- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2011-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-289/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos ir akcinės bendrovės TEO LT, akcinei bendrovei TEO LT, Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos ir akcinės bendrovės TEO LT apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-3559-262/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei TEO LT, Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai dėl 2004-07-15 tinklų sujungimo sutarties Nr. 2004/LTP-59, C1.1. priedo dalies bei Ryšių reguliavimo tarnybos 2008-10-07 sprendimo Nr. (46.26) GPS-23 pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1) pripažinti ieškovo ir atsakovo 2004-07-15 sudarytos tinklų sujungimo sutarties Nr. 2004/LTP-59 C.1.1 priedo nuostatą „pakeitus šios sutarties B2.1. priede nurodytas TELEKOMO Nacionalinio inicijavimo ir/ar terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos OPERATORIAUS kainos, nurodytos šiame priede“ negaliojančią nuo jos sudarymo momento;
2) teismui atmetus pirmąjį reikalavimą, prašo pripažinti, jog nuo 2005-05-01 ieškovas ir atsakovas panaikino tinklų sujungimo sutarties Nr. 2004/LTP-59 C.1.1 priedo nuostatą „pakeitus šios sutarties B2.1. priede nurodytas TELEKOMO Nacionalinio inicijavimo ir/ar terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos OPERATORIAUS kainos, nurodytos šiame priede“;
3) panaikinti LR Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas sprendimo komisijos 2008-10-07 sprendimą Nr. (46.26) GPS-23 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2004-07-15 šalys pasirašė tinklų sujungimo sutartį Nr. 2004/LTP-59, kurios C1.1. punkte yra atsakovo reikalauta nuostata, jog „pakeitus šios sutarties B2.1. priede nurodytas TELEKOMO Nacionalinio inicijavimo ir/ar terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos OPERATORIAUS kainos, nurodytos šiame priede“. Derybos tęsėsi itin ilgai, o ieškovas norėjo kaip įmanoma greičiau pradėti vykdyti realią veiklą - teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas, todėl jis buvo priverstas sutikti su atsakovo reikalavimais. Ieškovas 2005-03-11 raštu pareikalavo panaikinti konkurenciją ribojančią Tinklų sujungimo sutarties C1.1. priedo nuostatą, registruota pašto siunta atsakovo buvo gauta 2005-03-16. Atsakovas Tinklų sujungimo sutarties nustatytu terminu nepateikė jokio atsiliepimo į ieškovo minėtą pasiūlymą ir pagal Tinklų sujungimo sutarties 13.4.1 p. minėtas pasiūlymas tapo priimtu, o ginčijama Tinklų sujungimo sutarties nuostata negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2008-01-31 įsakymu Nr. 1V-101 buvo nustatytos naujos AB TEO LT didmeninių paslaugų kainos ribos, o atsakovas AB TEO LT pareikalavo, kad ieškovas taip pat atitinkamai pakeistų savo kainas. Ieškovas atsakovo veiksmus apskundė LR ryšių reguliavimo tarnybai, tačiau skundas buvo atmestas. Ginčijama sutarties C1.1. priedo nuostata yra negaliojanti ab initio, nes riboja ieškovo konkurencingumą fiksuoto telefono ryšio didmeninėje ir mažmeninėje rinkoje. Paslaugų kaina yra viena iš pagrindinių ryšio paslaugų tiekėjų konkuravimo priemonių. 2008 m. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-101 AB TEO LT, didmeninės kainos, įskaitant ir terminavimo kainą, buvo sumažintos 40%, o pagal sutarties C 1.1. priedo nuostatą, būtų mažinamos ir ieškovo kainos, o tai reikštų ieškovo pajamų iš fiksuoto telefono ryšio automatinį mažinimą. Kadangi AB TEO LT kaip buvusi monopolija gali naudotis masto ekonomija, o ieškovas tokios galimybės neturi, AB TEO LT sąmoningai gali priversti ieškovą ir kitus konkurentus dėl patiriamų nuostolių palikti atitinkamą rinką. Paslaugų kainų priklausymas nuo AB TEO LT paslaugų kainų, lemia tai, jog ieškovas praranda galimybę konkuruoti su AB TEO LT.
