Akcentavo, kad pats pareiškėjas pateikė jam priklausančios parduotuvės apsaugos kamerų padarytas pirkėjo nuotraukas, kuriose nepilnametis tabako gaminių pirkėjas yra aiškiai matomas, jokie galvos apdangalai ar kiti drabužiai nedengia jo išorinių bruožų. Be to, vienintelis pareiškėjo pateiktas įrodymas – parduotuvės apsaugos kamerų padaryta nuotrauka, nepašalina abejonių dėl E. M. amžiaus ir neleidžia kategoriškai tvirtinti, kad nėra nei mažiausios tikimybės, jog šis tabako gaminių pirkėjas yra nepilnametis. Nurodė, kad Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta pasyvi pareiga, t. y. būtinumas susilaikyti nuo uždraustų veiksmų. Tuo tarpu nesilaikymas teisės normoje uždraustų veiksmų yra atsakomybės pagrindas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nevykdė imperatyvios įstatymo normos reikalavimų neparduoti tabako gaminių nepilnamečiams ir tuo pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą. Pabrėžė, jog Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas yra absoliutus ir jo laikymosi užtikrinimui įstatymo leidėjo valia tabako gaminių pardavėjui suteikta teisė iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti asmens dokumento. Nurodė, kad Tarnyba, priimdama Nutarimą, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo, protingumo ir objektyvumo principais, skirta bauda yra individualizuota, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 15 d. sprendimu (b.l. 87–89) pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Nutarimą, o bylą dėl Įstatymo pažeidimo nutraukė.

