- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- A18.-5029-957/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04227-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- I. N.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. N., jos atstovei advokatei Silvai Mardosaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. N. 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 16.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje nustatytas 1,23 promilės girtumas), bendraudama su policijos pareigūnais, įžeidinėjo juos keikdama necenzūriniais žodžiais, taip pažemindama jų kaip policijos pareigūnų garbę ir orumą. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama I. N. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d., į namus įėjo dukra su vyru ir moterimi, kurie pasakė, kad yra iš Vaiko teisių ir dukra nori susirinkti daiktus. Nesupratusi, dėl ko atsirado Vaiko teisės, paprašė parodyti pažymėjimus arba palaukti už durų, kad galėtų pakalbėti su savo nepilnamete dukra ir išsiaiškinti, kodėl ji nori išeiti iš namų. Jiems pasakius, kad niekur neis, ji (t. y. I. N.) iš komodos paėmusi dukros daiktus šveitė į koridorių, paspyrė su koja, kad susirinktų. Buvo lengvas šokas, nes laukė vaiko iš mokyklos, o įsibrauna į namus su Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Su mažąja dukra užsidarė kambaryje, o vyresnioji dukra liko prieškambaryje su Vaiko teisėmis rinktis daiktų. Į kambarį įėję keturi pareigūnai neprisistatė ir sakė pūsti. Paklausus, ar panaši į girtą ir gali atsisakyti pūsti, pareigūnai pasakė, kad gali, bet važiuos į komisariatą, kuriame bus nustatytas sunkus girtumas. Jai nesutikus, policijos pareigūnai pradėjo vadinti psichine ligone, juoktis, iš kambario neišleido mažametės dukters, nepraleidinėjo tėčio į virtuvę, teigdami, jog yra šeimininkai. Paklausus, ar galima nueiti į tualetą, pastarieji atsakė ne, bei sakė „psichinė ligoninė, durna ji“. Jai (t. y. I. N.) pradėjus kalbėti su buvusiu vyru per „Messenger“ vaizdo žinute, pareigūnai pradėjo kištis į jų pokalbį. Vienas iš pareigūnų pasakė „ką ten tavo vyras Londone traktorių vairuoja“. Buvo išreikšta pora necenzūrinių žodžių, bet jie nebuvo išreikšti ant policijos pareigūnų. Pasak jos, tai buvo pokalbis su vyru, veržėsi emocijos. Atvažiavę medikai pamatė, kad yra provokuojama pareigūnų, pamatavo pulsą. Po to sujungus telefonu su psichiatre ar psichologe ji (t. y. I. N.) pasakė pastarajai, kad stovi keturiese ir provokuoja, į tualetą neišleidžia, tėčio į virtuvę neįleidžia. Nevadino pareigūnų jokiais žodžiais, tik kalbėjo su savo vyru telefonu. Teismui pacitavus dalį tarnybinio pranešimo (b. l. 3), administracinėn atsakomybėn traukiama I. N. parodė, kad tokių necenzūrinių žodžių nesakė, juk mažas vaikas buvo namuose. Kalbėdama su vyru pasakė kelis keiksmažodžius (išsako vartotus žodžius), o nurodytų keiksmažodžių nesakė. Apskritai, neigia nurodytą pažeidimą. Pati liko nesupratus, dėl ko jie provokavo. Atvažiavę medikai patys pasakė, kad ji yra provokuojama. Į pareigūnų provokacijas nieko nesakė, tik kalbėdama su vyru jam sakė, kaip jie elgiasi, kad neišleidžia į virtuvę, juokiasi, kloune išvadino, nes buvo apsirengusi chalatu. Kai kalbėjo su vyru, nepamena, ar buvo keiksmažodžių. Ji nesiekė įžeisti ar pažeminti pareigūnų garbę ir orumą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas M. M. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad I. N. yra matęs. Tai buvo 2019 m. rugsėjo 30 d., kai Vaiko teisių skyrius iš I. N. dukros S. J. gavo pranešimą, kad mergaitė nori būti paimta dėl mamos taikomo psichologinio smurto. Mergaitė sakė, kad mama keikiasi, naudoja necenzūrinius žodžius, įžeidinėja, tai vyksta nuolatos ir kalba kitiems nebūtus dalykus apie ją, smurtauja prieš ją psichologiškai. Tą dieną buvo nuspręsta nuvykti į S. J. gyvenamąją vietą susirinkti daiktų. S. J. pradėjus rinktis daiktus, išėjusi iš kambario mama pradėjo keiktis, įžeidinėti tiek S. J., tiek jį su kolege. Pasak liudytojo, I. N. vartojo necenzūrinę leksiką (nurodomi necenzūriniai žodžiai) jo atžvilgiu, tada kelis kartus spyrė į koją. I. N. tai užsidarydavo kambaryje su jaunesniąja dukra, tai vėl išeidavo, kol galiausiai, su jaunesniąja dukra pradėjo nešti S. J. daiktus, mesti ant grindų sakydama, kad susirinktų. Tuo metu I. N. bendravo telefonu su savo sutuoktiniu ir toliau įžeidinėjo mergaitę ją vadindama visaip (nurodomi konkretūs necenzūriniai žodžiai). Buvo iškviesti pareigūnai ir kai jie atvyko, I. N. jų atžvilgiu vartojo necenzūrinę leksiką. Įėję pareigūnai iš pradžių paprašė I. N. pasitikrinti blaivumą, tačiau ji atsisakė, elgėsi pakankamai agresyviai. Tiek jie, tiek pareigūnai prašė I. N. nusiraminti, nes ji savo veiksmais gąsdina dukrą, į ką ji nelabai kreipė dėmesį. Išsakė necenzūrinius žodžius pareigūnams. Liudytojo teigimu, pareigūnų veiksmų, kurie galėtų lemti tokius jos žodžius, nebuvo, negirdėjo ir nematė, kad pareigūnai ją įžeidinėtų ar žemintų. Pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbą, kad įvertintų I. N. būklę, adekvatumą. Atvykę medikai nepamatė, kad moteris elgėsi neadekvačiai ar ją reiktų hospitalizuoti. I. N. elgesys pasikeitė, ji bendravo švelniau, be pakelto tono, aiškino, kad čia visi prie jos kabinasi, nors tokio kabinimosi ten nebuvo. Kol buvo medikai, negirdėjo jokių įžeidimų, visi įžeidimai buvo iki jiems atvykstant. Išvykus medikams nuėjo pasikalbėti su verkiančia dukra L. N.. Įeinant į kambarį, I. N. ėjo į jo pusę, pareigūnai ją sulaikė žodžiais, kad toliau neitų. Pakalbėjus su L. N. pasijautė dujų skonis burnoje ir atidaręs duris pamatė, kad I. N. išvedama pareigūnų. Negali pasakyti, ar tuo metu buvo įžeidinėjimų pareigūnams. Įžeidinėjimus pareigūnams girdėjo tik jiems atvykus, buvo daug necenzūrinės leksikos (nurodomi konkretūs žodžiai). Atrodo, buvo pasakytas necenzūrinis žodis pareigūnams (nurodomas žodis).
Liudytojas E. T. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad I. N. yra matęs (duomenys neskelbtini) įvykio metu, kai Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai prašė pagalbos, nes moteris spardosi, nesutinka atiduoti dukrai jos daiktų. Iš pradžių atvyko dviese su porininke S. Ž., vėliau į pagalbą atvyko kitas ekipažas, A. K. (A. K.) ir I. M.. Juos pasitikę Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai paaiškino, kad su I. N. vyresniąja dukterimi atvyko į namus pasiimti daiktų, bet I. N. suagresyvėjo, pradėjo spardytis, specialistui įspyrė į koją ir savo veiksmais sukėlė jam skausmą. Iš pradžių I. N. bendrauti atsisakė, o vėliau pradėjo juos keikti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Pasak liudytojo, norėtų, kad vadovautųsi tarnybiniu pranešimu dėl rusiškų necenzūrinių žodžių, jie buvo įžeidžiantys garbę ir orumą (liudytojas pasako I. N. vartotus necenzūrinius žodžius), kuriuos ji išsakė nuo atvykimo praėjus 10 min. Atvykus jų pareiga buvo užtikrinti saugumą, kad savo darbą atliktų Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai. Pati I. N. nebuvo jiems įdomi, kol nepasakė, kad sukėlė specialistui fizinį skausmą ir vėliau nepradėjo jų įžeidinėti. Atvykus neprovokavo žmogaus, nes turi daug iškvietimų ir jeigu kiekvieną žmogų provokuos, tai kiekvieną dieną į teismus vaikščios. Jis padeda žmonėms, o ne juos provokuoja. Kai I. N. sakė tuos keiksmažodžius, kiti kolegos buvo šalia. I. N. bendraudama su buvusiu vyru darė vaizdo konferencijos skambutį, matė jo veidą ir jis taip pat juos (t. y. policijos pareigūnus) įžeidinėjo, elgėsi labai drąsiai ir pasakė, kad „kai grįš, mus atleis iš darbo ir mums bus blogai“. Spec. priemones naudojo, kai buvo nuspręsta sulaikyti moterį ir paimti antrąją dukrą dėl nesaugios aplinkos. Pareigūnai bandė I. N. išvesti į kitą kambarį, tačiau ji pradėjo stangrinti raumenis, priešintis, bandė įkąsti į ranką, todėl panaudojo dujas ir uždėjo antrankius. Visi jiems (t. y. policijos pareigūnams) išsakyti įžeidžiantys žodžiai buvo išsakyti po atvykimo praėjus 10 min., o sulaikymas ir spec. priemonės tik vėliau, nes ten užtruko apie 1 valandą.
Liudytoja S. Ž. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad yra mačiusi I. N.. Tikslios datos ir vietos nepamena, berods atvyko su kolega į iškvietimą Vaiko teisių apsaugos tarnybos pagalbai (duomenys neskelbtini), po to prisijungė dar du kolegos. Atvykus jau buvo du Vaiko teisių apsaugos specialistai, du vaikai, I. N. ir jos tėtis. I. N. bendravo nepagarbiai, jų atžvilgiu vartojo keiksmažodžius, kad pareigūnės visokios (pasakomi žodžiai). Jie (t. y. policijos pareigūnai) tiesiog bendravo su Vaiko teisių specialistais, o I. N. per „Facebook“ bendravo su savo vyru. Kvietė medikus, nes moteris buvo agresyviai nusiteikusi, galvojo patikrins, galbūt moteriai kažkas negerai. Įžeidinėjimas buvo ir iki medikų atvykimo, ir po jų išvykimo. Išvykus medikams, ji buvo agresyvi. Tik atvykus į komisariatą, I. N. pradėjo normaliau bendrauti.
Liudytojas A. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad I. N. yra matęs iškvietime, kai Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai iškvietė policiją. Dienos ir laiko, kada tai įvyko, nepamena, berods tai buvo (duomenys neskelbtini). Atvykus kartu su porininke I. M. ir kitu ekipažu, tik užėjus moters reakcija buvo siaubinga, nieko net nespėjo atsakyti. Iš pradžių įžeidinėjo Vaiko teisių pareigūnus, po to ir juos (t. y. policijos pareigūnus) visokiais keiksmažodžiais, visaip vadino (pasakomi žodžiai). I. N. vyras pastoviai šnekėdamas telefonu įžeidinėjo juos (t. y. policijos pareigūnus). Pasak liudytojo, kvietė medikus, nes I. N. buvo neadekvati, šnekėjo tokius dalykus, atrodė, kad blogai jaučiasi, su psichika gal problemos. Atrodo, I. N. buvo išgėrusi ir jei neklysta, atsisakė pūsti. Visus įžeidimus girdėjo Vaiko teisių specialistai ir kolegos.
Liudytojas A. J. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną namuose buvo atvykę du policijos ekipažai, Vaiko teisės ir po to atvyko greitoji. Policininkai kalbėjo pakeltu balsu, dukra I. N. telefonu skambino kažkam. Pareigūnams ji nieko nesakė, tik vaikas verkė. Negirdėjo nei vieno žodžio, kad I. N. sakytų keiksmažodžius pareigūnams, nes ten buvo labai didelis triukšmas. Jis (t. y. A. J.) norėjo dar į virtuvę nueiti, tačiau pareigūnai neleido praeiti, pasakė, kad „supakuos ir mane, jeigu reikės“. Liudytojo teigimu, jis tik po to sužinojo, kad vyresnė anūkė iškvietė Vaikų teises, dėl to ir pareigūnai atvažiavo. Nežino, ar tuo metu I. N. buvo blaivi. Ji visą laiką telefonu kalbėjo, o pareigūnai, atrodo, provokacija užsiiminėjo ir dujų pripurškė į kambarį, nors buvo (duomenys neskelbtini) m. vaikas.
Liudytoja J. K. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad I. N. pažįsta, 2019 m. rugsėjo 30 d. kolegei paskambinusi I. N. vyresnioji duktė nurodė nenorinti grįžti į namus, prašė paimti iš šeimos, nes mama nepagarbiai elgiasi, naudoja smurtą, neteikia dienpinigių. Buvo nuspręsta nuvykti į namus ir paimti S. J. daiktus. Į namus vyko po pietų, gal 15.00 val., gal 16.00 val. S. J. atidarius duris, iš kambario išėjo jos mama, kuriai jie pasakė, kad S. J. nori būti paimta, surinkę jos daiktus išeis. I. N. sureagavo labai audringai, pradėjo šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius. Ji tai išeidavo į koridorių, tai grįždavo į kambarį, keikėsi, bandė visas būdais išprašyti iš namų. Kolega M. M. buvo arčiau jos, bandė raminti, kad surinkę daiktus išeis, klausė, kodėl ji taip reaguoja. Negali pasakyti, ar I. N. buvo blaivi ar ne, bet labai audringai reagavo ir buvo labai daug pykčio jų atžvilgiu. Pasak liudytojos, tai ji iškvietė policijos pareigūnus, nes I. N. spyrė M. M. į koją. Atvykę pareigūnai pasiteiravo kas vyksta, prašė I. N. nurimti, bandė taikiai spręsti kilusį konfliktą. I. N. pareigūnams sakė daug įžeidinėjimo ir žeminimo, įžeidinėjo visus keturis policijos pareigūnus ir kolegą M. M.. Ji neįleido pareigūnų į kambarį, įžeidinėjo pareigūnę dėl akių, buvo daug necenzūrinių žodžių, taip pat ją (t. y. J. K.) vadino išverstaake, o visi kiti necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti į kitus pareigūnus, į kolegą M. M., kurį pasiuntė necenzūriniais žodžiais, vadino (necenzūrinis žodis). Įžeidinėjimai buvo nuo pat pradžių, prieš atvažiuojant medikams.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio M. K. (M. K.) 2019 m. rugsėjo 30 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-85922-2019 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, I. N. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys bei jos pačios paaiškinimas, kuriame ji nurodo, jog policijos pareigūnų tyčia neįžeidinėjo, jie patys ją provokavo (b. l. 2).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. T. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad apie 16.30 val. patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule S. Ž. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini), Vaiko teisių apsaugos specialistė prašo pagalbos, nes agresyvi moteris puola jos kolegą. Atvykus minėtu adresu, pasitikę Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai M. M. ir J. K. paaiškino, kad atvyko į nurodytą adresą kartu su S. J., gim. (duomenys neskelbtini) (kuri gyveno nurodytame bute, bet dabar gyvens atskirai nuo mamos) pasiimti savo būtiniausių daiktų bei rūbų. Bute buvusi S. J. motina I. N. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais „(tarnybiniame pranešime nurodomi necenzūriniai žodžiai)“ savo mažametės dukros L. N., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Kelis kartus koja spyrė M. M. į kairės šlaunies priekinę dalį, savo veiksmais sukeldama fizinį skausmą. Įvykio vietoje I. N. nebendravo, o vėliau nuolat juos (t. y. policijos pareigūnus) įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais „(tarnybiniame pranešime nurodomi necenzūriniai žodžiai)“. Dėl I. N. neadekvataus bendravimo buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau ji kategoriškai atsisakė, sakydama, kad negeria. S. J. paaiškino, kad jos motina alkoholį vartoja beveik kasdien. Moteriai suagresyvėjus ir pradėjus kalbėti suicidines mintis buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėję I. N. kontraindikacijų gydymui nenustatė, o ji savanoriškai vykti į gydymo įstaigą atsisakė. Medikams išvykus, I. N. vaizdo konferencija paskambino savo buvusiam sutuoktiniui E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir aiškiai girdint įžeidinėjo policijos pareigūnus „klounai (necenzūriniai žodžiai), kai grįšiu iš Anglijos jums bus (necenzūrinis žodis) klounai“. S. J. susirinkus daiktus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai nusprendė, kad L. N. bute likti nesaugu, todėl ją pasiims kartu į vaikų krizių centrą. Tai išgirdusi I. N. puolė link Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, tačiau ją iškart paguldė ant lovos, uždėjo antrankius dėl policijos pareigūnų ir jos pačios saugumo. I. N. buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, panaudotos spec. priemonės – antrankiai (b. l. 3).