Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-08-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-341-1035/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-11
Bylos Nr.
AN2-341-1035/2021
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00088-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Valerij Lauš (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-341-1035/2021Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00088-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutarties, kuria netenkintas T. Ž. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) 2021 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-792-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Institucijos 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu T. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 170 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 (trims) mėnesiams. T. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. kovo 21 d. 16.59 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė ten, kur pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) lenkti draudžiama, t. y. pėsčiųjų perėjoje, ir tuo pažeidė KET 8 ir 140.4 punktų reikalavimus.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. birželio 21 d. nutartimi netenkino T. Ž. skundo dėl Institucijos 2021 m. gegužės 10 d. nutarimo ir paliko jį nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu T. Ž. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais motyvais:

1.1. Skundžiamos nutarties 20 punkte nustatyta, kad apelianto lenkimo manevras buvo pradėtas kelio dalyje, kurioje lenkti kitas transporto priemones nebuvo draudžiama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantui vairuojant keitėsi kelio ženklinimas: „artėjimo linija“ pasikeitė į „ištisinę liniją“; „ištisinė linija“ pasikeitė į „siaurą brūkšninę liniją“ (KET 1.7 punktas); „siaura brūkšninė linija“ pasikeitė į „ištisinę liniją“ ir galiausiai „ištisinė linija“ pasikeitė į „siaurą brūkšninę liniją“. Būtent esant „siaurai brūkšninei linijai“ apeliantas ir išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą pusę. Tačiau tai nereiškia, kad jis turėjo ir galėjo numatyti, kad artėja prie kelio atkarpos, kurioje lenkti draudžiama. Kitaip tariant, „artėjimo liniją“ ir „ištisinę liniją“ apeliantas jau buvo pravažiavęs. Kelio ženklų, draudžiančių lenkti, toje atkarpoje nebuvo, o pėsčiųjų perėjos ženklus užstojo tiek sunkvežimis, tiek visureigis. Dėl šių priežasčių apeliantas negalėjo numatyti, kad lenkdamas priekyje važiuojantį sunkvežimį jis lenkimo manevrą atliks pėsčiųjų perėjoje.

1.2. Teismas neteisingai įvertino apelianto parodymus, kad visureigis lenkė visus automobilius ir beveik nuolat važiavo priešpriešine eismo juosta. Iš to galima daryti išvadą, kad apeliantas matė visureigį dar iki to momento, kai jis apeliantui sutrukdė atlikti lenkimo manevrą. Apeliantas savo 2021 m. balandžio 5 d. paaiškinime nurodė, kad „lėtai ėmė didinti greitį, įjungė kairės pusės posūkio signalą, per galinio vaizdo veidrodėlį įsitikino, kad paskui jį važiuojanti transporto priemonė jo nelenkia ir po truputį ėmė rikiuotis į priešingos krypties eismui skirtą pusę, siekdamas aplenkti prieš jį lėtai važiuojantį sunkvežimį“. Apeliantui visureigis nebuvo matomas, kol jis nesusigretino su apeliantu.

1.3. Jeigu visureigio vairuotojas nebūtų pasielgęs chuliganiškai, apeliantas lenkimo pėsčiųjų perėjoje nebūtų atlikęs. Jeigu apeliantas būtų išvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą pusę ir pamatęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, jis lenkimo nebūtų tęsęs ir būtų grįžęs į savo važiavimo krypties eismo pusę. Ši išvada byloje nėra paneigta, todėl abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo ir neaiškumai turėtų būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

1.4. Teismas neįvertino, kokie buvo apelianto ketinimai ir kokios aplinkybės sąlygojo jo neteisėtą veikimą. Kaip matyti iš apelianto 2021 m. balandžio 5 d. paaiškinimo, visureigio vairuotojas ėmė blokuoti apeliantui kelią, gestikuliuodamas rankomis „stumti“ jį link dešinės pusės. Dėl šių visureigio vairuotojo veiksmų apeliantas išsigando ir visą savo dėmesį sutelkė į greta važiuojantį visureigį bei į priešais važiuojantį sunkvežimį. Nenorėdamas su jais susidurti ar nuvažiuoti nuo kelio, apeliantas nematė kaip toliau keitėsi kelio ženklinimas. Jo matymui taip pat trukdė nuolat iš po sunkvežimio ratų keliamas purvas ir ryškiai į akis šviečianti saulė. Nesant visureigio vairuotojo chuliganiškų veiksmų, apeliantas lenkimo pėsčiųjų perėjoje nebūtų atlikęs.

1.5. Apeliantas, sakydamas „kad buvo nesaugu sustoti“, turėjo omenyje stabdymą užblokuojant ratus, tai, apelianto nuomone, būtų sąlygoję automobilio įslydimą į priešais stabdančio sunkvežimio galinę dalį. Dėl to apeliantas, siekdamas išvengti susidūrimo, priėmė sprendimą tęsti pradėtą lenkimo manevrą. Tokią poziciją pagrindžia byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio yra matyti, kad apeliantas staigiu manevru „metasi“ į kairę ir staigiu judesiu aplenkia sunkvežimį, taip siekdamas išvengti susidūrimo su juo.

1.6. Nesutinkama su teismo motyvais, kad apeliantas nepraleido jį lenkiančio visureigio. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, apeliantas tik pastebėjęs visureigį „metėsi“ į dešinę pusę ir visureigio vairuotojui tęsti jo lenkimo manevro neblokavo. Priešingai, pats visureigio vairuotojas bandė blokuoti apeliantą, taip dar labiau jį gąsdindamas. Tai, kad esant „artėjimo linijai“ apeliantas pradėjo lenkimo parengiamuosius veiksmus ir lenkimo manevrą, neįrodo jo nerūpestingumo ir neapdairumo, o pasikėsinimas pažeisti KET nėra užtraukiantis atsakomybę.

Šalies argumentai

1.7. Teismas neteisingai apelianto nerūpestingumą ir neapdairumą grindė tuo, kad apeliantas, esant artėjimo linijai, pradėjo lenkimo manevrą. „Artėjimo linija“ nenurodo, kad yra artėjama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Apeliantas „ištisinės linijos“ nekirto ir KET nepažeidė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo netenkinti skundo. Atsiliepime nurodyta, kad apelianto kilusios situacijos vertinimas yra tik vienpusis, aplinkybės traktuojamos tik jo paties naudai ir interpretuojamos priešingai nei objektyviuose įrodymuose, t. y. įvykio liudytojo pateiktame automobilio vaizdo registratoriaus įraše. Pasak Institucijos, susidariusi situacija apelianto lenkimui nebuvo netikėta, nebuvo būtinojo reikalingumo sąlygų ir situacijos dėl nenugalimos jėgos, o galimai buvo nerūpestingai vairavimas, nesilaikant KET taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apelianto paaiškinimų interpretavimu ir susidariusios situacijos, kuri nulėmė apelianto veiksmus, įvertinimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vienintelis objektyvus įrodymas šioje byloje yra liudytojo, pranešusio apie apelianto atliktą lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje, pateiktas automobilio vaizdo registratoriaus įrašas, kuriame šis lenkimo manevras ir užfiksuotas. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantas kilusios situacijos aplinkybes vertina vienpusiškai ir traktuoja tik savo naudai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad T. Ž. teiginius, kurie iš esmės atkartojami ir apeliaciniame skunde, paneigia vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės.

Apeliantas skunde daug dėmesio skiria kelio ženklinimo linijai, kadangi į kelio ženklinimą, vertindamas T. Ž. veiksmus ANK 420 straipsnio 1 dalies prasme, atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas. Viena vertus, apeliantas išsamiau, nei skundžiamoje nutartyje, aprašė kaip susidariusioje situacijoje keitėsi kelio ženklinimas ir pagrįstai nurodė, kad jis, lenkdamas sunkvežimį, į priešingos krypties eismo juostą išvažiavo kirstamas „siaurą brūkšninę liniją“ (KET 3 priedo 1.7 punktas), kurią leidžiama kirsti. Kita vertus, nei ši apelianto akcentuojama aplinkybė, nei pirmosios instancijos teismo akcentuojama aplinkybė, kad T. Ž. nusprendė atlikti lenkimo manevrą tuo metu, kai važiuojamojoje dalyje buvo „artėjimo linija“ (KET 3 priedo 1.6 punktas), įspėjanti, jog artėjama prie ištisinės linijos, neturi teisinės reikšmės vertinant apelianto veiksmus ANK 420 straipsnio 1 dalies prasme.

