- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- ATP-112-382/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00008-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. gruodžio 27 d. G. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 27 d. 21.25 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti. Tokiais savo veiksmais G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. sausio 12 d. Kretingos rajono apylinkės teismas pripažino G. K. kaltu, padarius pažeidimą, kvalifikuotą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, kurį perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalį. G. K. paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. K. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.16-824/2017 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliantas su priimtu teismo nutarimu nesutinka, tvirtina, kad šiuo atveju jis buvo įgijęs ir jam buvo suteikta teisė vairuoti transporto priemonę, tačiau inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu jis neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kuris yra laikytinas tik vairavimo teisę patvirtinančiu dokumentu. Tai reiškia, kad apelianto veikoje nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, taigi jis buvo nubaustas nepagrįstai.
Nors apeliantas dėl padaryto administracinio nusižengimo ir prisipažino bei nuoširdžiai gailėjosi, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ne tik subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, tačiau ir objektyviuosius. Apeliantas policijos pareigūnams duodamas paaiškinimus ir teismo posėdžio metu sutiko su visomis policijos pareigūnų nustatytomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, t. y. pripažino, kad vairavo transporto priemonę, turėdamas pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimą, o naujo pažymėjimo nebuvo išsiėmęs. Vis dėlto teismas netyrė ir nenustatinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su apelianto teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, o formalų vairuotojo pažymėjimo neturėjimą prilygino teisės vairuoti transporto priemones neturėjimui.
Vertinant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pateiktus apelianto asmens duomenis, matyti, kad vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas 2014 m. spalio 10 d. ir jis galiojo iki 2016 m. spalio 10 d., tai, atsižvelgiant į inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo laiką – 2016 m. gruodžio 27 d., patvirtina, jog pažeidimo padarymo metu pažymėjimas nebegaliojo. Taigi, sprendžiant apelianto kaltės klausimą pagal tuo metu galiojusio ATPK 128 straipsnio 1 dalį (šiuo metu pažeidimas atitinka ANK 424 straipsnio 2 dalį), būtina nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo atlikęs visus privalomus reikalavimus, kad vairuotojo pažymėjimas jam būtų pakeistas į 10 metų galiojantį pažymėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalį pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 (dvejus) metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie Vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 (dvejus) metus nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog apeliantas jam 2 metų laikotarpiui išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo metu administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas ir jam nebuvo privaloma baigti papildomą vairuotojų mokymą, tai reiškia, kad apeliantas vairuotojo pažymėjimą galėjo atsiimti tik nuvykęs į atitinkamą VĮ „(duomenys neskelbtini)“ teritorinio padalinio skyrių ir pateikęs prašymą išduoti jam 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pažeidimo padarymo dieną G. K. elektroniniu būdu pateikė prašymą VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio galiojimo laikas yra nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2026 m. gruodžio 27 d.
Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog apeliantas inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 27 d., jau buvo įvykdęs visus jam, kaip pradedančiajam vairuotojui, siekiančiam savo 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į nuolatinį – galiojantį 10 metų, įstatymo keliamus reikalavimus. Įvertinus taip pat ir tai, kad tą pačią dieną jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis tiek pažeidimo padarymo dieną, tiek iki 2026 m. gruodžio 27 d., darytina išvada, jog vertinimas, kad apeliantas 2016 m. gruodžio 27 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, neturi pagrindo. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad G. K. teisę vairuoti transporto priemones turėjo, o vien tai, kad jo vairuotojo pažymėjimas analizuojamo įvykio dieną dar nebuvo pagamintas / atsiimtas, neleidžia tokių asmens veiksmų pripažinti neteisėtais ATPK 128 straipsnio 1 dalies ar šiuo metu galiojančio ANK 424 straipsnio 2 dalies prasme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl G. K. padaryto pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį (arba pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį)
Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje. Aukštesniosios instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs skundžiamo nutarimo, skundo bei atsiliepimo į skundą motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti G. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus, pripažinti padarius administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje), priimtas tinkamai neįvertinus svarbių faktinių bylos aplinkybių, turinčių esminės reikšmės sprendžiant asmens veiksmų kvalifikavimo ir patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.
Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad G. K. kaltė pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį (arba ANK 424 straipsnio 2 dalį) grindžiama jo paaiškinimu ir byloje esančia medžiaga: 2016 m. gruodžio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2–3), policijos pareigūno R. P. tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), Vairuotojų registro duomenimis (b. l. 6), tačiau minėtuose dokumentuose taip pat atsispindi ir kitos bylai itin reikšmingos aplinkybės, kurios apylinkės teismo iš esmės nebuvo analizuojamos ir vertinamos. 2016 m. gruodžio 27 d. rašytiniame paaiškinime G. K. teigė, jog tą pačią dieną, apie 21.30 val., jį, vairuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdžiusiam pareigūnui pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. G. K. nurodė, jog galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturėjo, kadangi buvo išvykęs į užsienį ir neturėjo galimybės išsiimti galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kuris yra išduodamas, praėjus 2 metams nuo teisių išlaikymo (b. l. 5). Iš vyresniojo tyrėjo R. P. tarnybinio paaiškinimo matyti, kad, patikrinus G. K. pateiktą vairuotojo pažymėjimą, buvo nustatyta, jog jo galiojimas pasibaigęs, o patikrinus pagal vairuotojo asmens kodą Polis naršyklėje nerodė duomenų, kurie patvirtintų, kad G. K. vardu buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 4). Tuo tarpu iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 20) matyti, kad nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2026 m. gruodžio 27 d. G. K. yra suteikta teisė vairuoti AM, B1 ir B kategorijų transporto priemones. Priešingai nei teigiama skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo 2016 m. gruodžio 27 d. turėjo teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, tokių duomenų, turinčių reikšmės nustatant aplinkybes, nurodytas ATPK 284 straipsnio 1 dalyje, neišsireikalavo. Tačiau apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam šią bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą, ši informacija yra pateikta.
Analizuojant teisės aktus, reglamentuojančius teisės vairuoti transporto priemones suteikimą ir vairuotojo pažymėjimo išdavimą, matyti, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti, mokantiems Kelių eismo taisykles, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, 26 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas, įteikus pareiškėjui, jam atstovaujančiam advokatui, pareiškėjo įgaliotam ar nurodytam asmeniui, paskelbiamas galiojančiu, Vairuotojų registre pažymint Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatuose įvardytą vairuotojo pažymėjimo būklę. Nuo šio momento pareiškėjas įgyja teisę vairuoti vairuotojo pažymėjime nurodytų kategorijų motorines transporto priemones. Gramatiškai aiškinant šių teisės aktų tekstą galima padaryti prielaidą, kad teisė vairuoti įgyjama tik asmeniui fiziškai atsiėmus vairuotojo pažymėjimą.
Tačiau sisteminis ir loginis teisės normų ir faktinių aplinkybių vertinimas suponuoja kitokią išvadą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalis numato, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, t. y. pradedančiajam vairuotojui vairuotojo pažymėjimas nuo išdavimo momento galioja 2 metus. Atsižvelgiant į byloje esančius Vairuotojų registro duomenis, matyti, kad G. K. pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2014 m. spalio 10 d. (b. l. 6) ir galiojo 2 metus, t. y. iki 2016 m. spalio 10 d. Taigi nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad teisę vairuoti AM, B, B1 kategorijos transporto priemones G. K. turi nuo 2014 m. spalio 10 d. (b. l. 6, 20). Duomenų, kad ši teisė apeliantui būtų apribota, byloje nėra. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus patvirtina, kad per dvejų metų laikotarpį nuo 2014 m. spalio 10 d. G. K. administracinių teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 7). Taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog G. K. 2014 m. spalio 10 d. išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimas būtų buvęs apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad G. K. teisės vairuoti transporto priemones praradęs nebuvo ir ji nebuvo suvaržyta.
Pažymėtina, kad G. K. 2016 m. gruodžio 27 d. buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas vietoje laikino dvejus metus galiojančio vairuotojo pažymėjimo, išduodamo pradedančiajam vairuotojui (b. l. 20). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. birželio 14 d. Nr. 1V-468 įsakymu Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 1V-186 „Dėl vairuotojo pažymėjimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ pakeitimo nustatytoje formoje 4a laukelyje nurodyta pažymėjimo išdavimo data yra vienintelė informacija, kuria remiantis galima nustatyti, kada išduotas vairuotojo pažymėjimas ir nuo kada turi būti skaičiuojamas vairuotojo stažas. Pažymėtina, kad vairuotojo pažymėjimo atsiėmimo (įteikimo) diena čia nėra nurodoma. Byloje pateiktos G. K. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos 4a laukelyje nurodyta data – 2016 m. gruodžio 27 d. (b. l. 20). Tokia vairuotojo pažymėjimo išdavimo data yra nurodoma ir patikrinus G. K. vairuotojo pažymėjimo duomenis VĮ „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame tinklalapyje (https://www.eregitra.lt/viesa/iintervp/Index.php). Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog pažeidimo padarymo metu galiojo G. K. 2016 m. gruodžio 27 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas, todėl jis laikomas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones. Tokiu būdu daryti išvadą, kad apeliantas 2016 m. gruodžio 27 d., t. y. pažeidimo padarymo dieną, neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir jo veiksmus vertinti ATPK 128 straipsnio 1 dalies kontekste nėra teisinio pagrindo, nes administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį asmenys gali būti patraukti tik įrodžius, jog vairavo transporto priemonę, neturėdami teisės jos vairuoti. Taigi apeliantas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nubaustas nepagrįstai.
Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančio pažymėjimo G. K. policijos pareigūnui nepateikė. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 16 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei įvertinus G. K. apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, kuria patvirtinama, jog apeliantas policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo nepateikė, G. K. inkriminuotas ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės pažeidimas perkvalifikuojamas į ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, pripažįstant, kad jis 2016 m. gruodžio 27 d. 21.25 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo ir policijos pareigūnui pareikalavus jo nepateikė, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus.
Dėl administracinės nuobaudos G. K. skyrimo
Pirmosios instancijos teismas, G. K. pripažinęs kaltu, skyrė jam 300 Eur baudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad G. K. pažeidimas turi būti kvalifikuojamas ne pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, o pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, būtina peržiūrėti nuobaudos skyrimo klausimą ir nuspręsti, ar jos dydis parinktas tinkamai, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas G. K. padarytą pažeidimą nutarime perkvalifikavo iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį. Šios normos sankcijoje įtvirtinta atsakomybė – bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Taigi akivaizdu, jog pažeidėjui buvo paskirta minimali nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
Būtina atsižvelgti į tai, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) atsakomybė už Kelių eismo taisyklių 16 punkto pažeidimą, t. y. už nustatytos formos dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemonę, nepateikimą policijos pareigūnui, esant jo reikalavimui, yra numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Naujojo kodekso minėto straipsnio nuostata numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Nors G. K. teisės pažeidimą padarė dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalis numato, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesne administracine atsakomybe laikoma, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta nuobauda yra įspėjimas arba bauda nuo penkių iki vienuolikos eurų, akivaizdu, jog ANK yra numatyta ne švelnesnė, o griežtesnė administracinė atsakomybė, taigi G. K. padaryto pažeidimo perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nereikia.
Apygardos teismas įvertino visus nuobaudos skyrimui reikšmingus duomenis, taip pat tai, kad G. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, apie įvykį teikė išsamius paaiškinimus, nors įvykio metu policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tačiau, kaip jau buvo konstatuota anksčiau, teisės vairuoti atitinkamos rūšies transporto priemones nebuvo praradęs, t. y. padarytas pažeidimas nėra šiurkštus. Visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti G. K. paskyrus minimalią normos sankcijoje numatytą 5 Eur dydžio baudą.
Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo teisena G. K. turi būti nutraukta, tačiau yra pagrindas apelianto G. K. padarytą veiką perkvalifikuoti iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą:
G. K. administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir skirti 5 Eur (penkių eurų) baudą.
Kitą 2017 m. sausio 12 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.