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 18.10 val., V1712 iš (duomenys neskelbtini) pristatė į policijos komisariatą I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuri įžeidinėjo pareigūnus, jai nustatytas lengvas 1,23 promilės girtumas (b. l. 4).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio tarnybinio pranešimo dėl asmens tapatybės nustatymo procedūros matyti, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. 18.10 val. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių buvo pristatyta I. N., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. 18.13 val. I. N. buvo nustatytas 1,23 promilės girtumas (b. l. 8).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio M. K. 2019 m. rugsėjo 30 d. administracinio sulaikymo protokolo matyti, jog I. N. buvo sulaikyta nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. 18.20 val. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 22.00 val., siekiant užtikrinti administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 9).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos rašto dėl pareiškimo nagrinėjimo matyti, kad jame nurodoma, jog atlikus tyrimą dėl galbūt netinkamų ir neetiškų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnų veiksmų, nenustatyta objektyvių neginčijamų duomenų, patvirtinančių teiginius, jog pareigūnai I. N. vadino „psichine ligone, kale“ bei jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Be kita ko, nenustatyta, kad policijos pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
I. N. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Šios normos subjektas yra specialus, vienas iš jų – statutinis valstybės tarnautojas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos I. N. kaltę padarius ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog įvykio metu buvo naudojama nenormatyvinė leksika, ji nutarime necituojama, tačiau su ja susipažinti galima posėdžio garso įraše, iš dalies bylos medžiagoje. Apklausiama teismo posėdžio metu I. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d., į namus įėjus dukrai su Vaiko teisėmis, paprašė parodyti pažymėjimus arba palaukti už durų, kad galėtų pakalbėti su savo nepilnamete dukra ir išsiaiškinti, kodėl ji nori išeiti iš namų. Jiems pasakius, kad niekur neis, ji (t. y. I. N.) iš komodos paėmusi dukros daiktus šveitė į koridorių, paspyrė su koja. Su mažąja dukra užsidarė kambaryje, o vyresnioji dukra liko prieškambaryje su Vaiko teisėmis rinktis daiktų. Į kambarį įėję keturi pareigūnai neprisistatė ir sakė pūsti. Paklausė policijos pareigūnų, ar gali atsisakyti pūsti, o šie pasakė, kad gali, bet važiuos į komisariatą, kuriame bus nustatytas sunkus girtumas. Jai nesutikus, policijos pareigūnai pradėjo vadinti psichine ligone, juoktis, iš kambario neišleido mažametės dukters, nepraleidinėjo tėčio į virtuvę, teigdami, jog yra šeimininkai. Paklausus, ar galima nueiti į tualetą, pastarieji atsakė ne, bei sakė „psichinė ligoninė, durna ji“. Pradėjus kalbėti su buvusiu vyru, pareigūnai pradėjo kištis į jų pokalbį. Buvo pasakyta pora necenzūrinių žodžių, bet jie nebuvo adresuoti policijos pareigūnams. Pasak jos, tai buvo pokalbis su vyru, veržėsi emocijos. Atvažiavę medikai pamatė, kad yra provokuojama pareigūnų, pamatavo pulsą, po to sujungus telefonu su psichiatre ar psichologe ji (t. y. I. N.) pasakė, kad stovi keturiese ir provokuoja, į tualetą neišleidžia, tėčio į virtuvę neįleidžia. Nevadino pareigūnų jokiais žodžiais, tik kalbėjo su savo vyru telefonu. Teismui pacitavus dalį tarnybinio pranešimo (b. l. 3), paaiškino tokių necenzūrinių žodžių nesakiusi. Kalbėdama su vyru pasakė kelis keiksmažodžius (išsako vartotus žodžius), o nurodytų keiksmažodžių nesakė. Į pareigūnų provokacijas nieko nesakė, tik kalbėdama su vyru jam sakė, kaip jie elgiasi, kad neišleidžia į virtuvę, juokiasi, kloune išvadino, nes buvo apsirengusi chalatu. Kai kalbėjo su vyru, nepamena, ar buvo keiksmažodžių. Ji nesiekė įžeisti ar pažeminti pareigūnų garbę ir orumą.
Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiama I. N. savo kaltę neigė ir davė prieštaringus parodymus iš pradžių teigdama, jog buvo pasakyta keletas necenzūrinių žodžių, kurie nebuvo skirti pareigūnams, po to paaiškino nepamenanti, ar kalbant su vyru buvo keiksmažodžių. Teismas tokiais I. N. parodymais remiasi tik iš dalies, t. y. tik ta jų dalimi, kuri atitinka kitų įrodymų turinį. Tuo tarpu dalį, kurioje I. N. neigė tyčia įžeidinėjusi pareigūnus, kad tokį elgesį išprovokavo atvykę patys policijos pareigūnai, atmeta kaip prieštaringą, nenuoseklią bei paneigtą kitais įrodymais gynybinę versiją. Visų pirma pažymėtina, jog iš byloje esančio I. N. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Be administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo, I. N. kaltė įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga. Štai apklausiamas teismo posėdyje liudytojas M. M. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. kartu su I. N. dukra S. J. nuvykus į jos gyvenamąją vietą susirinkti daiktų, I. N. išėjusi iš kambario pradėjo keiktis, įžeidinėti tiek S. J., tiek jį su kolege. Kai atvyko pareigūnai, I. N. pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinę leksiką. Įėję pareigūnai iš pradžių paprašė I. N. pasitikrinti blaivumą, tačiau ji atsisakė, elgėsi pakankamai agresyviai. Kartu su pareigūnais prašė I. N. nusiraminti, nes savo veiksmais gąsdina dukrą, į ką ji nelabai kreipė dėmesį. Liudytojo teigimu, pareigūnų veiksmų, kurie galėtų lemti tokius jos žodžius, nebuvo, negirdėjo ir nematė, kad pareigūnai ją įžeidinėtų ar žemintų. Atvykę medikai nematė, kad moteris elgėsi neadekvačiai ar ją reiktų hospitalizuoti. Kol buvo medikai, negirdėjo jokių įžeidimų, visi įžeidimai buvo iki jiems atvykstant. Kai I. N. buvo išvedama pareigūnų, negali pasakyti, ar tuo metu buvo įžeidinėjimų jiems. Įžeidinėjimus pareigūnams girdėjo tik jiems atvykus, buvo daug necenzūrinės leksikos (nurodomi konkretūs žodžiai). Atrodo, buvo pasakytas necenzūrinis žodis pareigūnams (nurodomas įžeidžiantis žodis). Taip pat su liudytoju M. M. atvykusi jo kolegė J. K. apklausiama teismo posėdžio metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie I. N. išsakytus įžeidinėjimus ir detalizuodama parodė, kad nuvykus susirinkti S. J. daiktų, I. N. sureagavo labai audringai, pradėjo šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius. Kolega M. M. bandė raminti, kad surinkę daiktus išeis, klausė, kodėl ji taip reaguoja. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę taip pat prašė jos nurimti. I. N. pareigūnams sakė daug įžeidinėjimo ir žeminimo, įžeidinėjo visus keturis policijos pareigūnus ir kolegą M. M.. Liudytojos teigimu, I. N. neįleido pareigūnų į kambarį, įžeidinėjo pareigūnę dėl akių, buvo daug necenzūrinių žodžių. Visi kiti necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti į kitus pareigūnus, į kolegą M. M., kurį pasiuntė necenzūriniais žodžiais, vadino (necenzūrinis žodis). Įžeidinėjimai buvo nuo pat pradžių, prieš atvažiuojant medikams. Be to, į nagrinėjamo įvykio vietą gavę iškvietimą ir iš karto atvykę policijos pareigūnai taip pat nurodė analogiškas aplinkybes. Antai liudytojas policijos pareigūnas E. T. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad atvykus iš pradžių I. N. bendrauti atsisakė, o vėliau pradėjo juos keikti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Norėtų, kad vadovautųsi tarnybiniu pranešimu dėl rusiškų necenzūrinių žodžių, kurie buvo įžeidžiantys garbę bei orumą (liudytojas pasako I. N. vartotus necenzūrinius žodžius) ir išsakyti nuo atvykimo praėjus 10 min. Atvykus jų pareiga buvo užtikrinti saugumą, kad savo darbą atliktų Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai. Pasak liudytojo neprovokavo žmogaus. I. N. bendraudama su buvusiu vyru darė vaizdo konferencijos skambutį, kuris taip pat juos (t. y. policijos pareigūnus) įžeidinėjo, elgėsi labai drąsiai ir pasakė, kad „kai grįš, mus atleis iš darbo ir mums bus blogai“. Visi jiems (t. y. policijos pareigūnams) išsakyti įžeidžiantys žodžiai buvo išsakyti po atvykimo praėjus 10 min. Tokias aplinkybes policijos pareigūnas E. T. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, kuriame yra įvardinti I. N. išsakyti necenzūriniai žodžiai (b. l. 3). Kartu su minėtu liudytoju E. T. į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė S. Ž. apklausiama teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad I. N. bendravo nepagarbiai, jų atžvilgiu vartojo keiksmažodžius, kad pareigūnės visokios (pasakomi žodžiai). Įžeidinėjimas buvo ir iki medikų atvykimo, ir po jų išvykimo. Išvykus medikams, ji buvo agresyvi. Be to, ir apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas, kitas policijos pareigūnas A. K. parodė, kad atvykus ir tik užėjus moters reakcija buvo siaubinga. Iš pradžių ji įžeidinėjo Vaiko teisių pareigūnus, po to ir juos (t. y. policijos pareigūnus) visokiais keiksmažodžiais, visaip vadino (pasakomi žodžiai). I. N. vyras pastoviai šnekėdamas telefonu įžeidinėjo juos (t. y. policijos pareigūnus).
Atmetamas gynybos argumentas, kad policijos pareigūnų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės dėl netinkamo elgesio ir neteisėtai panaudotų specialiųjų priemonių. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos rašto dėl pareiškimo nagrinėjimo matyti, kad atlikus tyrimą dėl galbūt netinkamų ir neetiškų policijos pareigūnų veiksmų, nenustatyta objektyvių neginčijamų duomenų, patvirtinančių teiginius, jog pareigūnai I. N. vadino „psichine ligone, kale“ bei jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Nenustatyta ir tai, kad policijos pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus (b. l. 15). Atsižvelgiant į pirmiau paminėtų liudytojų parodymų nuoseklumą, į tai, kad jau netrukus po Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų iškvietimo į pagalbą atvykusių policijos pareigūnų parodymai apie I. N. įžeidinėjimą jų atžvilgiu tarpusavyje sutapo, teismas atmeta versiją, jog I. N. buvo išprovokuota pačių atvykusių policijos pareigūnų, taip siekdama pasiteisinti dėl išsakytų įžeidinėjimų, necenzūrinių žodžių. Taigi, nors duodama parodymus teismo posėdyje I. N. neigė tyčia įžeidinėjusi pareigūnus, teismas neturi pagrindo netikėti teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų E. T., S. Ž. ir A. K. bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų M. M. ir J. K. nuosekliais ir esminėse detalėse sutampančiais parodymais. Tuo tarpu liudytojo A. J. duoti parodymai apie tai, kad pareigūnams jo dukra I. N. nieko nesakė, atmetami. Šis liudytojas teigė, jog girdėjo nei vieno žodžio, kad dukra sakytų keiksmažodžius pareigūnams, nes ten buvo labai didelis triukšmas. I. N. visą laiką telefonu kalbėjo, o pareigūnai, atrodo, provokacija užsiiminėjo ir dujų pripurškė į kambarį, nors buvo (duomenys neskelbtini) m. vaikas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad A. J. parodymais nesiremia, kadangi jis yra suinteresuotas asmuo ir tokius jo parodymus vertina kaip siekį sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamos dukters I. N. teisinę padėtį, kadangi juos paneigia kitų liudytojų parodymai. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos I. N. kaltę patvirtina ne tik minėtų liudytojų parodymai, bet ir kiti byloje esantys duomenys. Štai iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad išties, 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 18.10 val., policijos pareigūnai pristatė iš (duomenys neskelbtini) į policijos komisariatą I. N., kuri įžeidinėjo pareigūnus ir jai buvo nustatytas lengvas 1,23 promilės girtumas (b. l. 4). ANK 569 straipsnio 4 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą sustiprina, o kartu ir jos kaltę patvirtina ir byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl asmens tapatybės nustatymo procedūros turinys, iš kurio matyti, kad nagrinėjamo įvykio dieną, 18.10 val. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių buvo pristatyta I. N. (b. l. 5), kuri, kaip matyti iš administracinio sulaikymo protokolo, buvo sulaikyta nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. 18.20 val. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 22.00 val., siekiant užtikrinti administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 9). Tuo tarpu aplinkybę, jog nagrinėjamo įvykio metu I. N. buvo neblaivi, patvirtina byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. 18.13 val. jai buvo nustatytas 1,23 promilės girtumas (b. l. 8).
Atmetamas gynybos argumentas, kad I. N. necenzūrinius žodžius pasakė ne pareigūnų atžvilgiu, o tiesiog dėl patirto streso, susijaudinimo ir tarpusavyje bendraudama su E. N., o vien šių žodžių pavartojimas negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 508 straipsnį. Pirmiausia pažymėtina, kad iš pirmiau nurodytų liudytojų parodymų matyti, kad priešingai nei teigia gynyba, I. N. necenzūrinius žodžius adresavo policijos pareigūnams. Pasak liudytojos S. Ž., tai darė priėjusi ir net jai žiūrėdama į akis. Be to, tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek posėdžio metu liudytojų nurodytų kreipinių turinys rodo, jog jie nebuvo savitiksliai, tiesiog išsakyti dėl susijaudinimo ir niekam neadresuoti. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje dėl pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo yra nurodęs, kad tai, ar pareigūnai įžeidinėjami dėl jų teisėtų nurodymų, reikalavimų, duodamų vykdant tarnybines pareigas, ar apskritai dėl to, kad nukentėjusysis yra pareigūnas (kaltininkui tai suvokiant), tai neturi reikšmės veiką kvalifikuojant pagal ANK 508 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). Tokių įžeidžiančių žodžių vartojimas pareigūnų atžvilgiu negali būti pateisinamas tuo, kad jie buvo pavartoti esant konfliktinei situacijai. Be kita ko, teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Todėl įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Nagrinėjamu atveju būtent pastarąją teismų praktiką atitinkanti situacija ir susiklostė. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, kad gynyba nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamos faktinės situacijos.
Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, bei atsižvelgdamas į tai, kad administracinio nusižengimo protokole netiksliai nurodyta, jog I. N. inkriminuojama ANK 508 straipsnio 1 dalis, teismas šioje dalyje tikslina administracinio nusižengimo protokolą, jog administracinė atsakomybė kyla už 508 straipsnyje, įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės tikslinimas nesunkina jos teisinės padėties.
Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog I. N. 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 16.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje nustatytas 1,23 promilės girtumas), bendraudama su policijos pareigūnais, įžeidinėjo juos keikdama necenzūriniais žodžiais, taip pažemindama jų kaip policijos pareigūnų garbę ir orumą. Toks pažeidimas protokole teisingai kvalifikuotas pagal ANK 508 straipsnį.
Dėl I. N. skirtinos nuobaudos
ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Skirdamas I. N. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su viešąja ir valdymo tvarka, veika nukreipta prieš statutinius valstybės tarnautojus, taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, nedirbanti (b. l. 18), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje bausta administracine tvarka už vairavimą neblaiviai, neteista. Teismas nenustato I. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog administracinį nusižengimą ji padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, I. N. skirtina ANK 508 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus nuobaudos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. N. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir skirti jai vieno šimto penkiolikos eurų (115 Eur) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19106296957 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.