Pažymėtina, kad šioje byloje T. Ž. nebuvo inkriminuoti KET reikalavimų, susijusių su kelio ženklinimu, pažeidimai. Nagrinėjamu atveju yra aktualus T. Ž. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytas KET 140.4 punktas, kuriame numatytas draudimas vairuotojams lenkti pėsčiųjų perėjose. Tam, kad būtų nustatytas šio punkto pažeidimas, nėra būtina konstatuoti ir kelio ženklinimo reikalavimų nesilaikymą. T. Ž. lenkimo pėsčiųjų perėjoje faktas šioje byloje neginčytinai nustatytas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuos veiksmus jis atliko esant kaltei. Apelianto teigimu, jis nėra kaltas dėl lenkimo pėsčiųjų perėjoje, nes visureigio vairuotojas ėmė blokuoti jam kelią, gestikuliuodamas rankomis „stumti“ jį link dešinės pusės, todėl apeliantas išsigando, visą savo dėmesį sutelkė į greta važiuojantį visureigį ir į priešais važiuojantį sunkvežimį, nenorėdamas su jais susidurti ar nuvažiuoti nuo kelio, esant po sunkvežimio ratų keliamam purvui ir ryškiai į akis šviečiančiai saulei, nebematė kelio ženklinimo ir ženklų. Kitaip tariant, nesant visureigio vairuotojo chuliganiškų veiksmų, pasak apelianto, jis lenkimo pėsčiųjų perėjoje nebūtų atlikęs. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

Priešingai nei teigia apeliantas, jį lenkiančio visureigio chuliganiškų veiksmų, blokuojant apeliantui kelią ir „stumiant“ jį link dešinės pusės, vaizdo įraše nematyti. Vaizdo įrašas patvirtina, kad būtent apelianto pirmas nepavykęs bandymas atlikti sunkvežimio lenkimo manevrą, įjungus kairio posūkio signalą ir pradėjus rikiavimosi į kairę manevrą, privertė pranešėją ir apeliantą lenkiantį visureigio vairuotoją staigiai stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo su apelianto vairuojamu automobiliu. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad visureigio vairuotojui išvengus susidūrimo ir vėl padidinus greitį, užbaigiant pranešėjo, apelianto ir sunkvežimio lenkimo manevrą, apeliantas iš karto, neįsitikinęs būsimo lenkimo manevro saugumu, taip pat neįsitikinęs, ar toje kelio atkarpoje yra pėsčiųjų perėja, šį manevrą vis tiek atliko. Apeliacinės instancijos teismo neįtikina apelianto argumentai, kad jis buvo priverstas atlikti sunkvežimio lenkimo manevrą, vengdamas savo automobilio ratų slydimo dėl staigaus stabdymo ir galimo susidūrimo su sunkvežimiu. Apelianto teigimu, jis judėjo iš paskos lėtai važiuojančio sunkvežimio. Taigi apelianto vairuojamo automobilio greitis taip pat buvo nedidelis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad prieš bandydamas pirmą kartą atlikti lenkimo manevrą, automobilis nespėjo įsibėgėti, nes tuo pat metu jį pasivijo priešinga eismo juosta važiavęs visureigis. Be to, iš vaizdo įrašo nematyti, kad būtų kilęs realus pavojus apeliantui susidurti su sunkvežimiu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad susiklosčiusioje situacijoje (esant blogam matomumui ne tik dėl kelio ženklus užstojančių sunkvežimio ir visureigio, bet ir dėl sunkvežimio keliamų purslų ir ryškios saulės) jis galėjo nepastebėti pėsčiųjų perėjos. Kita vertus, administracinei atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kilti nebūtina nustatyti tyčinių vairuotojo veiksmų, t. y. kad jis suvokė, kad lenkė pėsčiųjų perėjoje ir norėjo taip veikti. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinis nusižengimas gali būti padarytas ir dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nustatyta būtent neatsargi kaltė, todėl apelianto argumentai, kad jis susiklosčiusioje situacijoje nematė pėsčiųjų perėjos yra teisiškai nereikšmingi. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad T. Ž. veiksmai nesuderinami su atsargumu, rūpestingumu ir eismo saugumu, t. y. visureigiui sutrukdžius atlikti lenkimo manevrą, T. Ž. turėjo pristabdyti automobilį, vėl iš naujo įsitikinti, kad nei kelio ženklai ir ženklinimas, nei kitos aplinkybės nedraudžia ir netrukdo jam lenkti kitą automobilį. Tačiau jis to nepadarė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad T. Ž. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas, nagrinėdamas T. Ž. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad Institucijos 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu T. Ž. yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą ir T. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valerij Lauš