- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-06
- Bylos Nr.
- 2-98-178/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- E. Z.
- Atsakovas
- I. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 6 notarų biuro
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovei I. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 6 notarų biuro notarė I. D., Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarė O. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu bei patikslintais ieškiniais prašo teismo pripažinti negaliojančiu 2006 m. gegužės 12 d. pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, konstatuojant, kad šis ieškovo pareiškimas yra niekinis, taikyti restituciją ir priteisti ieškovo naudai natūra ½ dalį turto ir turtinių teisių, likusių po T. Z. mirties: 1) ½ dalį patalpos-buto,(duomenys neskelbtini); 2) ¼ dalį pastato-kiemo rūsio, (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (duomenys neskelbtini); 3) ½ dalį AB „Hansabankas“ Vilniaus regiono skyriaus Kęstučio KAP (banko kodas 73000) sąskaitoje (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo momentui buvusių piniginių lėšų; 4) teisę išpirkti iš valstybės ½ dalį iš 864 m² žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovo nuosavybe 65,70 Lt vienkartinių išmokų, kurias už žemės sklypą 1992 m. rugsėjo 14 d. sumokėjo mirusioji T. Z. (t. 1 b.l. 4-5, 81-82, 183-184). Nurodo, kad po ieškovo ir atsakovės motinos T. Z. mirties šalys žodžiu susitarė dėl motinos palikimo pasidalinimo. Pagal šį susitarimą ieškovas turėjo atsisakyti jam priklausančios palikimo dalies atsakovės naudai, tada paveldėtą turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo parduoti, o pinigines lėšas pasidalinti per pusę. 2006 m. gegužės 12 d. ieškovas pasirašė pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, o 2006 m. rugpjūčio 9 d. atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Tačiau 2006 m. lapkričio pabaigoje atsakovė ieškovui pranešė, kad neketina laikytis susitarimo ir paveldėto turto nepardavinės ar, jei ir parduos, gauta pinigų suma su ieškovu nesidalins. Tokiu būdu atsakovė ieškovą apgavo, siekdama viena užvaldyti jų abiejų turėtą paveldėti turtą. Patikslintuose ieškiniuose nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą atsakovei išdavė palikimo atsiradimo vietos notarė I. D.. Tuo tarpu notarė O. Ž. buvo kito biuro notarė, todėl ji neturėjo teisės priimti ieškovo pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo. Be to, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 28 straipsnio 2 dalis įpareigoja notarą notarinius veiksmus atlikti notaro biure. Vienok, pagal ieškovo pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo turinį negalima spręsti, kur būtent O. Ž. atliko notarinį veiksmą. Ieškovo pareiškime dėl atsisakymo nuo palikimo nėra įrašo, kad įvykdyti Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimai, t.y. nėra ieškovo parašo apie tai, kad atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir pasekmės jam išaiškintos. Taip pat paveldėjimo byloje nėra įgaliojimo, leidžiančio atsakovei turėti ir pateikti notarui ieškovo pasirašytą atsisakymą nuo palikimo. Todėl buvo pažeista CK 6.756 straipsnio 2 dalis. Taigi, ieškovas atsisakymo nuo palikimo pareiškimo nepateikė, šį atsisakymą pateikė neįgaliotas asmuo, turintis asmeninį suinteresuotumą, todėl CK 2.136 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovui prieštaraujant, pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo laikytinas nepaduotu. Dėl minėtų įstatymų normų pažeidimų ieškovo pareiškimas yra niekinis ir jo pagrindu teisės ir pareigos ieškovui nekyla.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodo, kad visą palikėjos turtą turėjo teisę paveldėti palikėjos vaikai – ieškovas ir atsakovė. Palikėja T. Z. pastaruosius 32 metus gyveno kartu su atsakovės šeima jai nuosavybės teise priklausančiame bute, tvarkė bendrą ūkį. Atsakovė visą laiką rūpinosi palikėja, jos laidotuvėmis. Ginčo butas yra vienintelė atsakovės ir jos šeimos gyvenamoji vieta, o ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), namas, esantis šalia Nemenčinės plento, Vilniuje. Susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės dėl turto pasidalijimo niekuomet ir jokia forma nebuvo sudarytas, šalys niekuomet nesitarė pasidalinti paveldėtą butą arba pasidalinti už parduotą butą gautus pinigus. Ieškovas 2006 m. gegužės 12 d. Vilniaus m. 2-ajame notarų biure pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, kuriame nurodė, kad atsisako jam priklausančios motinos palikimo dalies. Ieškovui pateikiant pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, jam buvo išaiškinta atliekamo veiksmo prasmė ir pasekmės. Šis ieškovo pareiškimas vadovaujantis CK 5.60 straipsnio 3 dalimi buvo pateiktas palikimo atsiradimo vietos notarei I. D., pats pareiškimas gali būti surašytas ir patvirtintas pas bet kurį notarą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas. Taip pat teisės aktai nenustato, kad notarai asmenims, kurie nori atlikti kokį nors notarinį veiksmą, turi raštu išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, t.y. papildomu įrašu ar asmens parašu notaro tvirtinamame dokumente fiksuoti, kad atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir pasekmės buvo išaiškintos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad po šalių motinos T. Z. mirties ieškovas 2006 m. gegužės 12 d. Vilniaus 2–jame notarų biure parašė pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, adresuotą Vilniaus miesto 6–jam notarų biurui, t.y. palikimo atsiradimo vietos notarei I. D. (b.l. 6). Šį pareiškimą notarei I. D. pateikė atsakovė. 2006 m. rugpjūčio 9 d. atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į T. Z. turtą, o 2007 m. sausio 16 d. išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į teisę išpirkti iš valstybės žemės sklypo dalį (b.l. 9-10, 163). Iš šalių paaiškinimų bei rašytinių įrodymų nustatyta, kad šiuo metu ieškovui priklauso inter alia butas (duomenys neskelbtini), o T. Z. priklausė ir po jos mirties I. S. paveldėjo tame pačiame name esantį butą Nr. 1. Taigi, šalys faktiškai turi po pusę namų valdos.
Ieškovas teiktuose ieškiniuose savo atsisakymą nuo palikimo ginčija jo atžvilgiu atsakovės panaudotos apgaulės pagrindu, taip pat paveldėjimo procedūrų prieštaravimu imperatyvioms įstatymų nuostatoms, dėl ko pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo laikytinas niekiniu. Tačiau nė vienu iš šių pagrindų tenkinti ieškinį nėra pagrindo.
2007 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje savo paaiškinimus pateikė tiek ieškovas, tiek atsakovė (b.l. 115-125). Nors ieškovas pirminiame ieškinyje teigia, kad atsisakymas nuo palikimo surašytas apgaulės įtakoje, išklausius jo paaiškinimus, akivaizdu, kad tarp šalių ginčas kilo ne dėl paties atsisakymo nuo palikimo teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. ne dėl palikimo atsisakymo dėl apgaulės, o dėl vėliau susiklosčiusios situacijos: ieškovas norėjo kartu su atsakove parduoti visą namų valdą (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovė, motyvuodama tuo, kad nuo paveldėjimo nepraėjo trys metai ir, pardavus paveldėtą turtą nepraėjus šiam trijų metų laikotarpiui, jai teks mokėti nemažus mokesčius, nenori šiuo metu parduoti savo dalies. Tuo tarpu ieškovui, kaip jis pats nurodė, namų valdoje lieka 0,9 aro mažesnis žemės plotas. Būtent ši žemės sklypo dalis ir yra pagrindinis ginčo objektas. Ieškovas teismo posėdžio metu tiek teikdamas savo paaiškinimus, tiek atsakinėdamas į klausimus, vienareikšmiškai teigė, kad šalims jau nuo vaikystės buvo žinoma, jog jam priklausys namo antras aukštas, atsakovei – pirmas namo aukštas, ieškovas į pirmą aukštą nepretenduojantis ir šiuo metu (nurodė, kad net jei jam būtų priteista, jis šį turtą atiduotų atsakovei), apie turto pardavimą kalbos pareiškimo surašymo metu nebuvo, pagrindinis šio ginčo tikslas yra tai, jog atsakovė jam atiduotų 0,9 aro žemės sklypo dalį. Iš tokio jo aiškinimo akivaizdu, kad net ir šiuo metu jis faktiškai atsisako T. Z. turto dalies paveldėjimo, t.y. iš esmės patvirtina jau raštu pareikštą valią, jis pretenduoja tik į 0,9 aro sklypą. Tačiau įstatymas nustato, kad nei priimti, nei atsisakyti palikimo iš dalies negalima (CK 5.50 str. 1 d., 5.60 str. 1 d.), palikimo atsisakymas yra besąlyginis, jo negalima atsisakyti su sąlygomis ar išlygomis, dalies palikimo atsisakymas reiškia viso palikimo atsisakymą.
Taigi, netgi iš paties ieškovo paaiškinimų teismo posėdyje darytina išvada, kad atsisakymas nuo palikimo atitiko jo tikrąją valią palikto turto atžvilgiu, ir ne susitarimas dėl turto vėlesnio pardavimo sąlygojo jo pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo surašymą, o vėlesni nesutarimai dėl turto pardavimo sąlygojo nagrinėjamo ginčo inicijavimą. Į bylą ir nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo surašymas buvo sąlygotas būtent abiejų šalių susitarimu parduoti paveldėtą turtą ieškovo nurodomais laiku ir būdu. Pastebėtina, kad atsakovė šiuo metu iš esmės ir neneigia turto pardavimo galimybės, tačiau neigia buvus šalių susitarimą dėl pardavimo kaip ieškovo atsisakymo nuo palikimo sąlygą.
Todėl, esant virš minėtoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje.
Pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 str. 3 d.). Taigi, įstatymas kalba tik apie tai, kad toks pareiškimas šiam notarui turi būti paduotas, bet nereikalauja, kad pareiškimas turi būti ir surašomas tik pas palikimo vietos atsiradimo notarą. Nepagrįstas ieškovo teiginys ir dėl Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalies pažeidimo – atsisakymas nuo palikimo nėra turto paveldėjimas, toks veiksmas, kaip ir bet kuris kitas, gali būti atliktas pas bet kurį notarą. Nėra pagrįstas jokiais įrodymais ieškinio teiginys, kad negalima spręsti, ar notarinis veiksmas atliktas notaro biure (kitaip netvirtina ir pats ieškovas). Ieškovas nurodė, kad tokį pareiškimą pats pasirašė, pats atidavė atsakovei, jog ši pateiktų notarei. Todėl atmestini, kaip prieštaraujantys paties ieškovo aiškinimui, ieškinio argumentai, kad buvo pažeistas notarinio veiksmo slaptumo principas, ieškovui nebuvę žinomos tokio veiksmo pasekmės, pareiškimą notarui perdavęs ieškovo neįgaliotas asmuo, be to, dar ir esantis interesų konflikte su ieškovu.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad būtų pažeistos imperatyvios įstatymo normos.
Netenkinus reikalavimo dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo ir kitų ieškinio reikalavimų tenkinimui.
Todėl ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. Z. atsakovei I. S. 2 500 Lt už advokato pagalbą, 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (Turto arešto aktas Nr. 0107000984).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme.