Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VAN MOSSEL-LEASING-B.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vykdydamas šią teismo nutartį pareiškėjas pateikė patikslintą ieškinį, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio pareiškimo trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino ieškinio trūkumo, neįtraukdamas į bylą trečiojo asmens, nors toks teismo nurodymas šaliai yra privalomas, be to, teismas sprendė, kad buvo nepašalintas ieškinio trūkumas prie kiekvieno pridedamo dokumento atskirai pateikti jo turinį atitinkantį vertimą.

proceso teisės normos neįpareigoja ieškovo ieškinyje įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, be to, asmenų, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos, įtraukimas į bylą reiškiant vindikacinį ieškinį numatytas CK 6.322 straipsnyje, pagal kurį pardavėją įtraukti dalyvauti byloje privalo pirkėjas, tai yra šiuo atveju atsakovu ieškinyje nurodytas UAB ,,Hansa lizingas“. Be to, teismo nurodyto asmens teisėms ir pareigoms teismo sprendimas galės turėti įtakos tik tokiu atveju, jeigu ginčo objektą atsakovas įsigijo iš šio asmens, todėl šio asmens įtraukimo į bylą klausimas gali būti išspręstas tik pasirengimo bylos nagrinėjimui metu;teismo argumentas dėl būtinumo identifikuoti, kurio dokumento vertimas atitinka konkretų dokumentą, yra nepagrįstas, nes pateikti ieškinio priedai yra patvirtinti apostile ir susiūti, todėl juos išardžius ir po kiekvieno dokumento pridedant atitinkamą vertimą, gali kilti problemų vertinant atskiro dokumento tikrumą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios nustato atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111, 135 str.). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (procesinių dokumentų formos ir turinio prasme). Į tai būtina atsižvelgti sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Nesilaikius šių minimalių reikalavimų, teismas nustato terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Pagal CPK 115 straipsnio antrąją dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Pagal CPK 3 straipsnio pirmąją dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, taigi ir spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Vienu iš ieškinio trūkumų šioje byloje pirmosios instancijos teismas laikė tą aplinkybę, kad pareiškėjas neįtraukė į bylą trečiojo asmens, kuris, pareiškėjo nuomone, neteisėtai perleido kitiems asmenims ginčo objektą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 47 straipsnio pirmąją dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje, arba jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Šios teisės normos turinys akivaizdžiai rodo, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra šalies procesinė pareiga, bet yra jos teisė, realizuojama motyvuotu suinteresuoto asmens prašymu. Teisėjų kolegija sutinka su atskirajame skunde išdėstytu CK 6.322 straipsnio nuostatų aiškinimu. Pažymėtina, kad CK 6.322 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas reikalavimas pirkėjui (šiuo atveju - UAB ,,Hansa lizingas“) patraukti pardavėją dalyvauti byloje dėl trečiojo asmens pareikšto ieškinio dėl daikto paėmimo, iš esmės yra susijęs su materialiniais teisiniais padariniais, numatytais to paties straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse. Be to, kaip atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, byloje nėra duomenų, iš kokio asmens UAB ,,Hansa lizingas“ įsigijo ginčo automobilį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens įtraukimo į procesą klausimą visais atvejais sprendžia teismas, dėl to priimdamas atitinkamą teismo nutartį (CPK 47, 290 str.), tai yra ne bylos šalis, o būtent teismas įtraukia arba atsisako įtraukti į bylą tam tikrą asmenį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jeigu pagal pareikštų reikalavimų turinį matyti, kad ginčas gali įtakoti šio asmens teises ir pareigas. Visus klausimus, susijusius su trečiųjų asmenų įtraukimu dalyvauti byloje turi išspręsti teismas pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje (CPK 230 str. 1 d.). Tačiau tai negali būti priežastimi neduoti eigos bylai.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad reikalavimas prie kiekvieno iš prie ieškinio pridedamų dokumentų atskirai pateikti jų turinį atitinkantį vertimą, nepagrįstas civilinio proceso įstatymu. Vadovaudamasis CPK 113 straipsnio trečiosios dalies nuostatomis, pareiškėjas pateikė teismui ne valstybine kalba surašytų ieškinio priedų (dokumentų) vertimus į lietuvių kalbą, tai yra įvykdė įstatymo reikalavimą dėl ieškinio priedų ir jų vertimų į valstybinę kalbą pateikimo. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių dokumentų ir jų vertimų susiuvimo tvarka apsunkins įrodymų turinio vertinimą. Tokia teismo nurodyta aplinkybė negali būti teisės kreiptis į teismą realizavimo kliūtimi, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Remdamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjo VAN MOSSEL-LEASING-B.V. ieškinio pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra neteisėta, todėl naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo VAN MOSSEL-LEASING-B.V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.