Nustatė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovada 2009 m. vasario 12 d. rašte Nr. 20-25-2-S-572 nurodė, jog 2009 m. vasario 4 d. apie 16 val. 17 min. UAB „Kilminė“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje K. Petrausko g. 6, Kaune, pardavėja V. J. R. pardavė nepilnamečiui E. M. vieną pakelį cigarečių „Kastytis“ už 3,59 Lt (kasos kvitas Nr. 266/187021#0001). Pardavėja V. J. R. 2009 m. vasario 4 d. paaiškinime nurodė, kad ji prekybos centre „Ekspress Market“ dirba nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio, su prekybos taisyklėmis yra susipažinusi. 2009 m. vasario 4 d. apie 16 val.17 min. prie kasos cigaretes pirko jaunuolis, kuris atrodė augalotas, vyresnis, todėl jai nesukėlė įtarimo, kad pirkėjas nepilnametis, jis už cigarečių pakelį sumokėjo 3,59 Lt. Cigarečių pakelį pardavė ji, padarytą pažeidimą pripažino. E. M. 2009 m. vasario 4 d. paaiškinime teigė, kad 2009 m. vasario 4 d. 16 val. 15 min. jis atėjo į parduotuvę „Ekspress Market“, esančią K. Petrausko g. 6, Kaune. Parduotuvėje kasoje sėdėjusi kasininkė pardavėja jam pardavė vieną pakelį cigarečių „Kastytis“ už 3,59 Lt. Pardavėja jo amžiaus neklausė, asmens dokumento neprašė. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados specialistė R. K. 2009 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2009 m. vasario 4 d. nuo 15 val. Žaliakalnio Policijos nuovados specialistė R. J. dirbo Žaliakalnio policijos nuovados prižiūrimoje teritorijoje pagal atskirą priemonių planą tikrino susibūrimo vietas, parduotuvių, kioskų prieigas. 2009 m. vasario 4 d. apie 16 val. 17 min. buvo pastebėtas jaunuolis, nusipirkęs pakelį cigarečių „Kastytis“ parduotuvėje „Express market“, esančioje K. Petrausko g. 6, Kaune. Išsiaiškinta, kad cigaretes nusipirko nepilnametis E. M. , nepilnamečiui cigaretes pardavė pardavėja V. J. R., dirbanti „Express Market“, esančioje K. Petrausko g. 6, Kaune. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados specialistė R. K. 2009 m. vasario 5 d. V. J. R. už tabako gaminių pardavimą nepilnamečiui asmeniui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P 439515 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 185² straipsnio 2 dalį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados viršininkas 2009 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. N 111102 V. J. R. už ATPK 185² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą, o iš nepilnamečio paimtą cigarečių pakelį grąžino nepilnamečio tėvams. Tarnyba, remdamasi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados (toliau – ir Nuovada) 2009 m. vasario 12 d. raštu Nr. 20-25-2-S-572 atsiųsta medžiaga, 2009 m. vasario 19 d. surašė Protokolą Nr. 7, o 2009 m. kovo 5 d. Nutarimu skyrė pareiškėjui UAB „Kilminė“ 4 000 Lt baudą. Pažymėjo, kad teismo posėdyje E. M. parodė, jog jis cigaretes perka kiekvieną dieną, pareigūnės jį sulaikė prie kasos, šios pareigūnės dirbo mokykloje, kurioje jis mokosi, todėl jį pažinojo. Pareigūnės tris kartus yra jį sulaikiusios perkant cigaretes skirtingose parduotuvėse, jis dokumentus visada nešiojasi su savimi. Tuo tarpu V. J. R. parodė, kad dėl nepilnamečio amžiaus jai nekilo abejonių, nepilnametis buvo tol, kol buvo surašytas aktas. Pareigūnės prie kasos priėjo po pardavimo praėjus apie 5-10 min. Pardavėja matė, kad jis su pareigūnėmis bendravo, tačiau ką, negalėjo pasakyti, nes negirdėjo. Pareigūnės R. K. ir R. J. parodė, kad joms E. M. yra žinomas kaip teritorijos gyventojas. Tai ne pirmas kartas kai E. M. sulaikė perkant cigaretes, tačiau tiksliai kiek kartų neprisiminė. Nurodė, kad E. M. yra probleminio elgesio nepilnametis, o į 2009 m. liepos 1 d. teismo posėdį R. J. atlydėjo E. M., nes to prašė jo močiutė. Abi pareigūnės tvirtino, kad E. M. matė išeinantį iš parduotuvės ir kišenėje besinešantį cigarečių pakelį, jis buvo išsaugojęs pirkimo čekį, ar su savimi jis turėjo asmens dokumentą, negalėjo pasakyti. Pažymėjo, jog byloje esančiose fotonuotraukose ir kasos kvite Nr. 266/187021#0001 užfiksuotas laikas teisėjų kolegijai suponuoja, kad pareigūnės su nepilnamečiu bendravo dar prieš jam perkant cigaretes. Teismo posėdyje pareigūnės pripažino, kad fotonuotraukose yra užfiksuotos jos, tačiau negalėjo teismui nurodyti, kuriuo būtent momentu jos bendravo su nepilnamečiu. Tuo tarpu fotonuotraukose nėra užfiksuotas nei cigarečių poėmis, nei dokumento tikrinimas. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje leistinos teisėsaugos institucijų veiklos, imituojančios nusikalstamą (įstatymą pažeidžiančią) veiką, ribos yra apibrėžtos teisės doktrinoje, vidaus ir tarptautinių teismų praktikoje. Šios nuostatos galioja tiek baudžiamiesiems nusikaltimams, tiek administraciniams teisės pažeidimams, kadangi tai yra tos pačios teisinės prigimties įstatymo pažeidimai. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, Europos žmogaus teisių teismo 1998 m. birželio 9 d. sprendimu (byla Teixeira de Castro prieš Portugaliją), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. N9-1331/2005, N9-1373/2006, N575-207/2009), pažymėjo, jog teisėsaugos institucijų veikla, naudojant teisės pažeidimą imituojančius veiksmus, negali pažeisti esminio principo – teisinė valstybė kovoja prieš teisės pažeidimus, t. y. siekia sumažinti tokių veikų skaičių, panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems pažeidimams, tačiau jokiu būdu negali skatinti tokių veikų ir dauginti jų skaičiaus. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad pareigūnės ir nepilnametis E. M. yra pažįstami, į 2009 m. liepos 1 d. vykusį teismo posėdį E. M. kaip liudytoją buvo atlydėjusi viena iš pareigūnių, kad šis nepilnametis ne kartą dalyvavo, perkant cigaretes kai teisės pažeidimą nustato R. K. ir R. J., kad pareigūnės bendravo su nepilnamečiu dar iki jam perkant cigaretes, kad E. M. atrodo vyresnis, todėl ir buvo pasirinktas, taip pat esant prieštaravimas tarp pareigūnių ir E. M. parodymų dėl momento, kada jis buvo pastebėtas perkant/nusipirkus cigaretes, nusprendė, kad pažeidimas, už kurio padarymą buvo nubausta bendrovė, buvo išprovokuotas. Pabrėžė, jog tokie pareigūnių veiksmai peržengia leistinas neteisėtos veikos imitavimo ribas, todėl pažeidimo faktą patvirtinantys įrodymai, kuriais grindžiamas Nutarimas, laikytini gautais neteisėtai. Konstatavo, kad Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimas buvo ne tikras, o tariamas, todėl nėra tokios teisės pažeidimo sudėties.

III.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 112–116), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Nutarimą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą, buvo surengti du posėdžiai. Pirmajame pirmininkaujančiu ir teisėju pranešėju buvo teisėjas Audrius Bakaveckas, o antrajame – teisėja Liuda Arlauskienė. Tuo tarpu, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Tuo atveju, jeigu, atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu, bent vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžių, tačiau teisme apklausti liudytojai iš naujo į teismo posėdį paprastai nešaukiami. Teigia, jog šiuo atveju pasikeitė pirmininkaujantis teisėjas pranešėjas, o tai turi didelės įtakos tinkamo ir objektyvaus teismo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, pažeidžiant bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo, teisėjų kolegijos nekintamumo principus, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištiriant bylos aplinkybes.

2. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad pažeidimas buvo išprovokuotas, nepagrįsta įrodymais. Be to, tiek policijos pareigūnės, tiek nepilnametis patvirtino, kad susitarimo dėl tabako gaminių pirkimo nebuvo, liudytojų parodymuose pateikta nuosekli įvykių seka.

3. Pabrėžia, jog tai, kad nepilnametis yra linkęs daryti pažeidimus, įrašytas į nepilnamečių įskaitą, rūko kiekvieną dieną, perka cigaretes ir dėl to yra ne kartą pagautas policijos pareigūnų, savaime nepanaikina Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimo sudėties. Įstatymuose nėra įtvirtinta, kad tokioje nuostatoje numatyto pažeidimo sudėtis yra tik tais atvejais, kai nepilnametis pirmą kartą perka tabako gaminius. Nurodo, jog pardavėjos parodymai, kad nepilnametis su pareigūnėmis bendravo po to, kai pareigūnės pardavėjai liepė išeiti iš kasos, o nepilnametis buvo tol, kol surašytas aktas, patvirtina faktą, jog pažeidimas nėra tariamas.

4. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A442-1696/2008), daro išvadą, jog policijos operacijos pagrindas (gauti skundai iš mokyklos, kurių pagrindu ir vyko policijos operacijos dėl tabako gaminių pardavimo nepilnamečiams) buvo ne provokacija. Policija netaikė jokių būdų ir priemonių dėl pareiškėjo skatinimo ar spaudimo parduoti tabako gaminius nepilnamečiui.

