Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-08-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-17911-475/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-27
Bylos Nr.
e2YT-17911-475/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10897-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Pareiškėjas
D. M.
Suinteresuotas asmuo
M. M., I. M., Ad
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-17911-475/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10897-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.2; 3.4.5.19; 3.4.5.20 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. M., I. M., Ad. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė po jos sutuoktinio A. M., mirusio (duomenys neskelbtini)d., mirties jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė jos sutuoktinis A. M.. Po sutuoktinio mirties liko nekilnojamas turtas - trijų kambarių 73,70 kv. m butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Sutuoktinis testamento nebuvo surašęs, todėl jo palikimas priimamas įstatyminių įpėdinių. Pirmos eilės paveldėtojai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Sutuoktinio mirties dienai pareiškėjos ir mirusiojo sutuoktinio dukros M. M. ir I. M. buvo nepilnametės. Sutuoktinio tėvai Ad. M. ir V. M. (mirė (duomenys neskelbtini) d.), net neabejojo, kad palikimą turėtų priimti pareiškėja. Po sutuoktinio mirties liko gyventi su dukromis tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su sutuoktiniu, viena išlaikė dukras, rūpinosi jų buitimi, auklėjimu, lavinimu, atstojo joms mamą ir tėtį. Taip pat pareiškėja viena rūpinosi butu, prižiūrėjo jį, darė remontus, naudojausi visais baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, moka savininko mokesčius ir mokesčius už komunalinius patarnavimus. Dukroms pasiekus pilnametystę, jos nesiekė priimti tėvo palikimo, neužvedė paveldėjimo bylos ar/ir bylos teisme. Paaiškėjus, jog santuokoje įgytas turtas yra santuokinė nuosavybė, nors ir įregistruotas pareiškėjos vardu, kartu su dukromis nutarė, jog pareiškėja kreipsis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi po sutuoktinio mirties iš karto pradėjo valdyti ir jo turto dalį.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys M. M., I. M., Ad. M. atsiliepimuose nurodė, kad patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad pareiškėja D. M. ir A. M. susituokė (duomenys neskelbtini) d. D. M. ir A. M. santuokoje (duomenys neskelbtini) d. gimė dukra M. M., (duomenys neskelbtini) d. gimė dukra I. M.. D. M. ir A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po A. M. mirties į notarą niekas nesikreipė. Pareiškėja D. M. kartu su dukromis ir toliau liko gyventi minėtame sutuoktinių bute, mokėjo visus savininko ir komunalinius mokesčius. Ji perėmė A. M. asmeninius ir namų apyvokos daiktus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Palikimo, atsiradusio 1993 m. spalio 30 d., priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. Civilinio kodekso normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal šiuo metu galiojančios 2000 m. liepos 18 d. redakcijos CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje pateikti įrodymai, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad D. M. palikimą, atsiradusį po A. M. mirties, priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas ( (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177–178, 185–186 straipsniai, 189 straipsnis). Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjos prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) d. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) d. mirus A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė