Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-03-28 · Civilinė byla Nr. 2S-685-622/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-28
Bylos Nr.
2S-685-622/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15134-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Saulėnas
Ieškovas
valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
Atsakovas
RAB „Dimas“
Kategorijos
  • 130.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-685-622/2012

Teisėja Dalė Žukauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-15134-2011-9)
Procesinio sprendimo kategorijos 130.1.4; 122.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. kovo 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (apelianto) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16902-328/2011 pagal ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui RAB „Dimas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 30 382,23 Lt skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-09 nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui RAB „Dimas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Nurodė, jog turtinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei priskiriamas teismo, kuris iškėlė įmonei bankroto bylą, jurisdikcijai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-09 nutartį. Nurodo Klaipėdos miesto apylinkės teismas nesiėmė procesinių priemonių, siekdamas gauti oficialią informaciją apie taikomos užsienio teisės normų turinį, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jų taikymo praktiką ir doktriną užsienio valstybėje, atsakovas tai pat nepateikė įrodymų, susijusių su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, todėl buvo pažeisti CPK 808 straipsnio reikalavimai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-09 nutartimi tinkamai nenustatė, koks teisės aktas reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pažeidė CPK 787 straipsnio ir CPK 808 straipsnio reikalavimus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas su apelianto pateiktu atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui 2010 m. balandžio 13 d. Rusijos Federacijos Omsko srities arbitražo teismo nutartimi yra iškelta bankroto byla, nusprendė, kad ieškovo ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismui, todėl pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinys atsakovui RAB „Dimas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo paliktas nenagrinėtu, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009-12-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2761-538/2009 ir 2010-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1293-370/2010 taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio laivo „Dimas“ areštą.

Lietuvos Respublika 1952 m. Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų arešto, suvienodinimo (toliau – Konvencija) ratifikavo 2002 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. IX-802 (Konvencija įsigaliojo nuo 2002 m. gegužės 4 d.). Rusijos Federacija prie 1952 m. Konvencijos prisijungė 1999 m. sausio 6 d. federaliniu įstatymu Nr. 13-FZ. 1952 m. Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad 1952 m. Konvencijos nuostatos taikomos visiems laivams, plaukiojantiems su susitariančiosios valstybės vėliava (lot. lex flagi, aptariamu atveju – Rusijos Federacijos), bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje.

1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punkte sakoma, kad šalies, kurioje areštuotas laivas, teismai (nagrinėjamu atveju Lietuvos teismai) gali nagrinėti bylą iš esmės, jeigu reikalavimas pareikštas šalyje, kurioje buvo areštuotas laivas. Jūrinis reikalavimas apibrėžiamas kaip reikalavimas, pareikštas mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi dokais (1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies l punktas). Taigi pagal 1952 m. Konvencijos nuostatas ieškovas laikytinas turinčiu jūrinį reikalavimą, o Lietuvos teismai iš principo gali (tačiau neprivalo) nagrinėti jūrinį reikalavimą iš esmės.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui 2010 m. balandžio 13 d. Rusijos Federacijos Omsko srities arbitražo teismo nutartimi yra iškelta bankroto byla, sprendė, kad ieškovo ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismui, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 782 straipsnis). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Pagal CPK 782 straipsnio nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o tuo atveju, jei teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimams paliekamas nenagrinėtas. Kaip minėta, 1952 m. Konvencijos 7 straipsnyje numatyti atvejai, kada šalies, kurioje buvo areštuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylą iš esmės (tačiau neprivalo). Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad atsakovui Rusijos Federacijos Omsko srities arbitražo teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi iškelta bankroto byla (įvestas išorinis valdymas) (b. l. 54–60). Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Panašiai numato ir Rusijos Federalinio įstatymo „Dėl nemokumo (bankroto)“ nuostatos – kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus skolininkui išorinio valdymo metu. Išorinis valdytojas nagrinėja kreditorių reikalavimus ir pagal jų nagrinėjimo rezultatus daro atitinkamą įrašą kreditorių reikalavimų rejestre. Prieštaravimus dėl išorinio valdytojo rezultatų, gautų išnagrinėjus kreditorių reikalavimus, kreditorius gali pareikšti arbitražo teismui (taip Rusijos Federacijoje vadinamas valstybinis teismas), nagrinėjančiam bankroto bylą. Bankroto bylos iškėlimas sukelia erga omnes padarinius, t. y. įmonės nemokumo faktas sukelia teisines pasekmes ne tik toje byloje dalyvaujantiems asmenims. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iškėlus bankroto bylą įmonei, veikiančiai Rusijos Federacijoje, kreditoriniai reikalavimai turi būti pareiškiami teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-09 nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Audrius Saulėnas