Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4, dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas E. L. sulaikyme nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. liepos 16 d. išbūtas laikas (dvi paros).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 13 d., apie 8.10 val., (duomenys neskelbtini), A. K. priklausančiame bute, grasindamas panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą prieš nepilnametę nukentėjusiąją E. M., gim. (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusiosios valią nusinešė ją į miegamojo kambarį ir pasodino ją ant lovos, užrakino kambario duris, pastūmė nukentėjusiąją E. M. į pečius ir taip ją pargriovė ant lovos, užmetė jos kojas ant lovos ir numovė batus, bučiavo ir kando nukentėjusiajai ties dešiniuoju petimi, šiais savo veiksmai nukentėjusiajai E. M. padarydamas kraujosruvas kairiame žaste ir dešiniame petyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, apsižergęs nukentėjusiąją E. M. ties jos keliais ir taip atimdamas galimybę priešintis, užkišo savo ranką nukentėjusiajai už kelnių ir ranka lietė jos lytinius organus, nukentėjusiajai E. M. priešinantis, sudavė jai du kartus kumščiu į kairį žandą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, atsegė nukentėjusiosios E. M. kelnių sagą, liepė mautis kelnes, nukentėjusiajai E. M. atsisakius tai padaryti ir užsisegus sagą, pagrasino, kad atsineš peilį ir kelnes nupjaus, taip pasikėsino lytiškai santykiauti su nepilnamete nukentėjusiąja E. M. prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam išėjus iš kambario, nukentėjusioji E. M. pabėgo iš buto, iššokdama per langą.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios E. M. parodymais. Atkreipia dėmesį, kad E. M. parodymus, jog jis kumščiu du kartus sudavė jai į veidą, paneigia policijos pareigūnų ir liudytojų, kurie pirmieji jai iššokus pro langą ir sukėlus kaime triukšmą, su ja bendravo. Minėti asmenys E. M. veide jokių sužalojimų nepastebėjo, to nenustatė ir teismo medicinos ekspertai. Pastebi, kad teismo medicinos ekspertams nebuvo užduotas klausimas ir liko neatsakyta, ar ant nukentėjusiosios kūno rasti sužalojimai galėjo atsirasti jai užšokus ant dviračio.

E. L. atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiosios E. M. draugė I. A. papildomos apklausos metu parodė, jog „būnant bute šventimo metu negirdėjo, kad E. M. sakytų, kad jai yra 17 metų. Bute šventimo metu negirdėjo jokios kalbos apie E. M. metus. Pati apie juos nekalbėjo taip pat. Galimai dar (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės galėjo pasakyti, kad E. M. yra 18 metų. Kodėl taip sakė, negali pasakyti. Nepamena, kad E. M. ją pataisytų ir sakytų, kad jai yra 17 metų. Tačiau galėjo to ir negirdėti. Tačiau bute jokios kalbos apie metus nebuvo, o apie metus buvo kalbama (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės. Jai atrodo, kad E. pats ir klausė apie E. metus“. Mano, kad teismas nepagrįstai liudytojų K. B., E. I., A. K. parodymus, kad nukentėjusioji E. M. sakė, jog jai yra aštuoniolika metų, vertintino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad jie yra kaltinamojo draugai“. Pastebi, kad tokius parodymus davė ir asmenys, kurie tą vakarą buvo blaivūs ir nėra jo draugai. Apelianto vertinimu, teismas, atmesdamas iš esmės visų liudytojų parodymus dėl nukentėjusiosios amžiaus, buvo šališkas.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nepilnametė E. ir jos draugė I. prie naktį dirbančios alkoholinių gėrimų parduotuvės „M.“ rinkosi jaunuolių, važinėjančių prabangiais automobiliais ir nesiskaitančių su pinigais, kompaniją, važiavo naktį su jais į joms nežinomą kaimą švęsti, nuslėpė, kad E. yra nepilnametė, girtavo, rūkė, savo elgesiu provokavo jaunuolius seksualiniams santykiams. Pažymi, kad E. M. globėja V. R. teisme nurodė, jog jos manymu jis (E. L.) bausmę jau atliko, nes jam buvo uždrausta išvykti iš Lietuvos ir dirbti tarptautinių pervežimų vairuotoju, atsisakė neturtinės žalos atlyginimo.

Apygardos teismo posėdyje nuteistojo E. L. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

BK 149 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nepilnamečio asmens išžaginimą. Jei nukentėjusiajam šio nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, jis laikomas nepilnamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra nepilnametis. Išžaginimas kvalifikuojamas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir tuo atveju, jei kaltininkas aiškina, kad nesuvokė, jog nukentėjusysis yra nepilnametis, tačiau teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis. Išžaginimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su išžaginimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio santykiavimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą, ar ne. Lytinis santykiavimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas ir pan. Lytinis santykiavimas grasinant panaudoti fizinį smurtą (psichinis) smurtas yra tada, kai nukentėjusio asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kurie yra grasinamojo pobūdžio nukentėjusio asmens atžvilgiu.

Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 straipsnio 1 dalis).

Nors skunde nuteistasis E. L. teigia, kad jis nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltę padarius nusikaltimą, t. y. pasikėsinus išžaginti E. M., patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios E. M. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ji nurodė, kad 2014 m. liepos 12 d. kartu su drauge I. (I. A.) nuėjo į naktį dirbančią parduotuvę „M. “ ir ten sutiko E. L., kurį I. A. truputį pažinojo. E. L. paklausus, ką jos švenčia, jos pasakė, kad jos (E. M.) gimtadienį. E. L. joms pasiūlė važiuoti kartu. Kai jis prie automobilio paklausė jos (E. M.), kiek jai metų, jos draugė pasakė, kad yra jos jubiliejus, tačiau ji (E. M.) pasakė, kad jai 17 metų. Ji kartu su drauge, E. L. ir pastarojo draugais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Automobilį vairavo A., jie atvyko į pastarojo butą, esantį pirmame namo aukšte. Tąkart šventė ji, jos draugė I., E. , L. , A. ir panelė su vaikinu, kurių vardų ji nežino. Mergina ir vaikinas pabuvo apie valandą ir išėjo. E. buvo labai girtas, ji su pastaruoju neturėjo apie ką kalbėti. Per visą vakarą ji išgėrė dvi taures šampano, E. gėrė brendį. Į A. butą jie visi atvažiavo naktį ir kalbėjosi iki paryčių. Paryčiais L. užmigo, jos draugė ir A. rūkė balkone. Jai (E. M.) atsistojus nuo sofos, E. bandė ją pakelti, bet ji pradėjo muistytis ir pastarasis ją paleido. Pakėlęs antrą kartą, E. ją nunešė į miegamąjį kambarį, nors ji ir nesutiko, bandė muistytis. Įnešęs ją į kambarį, E. užrakino duris, ją numetė ant lovos, apsižergė ir parodęs į langą pasakė: „Žiūrėk, tavo draugė išvažiuoja“. E. L., ją paguldęs ant lovos, apžergė ties keliais, vieną kartą buvo užkišęs rankas jai už kelnių, prie lytinių organų, buvo atsegęs kelnių sagą. Tuomet ji E. L. pastūmė. E. L. atsitraukė ir du kartus jai kumščiu sudavė į kairę veido pusę. Jis labai susinervino, kad ji nesimauna kelnių, pasakė, kad, jeigu ji nenusimaus kelnių pati, jis kelnes nupjaus. Tai pasakęs, E. L. atsistojo ir pasakė, kad eina į virtuvę atsinešti peilio. E. L. išėjus iš kambario, ji iššoko pro langą. Pagalbos nekvietė ir nešaukė iš išgąsčio, iš baimės pradžioje net negalėjo prakalbėti. Iššokusi pro langą, bėgo ieškoti pagalbos. Policiją jos prašymu iškvietė tuo metu iš namo su šunimi išėjusi moteris. Jai laukiant policijos pareigūnų, atėjo E. ir atidavė jos striukę, telefoną, 20 Lt, kuriuos ji išbėgdama buvo palikusi bute. Dar bute buvo likę jos batai, juos į policiją atvežė A. Į prokurorės klausimus nukentėjusioji E. M. atsakė, kad prie automobilio ir bute ji sakiusi, kad jai 17 metų, ir E. L. turėjo tai girdėti. Parodė, kad jai ant rankų nuo pirštų liko mėlynės. Šokdama pro langą, ji ant dviračio neužkrito, nors dviratis po langu ir buvo (2 t. 131­­–133 b. l.).

Iš esmės analogiškas aplinkybes E. M. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t. 23–25 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Ji taip pat parodė, kad nusinešęs ją į miegamąjį kambarį ir užrakinęs duris, E. L. ją paguldė ant lovos, apžergė ties keliais. Kai E. L. užkišo jai už kelnaičių rankas ir pradėjo liesti jos lytinius organus, ji sudavė jam į skruostą, tuomet E. L. 1-2 kartus sudavė jai kumščiu į veidą. E. L. buvo atsegęs jos kelnių sagą, liepė jai nusimauti kelnes, pasakė, kad, jeigu ji kelnių nenusimaus, jis kelnes nupjaus peiliu. E. L. išėjus iš kambario, ji iššoko pro langą. Tąkart jos su drauge nusivežė pas vaikinus pusę litro degtinės, bet ji bute gėrė E. pasiūlytą šampaną. Iš pradžių jos draugė visiems pasakė, kad jai 18 metų, tačiau ji pastarąją pataisė, pasakydama, kad jai 17 metų (1 t. 23–25 b. l.).

Savo parodymus nukentėjusioji E. M. patvirtino ir suvesta su E. L. į akistatą (1 t. 40–43 b. l.).

Liudytoja I. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad tąkart išvažiuodama iš buto ji priėjo prie kito kambario durų, bandė jas atidaryti, tačiau jos buvo užrakintos. Vėliau E. draugas parašė, kad ji policijoje. Ant E. rankų ji matė daug apvalių mėlynių, pasakodama, kas atsitiko, E. verkė, ji atrodė išsigandusi (2 t. 111–112 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja I. A. nurodė, kad 2014 m. liepos 12 d. buvo E. M. gimimo diena. Apie vidurnaktį jos abi nuėjo į naktį dirbančią parduotuvę „M.“, kur norėjo nusipirkti šampano E. M. gimtadienio proga. Joms nusipirkus alkoholio ir išėjus iš parduotuvės, ją užkalbino E., su kuriuo ji prieš kurį laiką buvo trumpam susitikusi. E. buvo akivaizdžiai neblaivus, jis buvo su draugu. E. paklausus, ką jos veiks, ji atsakė, kad E. gimtadienio proga išgers šampano. E. pasiūlė važiuoti kartu į „jo kaimą, į (duomenys neskelbtini)“. Jos sutiko. Važiavo automobiliu „Chrysler“. Nuvyko į butą vaikino, tąkart vairavusio automobilį. Vienu metu grįžusi iš balkono, kur rūkė, į kambarį, ji pamatė, kad šiame kambaryje E. ir E. nebėra. Išvažiuodama ji priėjo prie kito kambario durų ir jai pasirodė, kad E. juokiasi. Vaikinas, kurio bute buvo, ją parvežė į namus, o ryte ji E. parašiusi žinutę sužinojo, kad ji yra policijoje, nes ją norėjo išprievartauti. Kai jos vakare susitiko, E. jai papasakojo, kad jai būnant su E. kitame kambaryje, jis jai liepė mautis kelnes, o kai ji nesutiko, E. trenkė jai į veidą, pasakė, kad kelnes nupjaus. Kai E. išėjo į virtuvę, E. iššoko pro langą ir paprašė žmonių iškviesti policiją. Ji, susitikusi su E., ant jos rankų pamatė mėlynes. Liudytoja I. A. taip pat parodė, kad ji šventimo metu negirdėjo, jog E. M. būtų sakiusi, kad jai yra 17 metų. Bute ji negirdėjo jokios kalbos apie E. M. amžių. Dar būnant (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, ji galėjo pasakyti, kad E. M. yra 18 metų. Nurodė nepamenanti, kad E. M. būtų ją pataisiusi ir pasakiusi, kad jai 17 metų. Kiek pamena, (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės būtent E. ir klausė kiek E. metų (1 t. 52–54, 55–56 b. l.).

Liudytoja V. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ryte, apie 7.30 val., matė, kaip jos anūkas A. K. automobiliu iš savo buto išvežė vieną merginą. Po to, apie 8.30 val., išgirdo, kad kieme rėkauja mergina. Atidariusi langą, pamatė į pakalnę nubėgančią nukentėjusiąją, o po kurio laiko atvažiavo policija. Mergaitė buvo išsigandusi, „prisigėrusi“, nubėgdama ji šaukė, kad ją norėjo išprievartauti (2 t. 114–115 b. l.).

Liudytoja I. R. parodė, kad ryte išvedusi šunį, pamatė nuo parduotuvės atbėgančią merginą, kuri buvo basa, verkė, rėkė, kad ją norėjo išprievartauti, ranka rodė namą. Tuomet ji (I. R.) iškvietė policiją. Mergina buvo išsigandusi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba užsikirsdavo. Priėjus E. L. ir pasiūlius parvežti merginą į namus, ji rėkė, kad neis. E. L. atnešė merginai striukę ar megztinį (2 t. 114–115 b. l.).

Liudytojas V. K. taip pat nurodė, kad tąkart išėjęs iš laiptinės į lauką pamatė kaimynę I. R. ir atbėgančią verkiančią merginą, kuri sakė, kad iššoko pro balkoną, kad ją norėjo išprievartauti. I. R. iškvietė policiją (2 t. 115–116 b. l.).

Nukentėjusiosios E. M. atstovė pagal įstatymą V. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. liepos 14 d. nuvykusi į Radviliškio rajono policijos komisariatą, ten susitiko su savo anūke E. M.. Ant E. M. rankų ji pamatė mėlynes, buvo patinęs jos skruostas. Jai kalbant su E. M., pastarosios rankos ir balsas drebėjo, ji sakė, kad vos pabėgo, kad „galėjo labai negerai įvykti“. Grįžusi į namus, E. M. jai papasakojo, kad norėjo supjaustyti jai džinsus (2 t. 143 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja (1 t. 44–45 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), V. R. parodė, kad grįžusi į namus E. M. jai paaiškino, kad ją mėgino išprievartauti, atrodė išsigandusi, pasimetusi.

Liudytoja, policijos pareigūnė E. B. paaiškino, kad 2014 m. liepos 13 d. ryte pagal pranešimą nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie jų (policijos pareigūnų) atėjo nukentėjusioji, kuri buvo be batų, apsiverkusi, aiškino, kad ją bandė išprievartauti, numauti kelnes, ėjo pasiimti peilio. Mergina pasakojo, kad su drauge buvo atvažiavusios švęsti gimtadienio, kad vaikinas, pasiguldęs ją ant lovos, pradėjo grasinti, sakė, kad, jeigu ji nesimaus kelnių, jis nueis į virtuvę ir pasiims peilį, tuo metu ji iššoko pro langą ir iškvietė policiją. Mergina minėjo, kad trenkė į veidą, tuo metu buvo du vaikinai, bet ją išprievartauti norėjo vienas. Sakė, kad jos draugė paliko ją vieną, išvažiavo su kitu vaikinu, nurodė, kad gėrė šampaną. Iš kiemo pusės buvo matyti po pirmo aukšto langu pastatytas dviratis, kuris stovėjo „gražiai“ (2 t. 131 b. l.). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas, policijos pareigūnas T. K. (2 t. 111 b. l.).

Tai, kad jam išvežus draugę I. (duomenys neskelbtini), o po to grįžus, E. buvo lauke, ant kelio, netoli parduotuvės, ji buvo apsiverkusi ir be batų, nurodė ir liudytojas A. K. (2 t. 156–157 b. l.).

Liudytojas L. R. parodė, kad jam ryte atsibudus A. K. bute, jis pro langą pamatė, kad viena kartu su jais šventusi mergina kalbasi su I. R.. Dar būnant bute E. jam pasakė, kad mergina rašys pareiškimą (2 t. 112 b. l.).

Pats nuteistasis E. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis galėjo E. M. nunešti į miegamąjį kambarį, patvirtino, kad jis užrakino kambario duris, bandė atsegti E. M. kelnių sagą (2 t. 162). Apeliaciniame skunde E. L. taip pat nurodė, kad jis su E. M. buvo miegamajame kambaryje, buvo atsigulę lovoje, jis siūlė E. pasimylėti, tačiau pastaroji atsisakė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. M. kraujosruvos kairiame žaste ir dešiniame petyje padarytos bukais kietais daiktais, apytikriai prieš 1-3 paras iki atliekant teismo medicininį tyrimą. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 6 smūginių poveikių bukais kietais daiktais. E. M. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 35–36 b. l.).

Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad E. L., grasindamas panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą prieš E. M., pasikėsino pastarąją išžaginti. Byloje nustatyta, kad E. L. nukentėjusiąją prieš jos valią nusinešė į miegamąjį kambarį, ten pargriovė ją ant lovos, užrakino kambario duris, apžergė ją ties keliais, taip atimdamas galimybę priešintis, užkišo savo ranką nukentėjusiajai už kelnių ir ranka lietė jos lytinius organus, nukentėjusiajai E. M. priešinantis, sudavė jai du kartus kumščiu į kairį žandą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, atsegė E. M. kelnių sagą, liepė mautis kelnes, o nukentėjusiajai E. M. atsisakius tai padaryti ir užsisegus sagą, pagrasino, kad atsineš peilį ir kelnes nupjaus. Nusikalstamos veikos E. L. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – jam išėjus iš kambario, E. M. iššoko pro langą ir pabėgo iš buto. Nors nuteistasis E. L. nurodė, kad jis jokios prievartos prieš E. M. nenaudojo, šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiosios parodymai. Kad nukentėjusiajai buvo kilęs realus pavojus ir ji buvo labai išsigandusi, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad E. M. bėgo iš buto iššokdama pro langą, paliko bute savo daiktus, kvietėsi pagalbos, sutiktų žmonių prašė iškviesti policiją, atsisakė E. L. pasiūlymo parvežti ją į namus. Duomenų, patvirtinančių nuteistojo E. L. skundo argumentą, kad E. M. galėjo iššokti pro langą dėl konflikto, kilusio tarp jos ir L. (L. R.) byloje nėra, todėl šis skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

Nors, kaip teisingai skunde pažymėjo nuteistasis E. L., policijos pareigūnai E. B. ir T. K., kurie bendravo su nukentėjusiąja E. M. vieni iš pirmųjų po to, kai pastaroji iššoko pro langą, nurodė nepastebėję sužalojimų E. M. veide, tačiau tai nėra pagrindas netikėti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais dėl E. L. jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, juolab, kad liudytojai I. A., E. B. patvirtino, kad E. M. joms sakė, jog vaikinas, kuris norėjo ją išprievartauti, trenkė jai į veidą, o nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą V. R. nurodė, kad atvykusi į policijos komisariatą matė, kad E. M. skruostas buvo patinęs. Kaip jau minėta, specialisto išvadoje konstatuota, kad E. M. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 6 smūginių poveikių bukais kietais daiktais. Duomenų, kad E. M. sužalojimai galėjo būti padaryti kitomis aplinkybėmis, pvz. jai šokant pro langą ir užšokant ant dviračio, nėra. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji į jai teisiamojo posėdžio metu pateiktą klausimą atsakė, jog dviratis po langu buvo, tačiau ji, šokdamas pro langą, ant jo neužkrito. Tai, kad po pirmo aukšto langu stovėjo dviratis ir jis stovėjo „gražiai“, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoja E. B.. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad nebuvo jokio pagrindo užduoti ekspertams klausimą dėl galimo E. M. susižalojimo jai užšokant ant dviračio.

Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl jo šantažavimo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t. 193–194 b. l.), pastarojo kaltę padarius nusikaltimą, t. y. pasikėsinus išžaginti E. M., nei patvirtina, nei paneigia.

Jeigu išžaginimo ar pasikėsinimo išžaginti metu nukentėjusiajam nebuvo suėję 18 metų, jis laikomas nepilnamečiu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra nepilnametis. Išžaginimas kvalifikuojamas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir tuo atveju, kai kaltininkas aiškina, jog nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, tačiau teismas pripažįsta, jog kaltininkas pagal bylos aplinkybes turėjo ir galėjo tai suvokti. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. teigia, kad jis nežinojo, jog nukentėjusioji E. M. buvo nepilnametė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo netikėti tokiu apelianto teiginiu. Nors nukentėjusioji teigė, kad ji visiems švenčiant A. K. bute sakė, jog jai yra 17 metų, kai jos draugė pasakė, kad jai (E. M.) yra 18 metų, ji pataisė draugę, pasakydama, kad jai 17 metų, šių nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys, įskaitant ir E. M. draugės, liudytojos I. A. parodymus. Iš liudytojos I. A., kuri 2014 m. liepos 12 d., apie vidurnaktį, kartu su E. M. ėjo į visą parą dirbančią parduotuvę „M.“ pirkti alkoholio, parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad joms susitikus su E. L., pastarasis paklausė, kiek E. metų. Ji, t. y. I. A., galėjo pasakyti, kad E. M. yra 18 metų. Kodėl ji taip pasakė, negali paaiškinti. Nepamena, kad jai pasakius, jog E. yra 18 metų, pastaroji būtų ją pataisiusi ir pasakiusi, kad jai yra ne 18, o 17 metų. I. A. taip pat nurodė, kad šventimo bute metu ji negirdėjo jokios kalbos apie E. M. amžių (1 t. 57–58, 59–60 b. l.). Teisiamajame posėdyje liudytoja I. A. nurodė nepamenanti, ar buvo kalbama apie nukentėjusiosios amžių ir prašė remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t. 111–112 b. l.). Pastebėtina, kad nukentėjusiosios ir liudytojos I. A. parodymai dėl aplinkybių, susijusių su E. M. amžiumi, nesutampa. Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. rugsėjo 26 d., t. y. po įvykio praėjus truputį daugiau nei dviem mėnesiams, E. M. teigė, kad ji savo amžių nurodė būnant A. K. bute, o prie parduotuvės nesakė, kiek jai metų (1 t. 23–25 b. l.), 2015 m. kovo 31d. vykusio teisiamojo posėdžio metu E. M. jau teigė, kad parduotuvėje sutiktiems asmenims prie automobilio paklausus, kiek jai metų ir jos draugei pasakius, kad jubiliejus, ji pasakė, kad jai 17 metų. Taip pat teigė, kad tai, jog jai yra 17 metų, ji sakė ir būnant bute, nurodė mananti, kad šiuos jos žodžius turėjo girdėti ir kartu kambaryje buvęs E. L. (2 t. 131–133 b. l.). Akivaizdu, kad ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina nukentėjusiosios E. M. parodymų, susijusių su jos amžiumi. Liudytoja K. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad abi merginos (E. M. ir I. A.) jai atrodė pilnametės. Kadangi tąkart nukentėjusioji turėjo gėlę, kažkas paklausė, kiek jai metų. Nukentėjusiosios draugė atsakė, kad jubiliejus, o E. L. paklausus: „Ar 20 m.?“, nukentėjusiosios draugė pasimetė ir pasakė, kad 18 metų (2 t. 113–114 b. l.). Liudytojas A. K. patvirtino, kad apie E. M. amžių buvo kalbėta, dar (duomenys neskelbtini) merginos sakė, kad švenčia E. 18 gimtadienį. E. nesakė, kad jai nėra 18 metų. Jam E. pasirodė pilnametė, bute kalbant apie E. M. amžių jis negirdėjo (2 t. 156–157 b. l.). Liudytojas E. I. taipogi patvirtino, kad apie E. M. amžių buvo kalbama jau parduotuvėje, jie visi būtent dėl to ir susirinko, t. y. važiavo švęsti vienos iš merginų gimtadienio. Girdėjo kažką sakant, kad jubiliejus, 18 metų, kažkas dar pajuokavo, kad 18 metų nėra jubiliejus. Nukentėjusioji tų žodžių nepaneigė, ji jam atrodė kaip pilnametė (2 t. 112–113 b. l.). Kolegija mano, kad nuteistasis E. L. galėjo suklysti dėl nukentėjusiosios amžiaus ir dėl pastarosios elgesio: E. M. į parduotuvę atėjo labai vėlai, t. y. apie vidurnaktį, jos su drauge pirko alkoholinius gėrimus, nevengė bendrauti su jai nepažįstamais vaikinais, tarp jų – ir su E. L., kuris, kaip nurodė liudytoja I. A., buvo akivaizdžiai neblaivus, sutiko su jais važiuoti į jai nežinomą butą, ten buvo iki paryčių, vartojo alkoholinius gėrimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nuteistasis E. L. pagal bylos aplinkybes galėjo nesuvokti ir nesuvokė, kad nukentėjusioji E. M. įvykio metu buvo nepilnametė. Dėl to nuteistojo padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Pritarti apelianto teiginiui, kad teismas, vertindamas liudytojų parodymus dėl nukentėjusiosios amžiaus buvo šališkas, nėra pagrindo. Tai, kad teismas vieną iš aplinkybių įvertino neteisingai, teismo šališkumo nepatvirtina.

Perkvalifikavus nuteistojo E. L. veiką ir ją kvalifikuojant pagal švelnesnį BK straipsnį, E. L. skirtina nauja bausmė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdama bausmę E. L. už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į tai, kad E. L. pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau du kartus teistas (1 t. 162–164, 166–181, 182–184 b. l.), yra daug kartų baustas administracine tvarka (1 t. 188–197 b. l.), E. L. charakteristikoje nurodyta, kad jis seniūnijoje svarstytas nebuvo, gyventojai dėl jo elgesio į seniūniją nesikreipė (1 t. 199 b. l.), dirba (2 t. 125 b. l.), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismo paskirtų įpareigojimų nepažeidinėjo, laiku atvykdavo atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus (1 t. 187 b. l.).

Įvertinusi minėtas aplinkybes kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. L. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kadangi nusikalstamą veiką E. L. padarė jam Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nauju ir ankstesniu nuosprendžiais E. L. paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes iš dalies sudedant.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nors BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje, E. L. yra užaugęs daugiavaikėje šeimoje, gyveno su tėvais P. L. ir E. G. (1 t. 199, 200 b. l.), jo tėvas 2014 m. rugsėjo 18 d. mirė, šiuo metu gyvena su motina ir broliais bei seserimi, jo motina, mažametis brolis ir nepilnametė sesuo yra neįgalūs, jis padeda motinai pastaruosius prižiūrėti, dirba (2 t. 125 b. l.), kaip jau minėta, seniūnijoje skundų dėl jo elgesio negauta (1 t. 199 b. l.), duomenų, kad jis po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, nėra, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per vienerius metus nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kolegija taip pat pažymi, kad, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti.

Perkvalifikuoti E. L. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę E. L. paskirti laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. L. sulaikyme nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. liepos 16 d. išbūtą laiką (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (570 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.