CK 1.91 str. numato, kad sutartis (ar jos sąlyga), kurią asmuo buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis gali būti pripažinta negaliojančia. Šalims derantis dėl tinklų sujungimo sutarties didelės įtakos turėjo tai, kad itin skyrėsi AB TEO LT ir ieškovo derybinė galia. Atsakovas, būdamas „istoriniu“ operatoriumi, turintis didelę įtaką ir veikiantis be didesnės konkurencijos nebuvo suinteresuotas derėtis su nauju operatoriumi - ieškovu. Ieškovas ne tik, kad neturėjo derybinės galios atsisakyti šios nuostatos, bet ir neturėjo galimybių delsti pradėti veiklą, todėl dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti sutartį jam itin nenaudingomis sąlygomis bei sutikti su Sutarties priedo C1.1 ginčo nuostata. Todėl ginčijama sąlyga pripažintina negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jei teismas nepritartų ieškovo argumentams dėl ginčijamų sąlygų prieštaravimo teisei, yra faktiniai pagrindai teigti, kad ginčijama sąlyga buvo panaikinta šalių sutarimu sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Tinklų sujungimo sutarties 13.4. p., viena iš šalių, kurios netenkina sutarties sąlygos, gali siūlyti kitai šaliai sutarties pakeitimus, o jei per 45 dienas nuo pasiūlymo gavimo kita šalis neatsiliepia į tokį pasiūlymą, laikoma, kad kita šalis priima pateikto pasiūlymo sąlygas. 2005-03-11 raštu ieškovas kreipėsi į AB „Lietuvos telekomas“ su reikalavimu pašalinti sutarties priedo C1.1 nuostatą, bet nesulaukė atsakymo. Todėl, ieškovas, remdamasis aukščiau nurodyta tinklų sujungimo sutarties nuostata, laikė, kad sutarties priedo C1.1 ginčo norma yra panaikinta nuo 2005-05-01.
Atsiliepimas
Atsakovas AB TEO LT, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje konkrečiai nenurodoma, kokioms būtent imperatyvioms normoms prieštarauja ginčijama nuostata, ieškovas pateikia tik bendro pobūdžio teiginius, kurie nei vienas nėra pagrįstas įrodymu ar skaičiavimu.
Dėl ginčijamos Tinklų sutarties nuostatos pakeitimo šalių susitarimu, atsakovas nurodo, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad 2005 m. kovo mėn. ieškovas galėjo adresuoti atsakovui tam tikrą korespondenciją, tačiau pateikti įrodymai neleidžia identifikuoti, kokia tai buvo korespondencija, t.y. ieškovo pateikti įrodymai neįrodo, jog atsakovui buvo išsiųstas ieškovo pateiktas teismui 2005-03-11 raštas.
Atsiliepimas
Atsakovas AB TEO LT, nurodė, kad ieškovo pozicija, jog ginčijama Tinklų sujungimo sutarties nuostata prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms yra nesuderinama su ieškinyje suformuluotu reikalavimu ginčijamą tinklų sujungimo sutarties nuostatą panaikinti CK 1.91 str. pagrindu bei ieškovo dėstoma pozicija, jog ginčijama nuostata buvo panaikinta šalių sutarimu.
Atsakovas LR Ryšių reguliavimo tarnyba pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą netinkamam atsakovui. Nurodė, kad tarnyba nėra susijusi nė su viena iš šalių jokiais materialiniais teisiniais santykiais, todėl tarnyba šioje byloje yra netinkamas atsakovas, nes nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir neturi pareigos atsakyti dėl ieškovo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo.
Atsakovas nurodė, kad LR Elektroninių ryšių įstatymo nuostatos nenustato jokių reikalavimų, kurių turi laikytis ūkio subjektai, besiverčiantys elektroninių ryšių veikla. Ieškovas nenurodė jokių kitų teisės aktų, nustatančių vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, kurių reikalavimų nesilaikė AB TEO LT, nesutikdama su nuostatos pašalinimu iš Sutarties ir reikalaudama taikyti nuostatą. Ieškovas taip pat nenurodė, kokių elektorinių ryšių išteklių ir kokias elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygas pažeidė atsakovas bei konkrečių AB TEO LT veiksmų, pažeidžiančių ieškovo teises. Ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai (pašto siuntų pristatymo lapo Nr. 90 kopija) neįrodo, kad AB TEO LT 2005-03-16 registruotu paštu buvo pristatytas būtent ieškovo pateiktas teismui raštas, tuo tarpu iš atsakovo pateiktų įrodymų darytina išvada, kad AB TEO LT elektroniniame dokumentų registravimo žurnale nėra įrašo apie 2005-03-16 pristatytą ieškovo raštą. Remiantis šalių pateiktais įrodymais ieškovo reikalavimas pripažinti, jog 2005 m. gegužės 1 d. AB TEO LT ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ pakeitė Sutarties C1.1 priedą panaikinant C1.1 priedo Nuostatą buvo Komisijos atmestas kaip nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti; pripažinti ieškovo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovo AB TEO LT 2004 m. liepos 15 d. sudarytos tinklų sujungimo sutarties Nr. 2004/LTP-59 C.1.1 priedo nuostatą „pakeitus šios sutarties B2.1. priede nurodytas TELEKOMO Nacionalinio inicijavimo ir/ar terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos OPERATORIAUS kainos, nurodytos šiame priede“ negaliojančia nuo jos sudarymo momento; panaikinti Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas sprendimo komisijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (46.26) GPS-23; priteisti iš atsakovų AB TEO LT (juridinio asmens kodas 121215434, Savanorių pr. 28, Vilnius) ir Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos 256 Lt žyminio mokesčio ir 5700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 5956 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ naudai, t.y. po 2978 Lt iš kiekvieno; priteisti iš atsakovų AB TEO LT ir Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos į valstybės biudžetą 50,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. po 25,45 Lt iš kiekvieno. Teismas nurodė, kad 2003 m. įsigaliojus LR Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymui, Lietuvos telekomunikacijų rinka buvo liberalizuota. Ieškovas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ įsisteigė 2003 m., įmonės veikla - mažmeninės ir didmeninės fiksuoto telefono ryšio paslaugos. Siekiant kuo greičiau pradėti vykdyti realią veiklą, t.y. teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas, ieškovas turėjo pasirašyti tinklų sujungimo sutartį ir sutikti su atsakovo AB TEO LT (buvusiu AB „Lietuvos telekomas“) siūlomomis Telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarties sąlygomis, tarp jų ir ieškovui nenaudinga ginčo sąlyga, kad „pakeitus šios sutarties B2.1. priede nurodytas TELEKOMO Nacionalinio inicijavimo ir/ar terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos OPERATORIAUS kainos, nurodytos šiame priede“. Teismas konstatavo, kad ieškovas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovas AB TEO LT yra konkurentai. LR CK 1.137 str. 4 d. numato, kad civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus riboti konkurenciją ar piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. LR Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. numato, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Toks susitarimas visais atvejais yra laikomas ribojančiu konkurenciją (LR Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 d.). Teismas priėjo išvados, kad sutarties C1.1 priedo ginčijama sąlyga prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai, įtvirtintai LR Konkurencijos įstatymo 5 str., taigi 2004 m. liepos 15 d. Telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarties C1.1 priedo sąlyga „pakeitus šios sutarties B2.1. priede nurodytas TELEKOMO Nacionalinio inicijavimo ir/ar terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos OPERATORIAUS kainos, nurodytos šiame priede“ pripažintina negaliojančia LR CK 1.80 str. pagrindu.
Teismas pažymėjo, kad pagal C1.1 priedo sąlygą, AB TEO LT didinant didmenines kainas tai turėtų daryti ir ieškovas, nors tinklų sujungimo sutarties priede B2.1 analogiškos sąlygos nėra, t.y. ieškovas negali jokia forma įtakoti AB TEO LT kainų, todėl toks vienašališkos teisės suteikimas tik atsakovui yra neteisėtas. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas priėjo išvados, kad ieškovas sutarties pasirašymo metu buvo silpnesnė ir ekonomiškai priklausoma nuo atsakovo AB TEO LT sutarties šalis, todėl ieškovas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 2004 m. liepos 15 d. Telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartį pasirašė dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių ir aiškiai nenaudingomis ieškovui sąlygomis bei apie tai žinant atsakovui AB TEO LT, kuris šiomis aplinkybėmis pasinaudojo. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, priėjo išvados, kad ieškovo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovo AB TEO LT, 2004 m. liepos 15 d. tinklų sujungimo sutarties C.1.1 priedo nuostata „pakeitus šios sutarties B2.1. priede nurodytas TELEKOMO Nacionalinio inicijavimo ir/ar terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos OPERATORIAUS kainos, nurodytos šiame priede“ pripažintina negaliojančia, nes ieškovas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis (LR CK 1.91 str. 1 d.).
Teismas atsižvelgęs į tai, kad šalių 2004 m. liepos 15 d. sudarytos telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarties C1.1 priedo nuostatą „pakeitus šios sutarties B2.1. priede nurodytas TELEKOMO Nacionalinio inicijavimo ir/ar terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos OPERATORIAUS kainos, nurodytos šiame priede“ pripažino negaliojančia, todėl tenkino ir kitą ieškovo reikalavimą, t.y. panaikino LR Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas sprendimo komisijos 2008-10-07 sprendimą Nr. (46.26) GPS-23.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
1) Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria šis sprendimas buvo priimtas Tarnybos atžvilgiu ir ieškinį Tarnybos atžvilgiu atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės ir vadovaujantis CPK 45 str. 3 d., turėjo ieškinį Tarnybos atžvilgiu atmesti, kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai Tarnybos atžvilgiu, yra neteisėta, nepagrįsta ir neatitinkanti CPK 263 straipsnio 1 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl yra naikintina vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi.
3. Vilniaus apygardos teismas, priteisdamas iš Tarnybos ieškovo naudai 2978 LT bylinėjimosi išlaidų, pažeidė CPK 79 straipsnį ir 98 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra naikintinas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis atitinkamą procesą (etapą) reglamentuojančiomis teisės normomis atitinkamą procesą užbaigiančiame sprendime, t.y. Tarnybai išankstine ne teismo tvarka nagrinėjant ginčą tarp ūkio subjektų taikytinos ERĮ 28 straipsnio 2 ir 3 dalys bei Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sprendimo taisyklių XV skyrius, o nagrinėjant bylą bendrosios kompetencijos teisme atitinkamos CPK nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2) Apeliaciniu skundu atsakovas AB TEO LT prašo Vilniaus apygardos teismo 2010-03-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas” ieškinį atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas suklydo kvalifikuodamas Ieškovo ir Atsakovo sudarytos 2004-07-15 Tinklų sujungimo sutarties Nr. 2004/LTP-59 Cl.l priedo nuostatą kaip konkurentų susitarimą dėl kainų, ir dėl to neteisingai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. bei 5 str. 2 d. nuostatas. Tinklų sujungimo sutartimi yra reglamentuojami Ieškovo ir Atsakovo tarpusavio atsiskaitymai, o ne tretiesiems asmenims parduodamų konkuruojančių prekių ar paslaugų kainos;
2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas suponuoja teisinio reguliavimo logikai prieštaraujantį rezultatą - konkurencija ribojančia nuostata buvo pripažintas kainų simetriškumo principas, kurį tiek Europos Komisija, tiek RRT, tiek ir ES valstybių- narių rinkos reguliatorius vienijanti Europos Reguliuotojų Grupė pripažįsta kaip konkurenciją skatinančią priemonę;
3. pripažinus galiojančiais teisės aktais konstatuotą faktą, jog tiek Ieškovas, tiek ir atsakovas turi po 100 procentų skambučių užbaigimo rinkos dalies, logiška yra daryti išvadą, jog atitinkamos rinkose Ieškovas ir Atsakovas veikia vieni, t.y. nekonkuruoja.
4. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino Tinklų sujungimo sutartį ir Ieškovo bei Atsakovo tarpusavio atsiskaitymus reglamentuojančias nuostatas nepagrįstai prilygino konkuruojančių paslaugų kainų derinimui, savaime yra pakankama pripažinti skundžiamą pirmosios, instancijos teismo sprendimą nepagrįstu. Atsakovas nori atkreipti dėmesį ir į tai, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra nesuderinamos su tuo, kaip galiojančio teisinio reglamentavimo kontekste yra vertinamas vadinamasis kainų simetriškumo principas. Atitinkamai, kainų simetriškumo principas Tinklų sujungimo sutartyje buvo įtvirtintas siekiant išvengti sutarties šalių abonentų diskriminavimo - kad skambučiai iš vieno operatoriaus tinklo į kito operatoriaus tinklą nekainuotų brangiau, nei skambučiai priešinga kryptimi.
5. Pirmosios instancijos teismas, neanalizavo Tinklų susijungimo sutartimi reglamentuotų paslaugų specifikos, nesigilino į prielaidas, nulėmusias C 1.1 priedo nuostatų įtvirtinimą Tinklų sujungimo sutartyje ir nevertino ginčo tarp Ieškovo ir Atsakovo kilimo aplinkybių. Skundžiamas sprendimas prieštarauja protingumo principui.
6. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime konkrečiai nepaaiškinama kaip pasireiškė susidėjusios nenaudingos ar sunkios aplinkybės, kokiu būdu Ieškovas buvo priverstas sudaryti Tinklų sujungimo sutartį ir kodėl ginčijama šios sutarties sąlyga yra „itin nenaudinga“.
7. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškina, kaip galėjo atsirasti Ieškovo ekonominis priklausomumas nuo Atsakovo tuo metu, kai šalių dar nesiejo jokie teisiniais santykiai. Taip pat neaišku kuo remiantis yra konstatuojama, kad Ieškovas sudarė sutartį su Atsakovu aiškiai nenaudingomis sąlygomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba nurodė, kad palaiko visus savo argumentus dėl šio ginčo, išdėstytus 2008 m. gruodžio 24 d. atsiliepime Nr. (37.1) 1B-4838 ir 2009 m. balandžio 21 d. triplike Nr. (37.1) 1B-2439. Pažymėjo, kad Tarnyba taip pat palaiko savo argumentus dėl procesinės padėties, nurodytus tiek aukščiau minėtuose procesiniuose dokumentuose, tiek Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame 2010 m. balandžio 28 d. apeliaciniame skunde Nr. (37.1) 1B-1768.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB TEO LT prašo apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010-03-29 sprendimą palikti nepakeistu. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai ir aiškiai pasisakė, kodėl Tinklų sujungimo sutarties Cl.l priedo ginčijama sąlyga prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai, įtvirtintai LR Konkurencijos įstatymo 5 str., ir pripažino ją negaliojančia LR CK 1.80 str. pagrindu. Panaikinus ginčijamą Tinklų sutarties sąlygą, kartu panaikintas ir RRT Ginčų sprendimo komisijos 2008-10-07 sprendimas (1 t., b.l. 149), kuris pateisino Cl.l priedo ginčijamos sąlygos egzistavimą ir galimybę Teo vienašališkai nustatinėti paslaugų tiekimo kainas ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Ieškovas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas” pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako nuo visų ieškininių reikalavimų atsakovui Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai, pareikštų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3559- 262/2010 bei kurie šiuo metu nagrinėjami apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-289/2011, taip pat prašo teismo gražinti žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovui žinomos. Kartu su šiuo pareiškimu šalys teismui pateikė UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovo AB TEO LT sudarytą taikos sutartį, kurią šios sutarties šalys prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka.
Prašymas tenkintinas.
CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio. Teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas kartu reiškia, kad ieškovas atsisako paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik konkrečiame procese, bet ir ateityje. Asmens galimybė disponuoti turima materialiąja subjektine teise yra absoliuti ir gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu toks atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo atsisakymas nuo visų ieškininių reikalavimų atsakovui Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai neprieštarauja įstatymams bei viešajam interesui. Ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Todėl ieškinio atsisakymas priimtinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo reikalavimų Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai naikintinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p., 302 str., 326 str. 1 d. 5 p.).
Taikos sutartis tvirtintina.
CPK 42 str. 1 d. nustato šalių teisę užbaigti bylą taikos sutartimi. CPK 140 straipsnyje yra nustatyta, kad šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet kurioje instancijoje.
Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamas dispozityvumo principą, t. y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).
CPK 140 str. 3 d. nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Pagal CPK 42 str. 2 d. teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
Teismui pateiktos 2011 m. rugpjūčio 8 d. šalių pasirašytos taikos sutarties turinys patvirtina, kad šalys suvokia taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir bylos nutraukimo patvirtinus taikos sutartį pasekmes, t. y. kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama. Pateiktos į bylą 2011 m. rugpjūčio 8 d. sutarties turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui.
Esant nurodytoms aplinkybėms šalių pateikta taikos sutartis patvirtintina, ieškinio atsisakymas Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai priimtinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina.
Taikos sutartyje, kurią pasirašė ieškovas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas” ir atsakovas AB TEO LT, vienoje iš sąlygų susitarė, kad jos prisiima savo patirtas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant ir patirtas išlaidas Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas sprendimo komisijoje) ir tokių išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja. Šalys, vadovaudamosi LR CPK 87 straipsnio 2 dalimi, prašė Lietuvos apeliacinio teismo grąžinti ieškovui UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus atsakovui, AB TEO LT 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Dėl likusios dalies žyminio mokesčio grąžinimo šalys susitarė, kad viena kitai jokių pretenzijų nereiškia. Iš minėtų sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų, tik ta apimtimi, kuria liečia jas abi, tačiau liko neišspręstas atsakovo LR Ryšių reguliavimo tarnybos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Pastebėtina, kad proceso įstatymo normos nenustato, kaip turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo nagrinėjimą grąžinimo, kai ieškovas ieškinio atsisako. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju būtina atsižvelgti į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principus, žyminio mokesčio grąžinimo instituto tikslus, šalių procesinį elgesį, konkrečios bylos išsprendimo materialiuosius teisinius padarinius (CPK 3 str. 6 d.). CPK 93 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta bendra bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši taisyklė taikoma ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo nagrinėjimą (CPK 93 str. 3 d.). CPK 96 straipsnio antroji dalis įtvirtina taisyklę, jog tuo atveju, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui palankų sprendimą, tačiau ieškovui atsisakius ieškinio apeliacinės instancijos teisme, teismas naikina šį sprendimą ir civilinę bylą nutraukia. Tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme priimamas materialiąja teisine prasme ieškovui nepalankus, o atsakovui palankus teismo procesinis sprendimas. Todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 1, 3 d.). Tačiau atsakovo sumokėto viso žyminio mokesčio už apeliacinio skundo nagrinėjimą priteisimas iš ieškovo, šiam atsisakius ieškinio, pažeistų šalių lygiateisiškumą, nepagrįstai apsunkintų ieškovo padėtį, lyginant ją su ta, kuri būtų tuo atveju, jeigu ieškovas, o ne atsakovas būtų pateikęs apeliacinį skundą byloje ir jo nagrinėjimo metu atsisakytų ieškinio (CPK 3 str. 1 d., 87 str. 2 d.). Todėl šiuo atveju, remiantis įstatymo analogija, atsakovui turi būti sugrąžinti iš valstybės biudžeto 75 procentai už apeliacinio skundo nagrinėjimą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 3 str. 6 d., 87 str. 2 d.). Atsakovas LR Ryšių reguliavimo tarnyba už apeliacinį skundą sumokėjo 260 Lt žyminio mokesčio (2010-04-28 įmokos mokėjimo kvitas, (t.5,b.l. 124)), todėl jam grąžinamas 195 Lt (260 Lt x 0,75) žyminis mokestis, o likusi žyminio mokesčio dalis – 65 Lt (260 Lt x 0,25) – apeliantui priteisiama iš ieškovo.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 384 Lt žyminio mokesčio (2008-11-06 mokėjimo nurodymas, t. 1, b. l. 7), todėl jam grąžinamas 288 Lt (384 Lt x 0,75) žyminis mokestis.
Atsakovas AB TEO LT už apeliacinį skundą sumokėjo 390 Lt žyminio mokesčio (2010-04-12 ir 2010-05-10 įmokos mokėjimo kvitai, t.5,b.l. 139, 140)), todėl jam grąžinamas 292,5 Lt (390 Lt x 0,75) žyminis mokestis.
Pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas, šalys susitarė, kad lygiomis dalimis atlygina visas teismo turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudaro 61.45 Lt (t.1,b.l.1; t.4,b.l.1; t.5,b.l. 1), o apeliacinės instancijos teisme 4.05 Lt (t.6,b.l. 39), t.y. iš viso išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 65.5 Lt, kas padalinus lygiomis dalimis sudaro po 32.75 Lt iš ieškovo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas” ir atsakovo AB TEO LT .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 2 d., 140 str. , 293 str. 5 p., 326 str. 1 d. 5 p.
nutaria:
Patvirtinti ieškovo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas” ir atsakovo AB TEO LT 2011 m. rugpjūčio 8 d. taikos sutartį, kuria šalys nustato pagrindines sąlygas, kuriomis remdamosi ir kartu bendradarbiaudamos išsprendžia ieškovo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ reikalavimus, pareikštus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3559-262/2010. Šalys susitaria bylą užbaigti taikiai tokiomis sąlygomis:
1. Šalys susitaria, jog UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir AB TEO LT 2004 m. liepos 15 d. sudarytos tinklų sujungimo sutarties Nr. 2004/LTP-59 C. 1.1 priede buvusi nuostata „pakeitus šios sutarties B2.1. priede nurodytas TELEKOMO Nacionalinio inicijavimo ir/ar terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos OPERATORIAUS kainos, nurodytos šiame priede“ yra pripažįstama negaliojančia šalių susitarimu;
2. Šalys patvirtina, kad jos prisiima savo patirtas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant ir patirtas išlaidas Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas sprendimo komisijoje) ir tokių išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja;
3. Šalys lygiomis dalimis atlygina visas teismo turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu - šaukimų siuntimu.
4. Ieškovas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ atsisako visų savo reikalavimų, pareikštų Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas sprendimo komisijoje ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3559-262/2010 bei kurie šiuo metu nagrinėjami apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-289/2011. Reikalavimų atsisakymo pasekmės žinomos. Šiame punkte nurodytų reikalavimų atsisakymas įsigalioja tik teismui patvirtinus šią sutartį;
5. Šalys pripažįsta, kad šia taikos sutartimi tarp jų kilęs ginčas yra išspręstas pilna apimtimi. Šalys įsipareigoja nereikšti viena kitai jokių kitų reikalavimų ir/ar pretenzijų, susijusių su (ir/ar kilusių iš) 2004- 07-15 sudarytos tinklų sujungimo sutarties Nr. 2004/LTP-59 C1.1. priedo nuostatos galiojimu, taikymu ar panaikinimu. Šis įsipareigojimas taip pat reiškia (ir šalys tai patvirtina), jog visi atsiskaitymai pagal sutartį Nr. 2004/LTP-59, susiję su C1.1 priedo nuostata, atlikti tinkamai ir šalys viena kitai nereikš pretenzijų dėl netinkamų atsiskaitymų. Šios nuostatos tikslais įsipareigojimas nereikšti kitų reikalavimų ir/ar pretenzijų taip pat apima atitinkamos šalies įsipareigojimą susilaikyti nuo skundų tretiesiems asmenims bei atsisakyti tokių skundų, kurie jau buvo pateikti;
6. Šalys, vadovaudamosi LR CPK 87 str. 2 dalimi, šia sutartimi prašo Lietuvos apeliacinio teismo grąžinti ieškovui UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (j.a.k. 111568069) 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus atsakovui AB TEO LT bei apeliantui AB TEO LT (j.a.k. 121215434) 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Dėl likusios dalies žyminio mokesčio grąžinimo šalys viena kitai jokių pretenzijų nereiškia;
7. Šalys įsipareigoja per 3 (tris) darbo dienas informuoti viena kitą apie visų aplinkybių, reikšmingų sutarties vykdymui (pvz., šalių adresų, atsiskaitomųjų sąskaitų ir kt.), pasikeitimą;
8. Šalys pareiškia, kad LR CK 6.985 str. 2 d. ir CPK 140 str. 3 d., 293 str., 5 p. esmė, turinys ir pasekmės joms yra išaiškintos ir žinomos. Šalims yra žinomos LR CPK 294 str. 2 d. nustatytos bylos nutraukimo pasekmės (bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama).
Priimti ieškovo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ieškinio atsisakymą atsakovo Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos atžvilgiu.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą.
Bylą pagal ieškovo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ieškinį atsakovams AB TEO LT ir Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai nutraukti.
Grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovui UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 288 Lt žyminio mokesčio sumokėto (2008 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymu) už ieškinį.
Grąžinti iš valstybės biudžeto atsakovui AB TEO LT 292,5 Lt žyminio mokesčio sumokėto (2010 m. balandžio 12 d. ir 2010 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymais) už apeliacinį skundą.
Grąžinti iš valstybės biudžeto atsakovui Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai 195 Lt žyminio mokesčio sumokėto (2010 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymu) už apeliacinį skundą.
Priteisti atsakovui Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai iš ieškovo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 65 Lt žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovo AB TEO LT į valstybės biudžetą po 32.75 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.