Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas G. Dzedulionis Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-365/2015

Teisėjas E. Pašilis Teisminio proceso Nr. 1-49-3-00004-2014-8

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. balandžio 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Dzedulionio, teisėjų Daivos Kazlauskienės ir Jolantos Čepukėnienės,

sekretoriaujant Giedrei Gudaitytei, advokatui V. K., išteisintajam V. G., nukentėjusiajam K. D., jo atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. D. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo K. D. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2013-12-16, apie 12 val., K. D. priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini)atėjęs pradėjo reikšti pretenzijas sklypo savininkui K. D. dėl važinėjančių į statybvietę automobilių bei delnu sudavė nukentėjusiajam K. D. per viršugalvį, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Ištyręs įrodymus Ukmergės rajono apylinkės teismas padarė išvadą, jog nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad buvo suduotas smūgis, o G. versija, kad jis tik mosikavo rankomis, nepaneigta. Ginčijamu teismo nuosprendžiu V. G. išteisintas pagal LR BK 140 str.1d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skunde taip pat nurodoma, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 str. 1 d. atsirasti yra būtinas ir subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia. Link smurto naudojimo V. G. ėjo tendencingai: iš pradžių naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu psichologinį smurtą, grasinimus, o pamatęs, kad neketinama jo klausyti, ėmė fizinio smurto. Tai, kad V. G. neigia naudojęs smurtą, gali būti vertinama tik kaip priemonė išvengti atsakomybės. Mano, kad teismas neteisingai vertino smūgio sudavimo aplinkybes ir jo pobūdį. Be to, teismas neobjektyviai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles. Skundžiamas nuosprendis nėra pakankamai motyvuotas ir paremtas nevisapusiška byloje esančių duomenų analize.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo K. D. apeliacinis skundas atmestinas.

K. D. 2014-07-14 kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, reikšdamas pretenzijas V. G. dėl smūgio sudavimo. Skunde nurodė, kad 2013-12-16 apie 12 val. jo sklype buvo atliekami elektros įrengimo darbai. Tuo metu priėjo V. G. ir netikėtai delnu sudavė jam per galvą; smūgis buvo stiprus ir skausmingas. Tarp konfliktuojančių – tarp D. ir G. įsiterpė elektros tinklų darbuotojas M. P. ir konfliktas baigėsi. Policijos nekvietė, nes nusprendė konflikto neviešinti. V. G. ir toliau jį terorizavo, todėl po kelių mėnesių nusprendė spręsti pastarojo atsakomybės klausimą ir kreipėsi į policiją, o po to ir į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Pareiškėjas savo pretenzijas įrodinėjo liudytojo elektriko M. P. parodymais, duotais apklausos policijoje metu, kai liudytojas 2014-05-28 pasakojo matęs „lygtai , kad delnu V. G. sudavė D. į galvą. Jis pasakė „baikit“ , tačiau tarp jų neatsistojo“(ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 88-At-00165-14, b.l.9).

Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme liudytojas M. P. tvirtino nematęs smūgio, nors pripažino, kad G. rankomis mosikavo. Jis pasakė jiems „baikit“ , tačiau priėjęs nebuvo (b.l.55-56). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas M. P. patvirtino konflikto tarp kaimynų faktą, tačiau teigė nematęs smurtinių veiksmų. Tyrėjas penkis kartus jo klausė apie smūgį, todėl galėjo susipainioti aiškindamas įvykio aplinkybes. Apie vykusį tarp kaimynų konfliktą pasakojo kolegai R. B..

Pirmos instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas S. Z. (b.l.48), kuris teigė iš trečio asmens - elektros tinklų darbuotojo R. B. girdėjęs, kad G. trenkė D.

Pirmos instancijos teismo posėdyje R. B. nebuvo apklausiamas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka B. patvirtino iš P. girdėjęs apie vykusį konfliktą, kuris pasireiškė tik barniais, t.y. neigė ką nors girdėjęs apie smūgio sudavimą.

Pats V. G. neigė vartojęs fizinį smurtą ir neigė sudavęs nukentėjusiajam. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo apklausti visi liudytojai, kurie matė konfliktą, ir nė vienas jų nepatvirtino smūgio sudavimo. Nukentėjusiojo nurodomi asmenys neigė matę smūgį, todėl teismas daro išvadą, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo išvada laikytina pagrįsta ir skundas netenkinamas.

Išteisintojo advokatas pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 2500 eurų.

Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme tas pats gynėjas savo funkcijas įvertino 1000 litų. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas tik dalinis įrodymų tyrimas; gynėjo pagalba buvo reikalinga tik apklausiant liudytojus, posėdžiai neviršijo dviejų valandų trukmės. Todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas prašoma priteisti sumą mažina iki 400 eurų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiojo K. D. apeliacinį skundą atmesti .

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš K. D. priteisti 400 eurų V. G. naudai bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.