5. Pažymi, jog pardavėjos V. J. R. atžvilgiu priimtas 2009 m. vasario 5 d. nutarimas Nr. 111102/20-25-2-P-2, kuriuo paskirta administracinė nuobauda jai, kaip fiziniam asmeniui, už šį pažeidimą, apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo, t. y. jame nurodytos faktinės aplinkybės yra neginčytinai nustatytos.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 120–123) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Remdamasis ABTĮ 79 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A442-705/2009, AS2-319/2007), nurodo, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo pirmo posėdžio (2009-07-01) metu administracinė byla iš esmės nebuvo pradėta nagrinėti, tik apklausti liudytojai – E. M. ir V. J. R. Tuo tarpu bylos nagrinėjimas iš esmės buvo pradėtas tik antrame posėdyje, kitaip tariant, byla buvo nagrinėjama nuo pat pradžių teisėjų kolegijai nesikeičiant. Kadangi po įrodymų ištyrimo šalys prašymų kviesti naujus ar pakartotinai tuos pačius liudytojus, kurie buvo apklausti pirmame teismo posėdyje, nepareiškė, o teismas tokios būtinybės nenustatė, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, nepažeisdamas procesinės teisės normų.

2. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo nurodytos aplinkybės neturi įrodomosios galios, kad aptariamas pažeidimas buvo išprovokuotas. Atsižvelgia į ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A14-689/2005) ir daro išvadą, jog nurodyti atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

3. Pažymi, jog Tarnyba nei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, nei procesiniuose dokumentuose nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad iš mokyklos buvo gauti skundai ir jų pagrindu pradėti konkretūs policijos operacijos veiksmai.

4. Pabrėžia, jog ir neginčija paties cigarečių pardavimo fakto ir nuobaudos pardavėjai skyrimo. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas tarp Tarnybos ir pareiškėjo, o ne trečiojo asmens – pardavėjos. Tuo tarpu įsiteisėjusiame nutarime, kuriuo skirta administracinė nuobauda V. J. R., nebuvo nustatomos ir tiriamos faktinės aplinkybės dėl UAB „Kilminė“ padaryto pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo už Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad UAB „Kilminė“ priklausančioje parduotuvėje 2009 m. vasario 4 d. apie 16 val. 17 min. pardavėja V. J. R. pardavė nepilnamečiui E. M. vieną pakelį cigarečių, pareiškėjui skirta 4 000 Lt bauda. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog UAB „Kilminė“ padarytas pažeidimas buvo išprovokuotas, Nutarimą panaikinimo, o Įstatymo pažeidimo bylą nutraukė.

Įvertinus bylos medžiagą, pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, matyti, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo darbuotoja pardavė nepilnamečiam asmeniui pakelį cigarečių. Šiuo atveju, sprendžiant ginčą, turi būti vertinama, ar Nutarime konstatuotas pažeidimas iš tikrųjų buvo padarytas, jį išprovokavus.

Pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio administracines bylas, turi būti laikomasi ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimų (byla Nr. A442-1696/2008). Kitaip tariant, šios bylos tyrimo, ekonominės sankcijos skyrimo bei skundo nagrinėjimo procesas turi vykti pagal tuos standartus, kurie pripažįstami Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Nagrinėjamoje byloje įvykį užfiksavo ne Tarnybos pareigūnai, o policijos pareigūnai, todėl šioje byloje svarstytinas klausimas, ar policijos pareigūnų veikla, išaiškinant pažeidimą, už kurį pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija, buvo teisėta, ar yra pagrindas policijos pareigūnų veiksmus pripažinti provokacija padaryti pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatavo, kad valstybės ir jos institucijų pareiga yra užkirsti kelią nusikaltimams. Nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti asmens rengiamą ar jau pradėtą daryti nusikaltimą. Valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti. Nusikalstamos veikos modeliu gali būti tik ,,prisijungiama“ prie besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, kai nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų.

Tokia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pozicija teisėsaugos institucijų taikomų nusikalstamų veikų imitavimo priemonių atžvilgiu atitinka susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurios principinės nuostatos teigia, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos įtvirtinti nepriklausomo ir nešališko teisingumo vykdymo principai turi būti išlaikyti visų nusikaltimų rūšių tyrimo procese: ir paprasčiausių, ir sudėtingiausių; valstybė turi užtikrinti visuomenės saugumą nuo nusikalstamų veikų naudodama tik teisėtas priemones ir nepažeisdama konvencijos garantuotų asmens teisių, viešu interesu ir tikslingumu negali būti pateisintos įrodinėjimo priemonės, gautos policijos provokacijomis (1998-06-09 sprendimas byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją).

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A14–689/2005), teisėsaugos institucijų veikla, naudojant teisės pažeidimą imituojančius veiksmus, negali pažeisti esminio principo – teisinė valstybė kovoja prieš nusikalstamumą, t. y. siekia sumažinti nusikalstamų veikų skaičių, panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems nusikaltimams, tačiau jokiu būdu negali skatinti nusikalstamų veikų ir dauginti jų skaičiaus.

Nagrinėjamos bylos Tarnybos 2009 m. vasario 19 d. protokole Nr. 07 (b.l. 6–7), ginčijamame Nutarime (b.l. 8–9), R. K. 2009 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime (b.l. 36) nurodyta, jog pažeidimo padarymo dieną apie 16 val. 17 min. buvos pastebėtas jaunuolis, nusipirkęs pakelį cigarečių „Kastytis“ pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje. Tokią aplinkybę patvirtina ir 2009 m. vasario 5 d. V. J. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. P439515/2025-2-P-2 (b.l. 34–35). Tuo tarpu byloje pateiktos fotonuotraukos iš pareiškėjui priklausančios parduotuvės, padarytos 2009 m. vasario 4 d. 16 val. 11 min. (b.l. 12), patvirtina, jog E. M. dar iki minėtuose dokumentuose nurodyto pažeidimo padarymo laiko bendravo su pažeidimą užfiksavusiomis pareigūnėmis. Aplinkybę, jog nepilnametis bendravo su pareigūnėmis, iš esmės patvirtino ir V. J. R. (b.l. 76). Nurodytos aplinkybės, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje pareigūnių pateikti parodymai, kad jos E. M. pažįsta, kad sulaiko ne pirmą kartą, kad pamačiusios nepilnametį, iš karto suprato, jog jis pirko cigarečių pakelį, kad į pareiškėjui priklausančią parduotuvę užsuko dėl skundų, nors byloje nėra jokių duomenų apie tokius skundus, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog pažeidimo padarymas galėjo būti inicijuotas pačių policijos pareigūnių, t.y. galėjo būti išprovokuotas. Remiantis principu, jog visos abejonės vertintinos Įstatymo pažeidimo padarymu kaltinamo subjekto naudai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Nutarimą. Papildomai pastebėtina, jog neapskųstas ir įsiteisėjęs Žaliakalnio policijos nuovados 2009 m. vasario 5 d. nutarimas Nr. 111102 dėl pardavėjos V. J. R. padaryto pažeidimo, negali būti vertinamas kaip turintis įtakos byloje sprendžiamam ginčui ABTĮ 14 straipsnio nuostatų prasme.

Atsakovas taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė ABTĮ nuostatas, kadangi antrame teismo posėdyje pasikeitė teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas. ABTĮ 79 straipsnio 2 dalis nustato, jog pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, tačiau teisme apklausti liudytojai iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. posėdžio (antro posėdžio) metu, byla pradėta nagrinėti iš esmės (b.l. 83), nešaukiant į teismo posėdį apklaustų liudytojų, todėl nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeistos nurodytos ABTĮ nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, Įstatymo pažeidimo bylą nutraukė. Kadangi ABTĮ tiesiogiai nenumato galimybės nutraukti Įstatymo pažeidimo bylą, todėl šioje dalyje teismo nutartis keistina, atitinkamai iš dalies tenkintinas ir apeliacinis skundas. Tuo tarpu kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, padarė pagrįstas išvadas, todėl likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kilminė“ skundą patenkinti ir panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 5 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 3K09/51“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas