Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-05-17 · Civilinė byla Nr. 2A-939-390/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2010-05-17
Bylos Nr.
2A-939-390/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė, Albinas Čeplinskas
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
T. K.
Advokatai
Juozas Petras Klimaitis
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.2A-939-390/2010Pirmosios instancijos teismo teisėja Izolda NėnienėProcesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 114.11(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, Irenai Nikolajenko, dalyvaujant atsakovui A. K., jo atstovui advokatui Juozui Petrui Klimaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas T. K. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. ieškovo išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2009-01-28 iki kol ieškovas įgys vidurinį išsilavinimą. Teismo posėdžio metu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti išlaikymą po 300 litų kas mėnesį. Paaiškino, kad jis gimęs 1991 m. sausio 28 d., yra pilnametis, tačiau dar neturi įgijęs vidurinio išsilavinimo ir jam reikalinga parama. Atsakovas yra jo tėvas, tačiau geranoriškai prisidėti prie išlaikymo nesutinka. Ieškovas nurodo, kad jis mokosi Kauno „Varpo“ gimnazijoje dvyliktoje klasėje, visą savo laiką privalo skirti mokymuisi bei pasiruošimui būsimiems brandos egzaminams, todėl neturi jokios galimybės užsidirbti sau pragyvenimui. Šiuo metu visa jo išlaikymo našta tenka mamai D. K., kuri jį išlaiko ir juo rūpinasi. Kadangi yra nusprendęs laikyti tris brandos egzaminus, lanko privačias pamokas, kurios į mėnesį kainuoja 360 litų. Mokymo priemonėms per mėnesį tenka skirti apie 200 litų. Maitinimas per mėnesį mokykloje kainuoja 200 litų. Taip pat reikia lėšų vitaminų, maisto papildų įsigijimui, rūbams, laisvalaikio praleidimui, mama jo poreikių tenkinimui kas mėnesį išleidžia po 800 litų.

Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš A. K. T. K. išlaikymui po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-01-28 iki jis įgys vidurinį išsilavinimą. Teismas nustatė, kad šalys nuo 2008 m. rugsėjo 4 d. gyvena atskirai ir atsakovas neteikia materialinės paramos ieškovui. Ieškovą išlaiko jo motina D. K. ir ieškovo išlaikymui ji skiria apie 800 litų kas mėnesį. D. K. 2009 metais gauto uždarbio vidurkis apie 1894 litus į mėnesį. Atsakovas iš dalies darbingas, jam nustatytas keturiasdešimt procentų darbingumas ir jo gaunamos pajamos - invalidumo pensija į mėnesį – 509,54 Lt. Santuoka tarp atsakovo ir trečiojo asmens nutraukta 2009 m. lapkričio 30 d. Teismas atsižvelgęs į tai, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo pilnamečius vaikus tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat į tai, kad ieškovui reikalinga parama, nes jis jokių pajamų negauna, o atsakovas A. K. geranoriškai prigimtinės tėvo pareigos nevykdo, iš atsakovo priteisė išlaikymą ieškovui iki jis įgys vidurinį išsilavinimą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 litų. Išlaikymą priteisė nuo 2009 01 28 t.y. nuo ieškovo pilnametystės, nuo tos dienos, kuomet atsakovas neteikė išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui. Teismo nuomone atsakovas gali mokėti 200 litų dydžio išlaikymą sūnui, kadangi jis turi pastovias pajamas, be to, yra iš dalies darbingas, turi galimybę ieškoti darbo ir dirbti. Šiuo metu jis kaip ieškantis darbo neregistruotas. Be to, iš atsakovo parodymų nustatė, kad jis turėdamas neįgalumą nuo 2000 metų, dirbo, užsiimdavo individualia veikla ir gaudavo pajamas. Iš šių duomenų teismas darė išvadą, kad atsakovas turi galimybę gauti papildomų pajamų ir remti materialiai ieškovą iki jis įgys vidurinį išsilavinimą.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2010-02-03 sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti. Nurodo, kad savo atsiliepime paaiškino, jog prie geriausių aplinkybių nei su ieškovu, nei su jo motina bendrauti negalėjo, nes jie išėjo iš namų nenurodydami savo gyvenamosios vietos. Atsakovas, būdamas neįgalus, gyvena vienas kaime, gaudamas 509 Lt pašalpą moka visus mokesčius, tenka rūpintis kuru, vaistais, maistu. Mano, kad teismas netinkamai vertino šeimoje susidariusią padėtį, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas prasilenkė su Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime aptartomis nuostatomis. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo motina savo patikslintu ieškiniu, pareikštu teismui 2009-08-11 nuo išlaikymo priteisimo sūnui Tautvydui atsisakė, o teismas sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą nuo 2009-01-28, o ne nuo atsisakymo į ieškinį dienos.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. K. gim. 1991 m. sausio 28 d. yra atsakovo A. K. pilnametis sūnus ir mokosi Kauno „Varpo“ gimnazijoje dvyliktoje klasėje (b.l. 5,6). Ieškovą išlaiko jo motina D. K. ir ieškovo išlaikymui ji skiria apie 800 litų kas mėnesį. D. K. 2009 metais gauto uždarbio vidurkis apie 1894 Lt per mėnesį (b.l. 51). Atsakovas A. K. yra iš dalies darbingas, jam nustatytas keturiasdešimt procentų darbingumas ir jo gaunamos pajamos - invalidumo pensija į mėnesį – 509,54 Lt (b.l. 23, 59). Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu priteisė iš A. K. T. K. išlaikymui po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-01-28 iki jis įgys vidurinį išsilavinimą.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas iki vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus kai vaikas mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas šiame nutarime pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiui (18 metų), tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Todėl apelianto argumentas, jog teismas, priteisdamas išlaikymą prasilenkė su Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime aptartomis nuostatomis yra nepagrįstas.

Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus apie atsakovo finansinę padėtį, t.y, kad atsakovas, būdamas neįgalus, gyvena vienas kaime, gaudamas 509 Lt pašalpą moka visus mokesčius, tenka rūpintis kuru, vaistais, maistu. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir kiekvienu atveju sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. Korsakovas su T. Korsakiene, bylos Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes ir jų pagrindu, pagrįstai iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį nustatė 200 Lt. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priimdamas sprendimą įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt. ). Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovo motina savo patikslintu ieškiniu, pareikštu teismui 2009-08-11 nuo išlaikymo priteisimo sūnui T. atsisakė nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi šioje byloje išlaikymą iš atsakovo prašo priteisti jo pilnametis sūnus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą priteisė nuo 2009-01-28 nuo tos dienos kai ieškovas sulaukė pilnametystės ir atsakovas neteikė išlaikymo (CK 3. 200 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai teismo priimto sprendimo išvadų nepaneigia, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Dalė BurdulienėAlbinas Čeplinskas